Variklio priedų pavaros diržas – detalė, apie kurią dažnas vairuotojas prisimena tik tada, kai po kapotu pasigirsta cypimas arba staiga ima prastai veikti automobilio įranga. Tačiau laiku nepakeistas diržas gali nutrūkti ir sukelti rimtesnių problemų.
Senesniuose automobiliuose dažniau sutinkamas klasikinis pleištinis diržas, o naujesniuose beveik visada dirba daugiabriaunis (daugiarovėmis vagelėmis) diržas, kurį vairuotojai neretai irgi vadina „pleištiniu“. Abu gaminami iš gumos mišinio ir abu yra eksploatacinės dalys, kurios laikui bėgant dėvisi.
Daugiabriaunis diržas, turintis išilgines vageles, gali perduoti didesnį sukimo momentą nei pleištinis, geriau toleruoja aukštas apsukas ir gali dirbti su mažesniais skriemuliais. Dėl to jis patogus ten, kur variklio skyriuje vietos mažai, be to, toks diržas paprastai yra mažiau linkęs dėvėtis.
Šis diržas perduoda alkūninio veleno sukimą pagalbiniams agregatams, todėl jo būklė tiesiogiai veikia tai, ar automobilis normaliai krauna akumuliatorių, ar veikia kondicionierius ir kitos sistemos. Bėda ta, kad gedimo požymiai gali pasirodyti „iš niekur“, nors realiai diržas dėvisi pamažu.
Ką varo priedų diržas ir kuo tai svarbu
Priklausomai nuo automobilio, diržas gali sukti generatorių, vandens siurblį, hidraulinį siurblį, o daugelyje naujesnių modelių – ir vairo stiprintuvo sistemą bei oro kondicionieriaus kompresorių. Diržas paprastai eina per kelis skriemulius, taip pat per įtempimo ir vedančiuosius guolius.
Jei diržas pradeda slysti ar yra pažeistas, problemos gali pasireikšti iš karto keliomis kryptimis – nuo prastesnio kondicionieriaus darbo iki sunkiau besisukančio vairo. Kartais tai tampa ir pirmu signalu, kad reikėtų nedelsti su patikra servise.
Gedimo požymiai: nuo cypimo iki prastesnio kondicionieriaus
Vienas dažniausių įspėjimų – cypimas ar švilpimas iš variklio skyriaus. Daugiabriaunis diržas gali cypti dėl kelių priežasčių: jei jis per silpnai įtemptas, jei yra sudrėkęs arba kai variklis dar šaltas.
Svarbu ir tai, ko nedaryti: cypimo nereikėtų „gydyti“ purškiant WD-40 ar panašiais produktais. Tekste pabrėžiama, kad šis preparatas nėra skirtas diržų priežiūrai.
Ilgainiui dėl pastovios apkrovos ir įtempimo gumoje atsiranda smulkių įtrūkimų, o vėliau diržas gali trūkti visiškai. Tokiu atveju automobilis gali netekti dalies svarbių funkcijų, kurios priklauso nuo diržo varomų agregatų.
Kada keisti ir kiek tai gali kainuoti
Kiek diržas tarnaus, priklauso nuo automobilio modelio, važiavimo stiliaus ir apkrovos, tačiau dažniausiai rekomenduojama jį keisti kas 80–100 tūkst. kilometrų arba kas penkerius metus – priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.
Vis dėlto patikimiausia laikytis konkretaus gamintojo nurodytų intervalų. Taip pat verta nepamiršti skriemulių: tekste pateikiamas automeistro pavyzdys, kai dyzeliniuose varikliuose profilaktiškai rekomenduojama skriemulius keisti kas 150–200 tūkst. kilometrų.
Pats diržas, net ir žinomo gamintojo, dažniausiai kainuoja ne daugiau nei 150 zlotų. Kadangi ne visi skaitytojai šią sumą sieja su įprastomis Lietuvoje kainomis, svarbiausia žinoti principą: pati detalė paprastai nėra brangiausia remonto dalis.
Keitimo darbai daugelyje automobilių trunka apie valandą, tačiau modeliuose su labai ankštu variklio skyriumi gali užtrukti iki trijų valandų. Bendra paslaugos kaina tekste nurodoma 300–900 zlotų ribose.
Diržą galima pasikeisti ir savarankiškai, bet tam reikia įgūdžių ir tinkamų įrankių. Kritiškai svarbu diržą pravesti pagal numatytą schemą, laikytis teisingos darbo krypties ir užtikrinti tinkamą įtempimą – tiek per laisvas, tiek per stipriai įtemptas diržas ilgainiui kels bėdų.
