Vasarą vaikų traumų skaičius išauga, o dažniausiai nukenčia 7–12 metų vaikai. Tai rodo draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ apibendrinti nelaimingų atsitikimų draudimo duomenys, kuriuose ši amžiaus grupė sudaro apie 40 proc. visų atvejų.
Pasak bendrovės, ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniau susižeidžia žaidimų aikštelėse ir, atrodytų, kontroliuojamoje aplinkoje, pavyzdžiui, kieme. Tipiškos traumos yra sumušimai, gilūs įpjovimai ir minkštųjų audinių žaizdos, patirtos nukritus nuo sūpynių ar čiuožyklų.
Vasarą išlieka ir kita, rečiau aptariama rizika: terminių nudegimų grėsmė, kai mažamečiai pasiekia įkaitusias kepsnines ar kitus karštus paviršius. Specialistai primena, kad vienos akimirkos neatidumas gali baigtis ne tik skausmingu, bet ir ilgalaikiu gydymu.
„BTA Baltic Insurance Company“ pateikia ir itin skaudų pavyzdį: penkerių metų vaikas, nukritęs nuo paspirtuko, patyrė kaukolės lūžį ir kraujosruvą, todėl prireikė operacijos.
Mokyklinio amžiaus vaikų grupėje pagrindiniai traumų šaltiniai siejami su batutais, dviračiais ir pačių organizuojamomis sporto veiklomis. Ypač dažnos situacijos, kai vaikai žaidžia futbolą ar krepšinį be apsaugų, o susidūrimai ar kritimai baigiasi rimtomis rankų ir kojų traumomis.
Paauglių amžiuje, anot bendrovės, išauga sporto treniruočių ir vasaros stovyklų traumų dalis, o kartu dažnėja raiščių patempimai, išnirimai ir kaulų lūžiai. Kita ryški rizikos zona siejama su mikromobilumu, kai važiuojama elektriniais paspirtukais, paspirtukais ar riedlentėmis.
Didelis greitis ir kietas asfaltas lemia, kad kritimai neretai baigiasi galvos, veido ir dantų traumomis. Dėl to vis dažniau akcentuojama šalmų ir kitų apsaugų svarba, ypač kai vaikai važiuoja intensyvaus eismo vietose ar be suaugusiųjų priežiūros.