Tag: Vairavimas išgėrus

  • Šios 5 gudrybės leidžia ilgiau neapsvaigti: ką verta žinoti apie alkoholį ir savijautą

    Kai kuriems žmonėms atrodo, kad jie gali ilgai vartoti alkoholį ir beveik nejausti apsvaigimo. Vis dėlto „neapsvaigau“ dažnai reiškia ne tai, kad alkoholis nebeveikia, o kad subjektyvus pojūtis atsilieka nuo realių organizmo pokyčių.

    Apsvaigimo greitį lemia ne tik išgerto alkoholio kiekis, bet ir vartojimo tempas, maistas, miegas, kūno masė, lytis, medžiagų apykaita bei bendra sveikata. Svarbu suprasti, kad tolerancija alkoholiui gali sumažinti juntamą apsvaigimą, bet nepanaikina poveikio reakcijai ir sprendimams.

    Ne tuščias skrandis ir lėtesnis tempas

    Viena patikimiausių praktinių taisyklių yra nevartoti alkoholio tuščiu skrandžiu. Maistas, ypač turintis baltymų ir riebalų, lėtina alkoholio pasisavinimą, todėl alkoholis į kraują patenka pamažu, o pikas būna mažesnis.

    Ne mažiau svarbus ir tempas. Kai geriama greitai, alkoholis kraujyje kyla staigiau, todėl apsvaigimas ateina netikėtai, o rizika peržengti saugesnę ribą padidėja.

    Vanduo, kokteiliai ir klaidinantis „blaivumo“ jausmas

    Dažnai patariama alkoholį kaitalioti su vandeniu, tačiau verta tiksliai įvardyti, ką tai duoda. Vanduo nepaspartina etanolio skaidymo ir nepadaro žmogaus blaivaus, bet padeda gerti lėčiau, sumažina bendrą išgeriamo alkoholio kiekį ir mažina dehidratacijos riziką.

    Dar viena dažna klaida yra skaičiuoti taures, o ne realų alkoholio kiekį. Skirtingi gėrimai turi skirtingą stiprumą, o kokteiliuose alkoholis neretai „paslepiamas“ saldžiais ar gazuotais priedais, todėl lengva išgerti daugiau, nei atrodo.

    Galiausiai, pasitikėti vien savijauta yra pavojinga. Žmogus gali jaustis pakankamai blaivus, bet alkoholis vis tiek blogina koordinaciją, dėmesį ir reakcijos laiką, todėl sprendimai, ypač susiję su vairavimu, gali būti klaidingi.

    Kodėl universalaus triuko nėra

    Nors šie įpročiai gali sulėtinti apsvaigimo pradžią, universalaus būdo „neapsvaigti“ nėra. Alkoholio poveikis skiriasi ir dėl biologinių veiksnių, ir dėl aplinkybių, pavyzdžiui, nuovargio ar vartojamų vaistų.

    Svarbiausia praktinė išvada paprasta: net jei atrodo, kad dar „viskas gerai“, organizmas gali būti paveiktas labiau, nei jaučiama. Jei planuojate kelionę automobiliu ar darbą, kuriam reikia budrumo, vienintelė patikima strategija yra alkoholio nevartoti.

  • Niujorkas taiso spragą dėl girtų vairuotojų: kaip nuteistieji išvengdavo alkobloko automobilyje

    Niujorkas taiso spragą dėl girtų vairuotojų: kaip nuteistieji išvengdavo alkobloko automobilyje

    Niujorko valstijoje vairavimas išgėrus kasmet nusineša šimtus gyvybių, o dalis šių avarijų siejama su pakartotiniais pažeidėjais. Tam, kad nuteistieji nebegrįžtų į kelią iškart po nuosprendžio, taikomi užvedimo blokatoriai, dar vadinami alkoblokais, kurie neleidžia užvesti automobilio, jei nustatomas alkoholis iškvėptame ore.

    Tačiau praktikoje paaiškėjo, kad reikalavimas ne visada veikia taip, kaip sumanyta. Esamos taisyklės turi spragų, kurias dalis nuteistų vairuotojų išnaudoja tam, kad apskritai neįsirengtų įrenginio ir vis tiek anksčiau ar vėliau sugrįžtų prie vairo.

    Kaip veikia spraga

    Viena pagrindinių problemų – reikalavimo susiejimas ne su vairuotojo pažymėjimo grąžinimu, o su probacija ar sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Tai reiškia, kad žmogus gali „išlaukti“ probacijos laikotarpį ir taip formaliai išvengti pareigos realiai naudoti alkobloką.

    Kita spraga susijusi su išimtimi vadinamuoju „pateisinamu pagrindu“, kai nuteistas asmuo teigia neturintis automobilio. Kritikai atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais transporto priemonės nuosavybė perleidžiama dar iki nuosprendžio, o vėliau tai pateikiama kaip priežastis įrenginio neįsirengti.

    Ką keistų nauji projektai

    Siūlomi Niujorko įstatymų pakeitimai, įvardijami kaip S. 2517 ir A. 2703, numato kitokią logiką: alkobloko naudojimas būtų siejamas su vairuotojo pažymėjimo grąžinimu. Pagal projektus, tektų įrodyti bent šešių mėnesių dokumentuotą naudojimą, o ne vien formaliai užbaigti probacijos laiką.

    Siūloma taip pat aiškiau apibrėžti, kad reikalavimas galiotų ne tik vienam konkrečiam automobiliui, bet visoms transporto priemonėms, kurias asmuo valdo ar eksploatuoja. Tokia formuluotė mažintų riziką, kad nuteistas vairuotojas tiesiog persėstų į kitą automobilį, kuriam įpareigojimas netaikomas.

    Be to, būtų siaurinamos išimtys tiems, kurie neturi automobilio, kad paskutinės minutės nuosavybės perleidimas nebūtų laikomas pakankamu pagrindu išvengti įrenginio. Pati išimtis išliktų, tačiau ji būtų labiau orientuota į realias situacijas, o ne į lengvai sukonstruojamus „popierinius“ sprendimus.

    Kodėl tai laikoma svarbu

    Užvedimo blokatoriai daugelyje JAV valstijų vertinami kaip priemonė, kuri, tinkamai taikoma, mažina pakartotinio vairavimo išgėrus riziką. Pasiūlymų šalininkai pabrėžia, kad technologija veikia tik tuomet, kai jos naudojimas yra neišvengiamas ir kontroliuojamas, todėl svarbiausias pokytis – pareigos susiejimas su teisės vairuoti susigrąžinimu.

    Toliau įstatymų projektai priklausys nuo svarstymų parlamento komitetuose ir politinės valios judėti į priekį. Sprendimas iš esmės atsakys į klausimą, ar spragos vertinamos kaip techninė detalė, ar kaip reali kelių saugumo problema, kurią būtina uždaryti.