Tag: Vairuotojo pagalbos sistemos

  • „Mercedes“ 2027-aisiais kai kuriuose JAV greitkeliuose žada įdiegti važiavimą be rankų

    „Mercedes“ 2027-aisiais kai kuriuose JAV greitkeliuose žada įdiegti važiavimą be rankų

    „Mercedes-Benz“ planuoja 2027 metais kai kuriuose JAV greitkeliuose pasiūlyti sistemą, leidžiančią vairuoti neatliekant vairo valdymo rankomis. Gamintojas teigia, kad naujoji „Hands-Free Highway Assist“ veiks tik patvirtintuose kelių ruožuose ir iki 85 mylių per valandą (apie 137 km/val.) greičiu.

    Kartu diegiama ir kita naujovė – „MB.Drive Assist Pro“, kurią „Mercedes“ apibūdina kaip taškas–taškas tipo pagalbos vairuotojui sistemą. Ji skirta miesto aplinkai ir gali nuvesti nuo starto iki tikslo, tačiau vairuotojas privalo ją nuolat prižiūrėti.

    Abiem atvejais kalbama apie pažangias vairuotojo pagalbos funkcijas, o ne pilnai autonominį važiavimą: „Mercedes“ pabrėžia, kad „MB.Drive Assist Pro“ yra SAE 2 lygio sistema. Tai reiškia, kad vairuotojas turi išlikti dėmesingas ir būti pasirengęs bet kada perimti kontrolę.

    Greitkelyje „Hands-Free Highway Assist“ turėtų perimti pagrindinius valdymo veiksmus – išlaikyti eismo juostą, keisti juostas, lenkti lėtesnes transporto priemones, susitvarkyti su susiliejimais ir, esant tinkamoms sąlygoms, net nuvažiuoti į išvažiavimus. Naudojimui reikės įjungtos adaptyviosios kruizo kontrolės su radaru.

    Kada ir kam JAV bus prieinama

    Pasak bendrovės, technologija jau buvo siūloma Kinijoje, o dabar ją ketinama pradėti diegti ir Vokietijoje bei JAV. Jungtinėse Valstijose numatyta ir ankstyvosios prieigos programa: 2026 metų gruodį ribotas skaičius klientų Kalifornijoje galės išbandyti funkcijas dar iki platesnio paleidimo.

    Į ankstyvąją programą bus priimami tik tam tikrų modelių naudotojai, daugiausia nuomininkai: 2026–2027 metų „Mercedes CLA“, 2027 metų „GLC Electric“ SUV, taip pat S klasės sedano, GLE SUV ir kupė bei GLS modelių vairuotojai.

    Platesnis diegimas visoje šalyje planuojamas 2027 metų pavasarį. Tuomet „Hands-Free Highway Assist“ turėtų būti siūloma „Mercedes“ automobiliams, turintiems reikalingą techninę įrangą.

    Funkciją žada įdiegti ir per atnaujinimą

    Gamintojas nurodo, kad funkcija bus pasiekiama ir esamiems automobiliams, jei jų komplektacijoje yra būtina aparatinė įranga. Tokiu atveju, įsigijus paslaugą, ji galėtų būti aktyvuojama skaitmeniniu būdu per belaidį programinės įrangos atnaujinimą.

    „Mercedes-Benz North America“ vadovas Jasonas Hoffas pabrėžė, kad tikslas – išplėsti šias technologijas per visą modelių gamą ir taip padaryti kasdienį vairavimą patogesnį. Vis dėlto bendrovė išlieka prie nuostatos, kad vairuotojo dėmesys ir priežiūra išlieka būtini.

  • BMW ruošia „Tesla“ FSD konkurentą: mieste padės važiuoti nuo 2027-ųjų

    BMW ruošia „Tesla“ FSD konkurentą: mieste padės važiuoti nuo 2027-ųjų

    BMW skelbia kurianti naują pažangios vairuotojo pagalbos sistemos (ADAS) atnaujinimą, kuris nuo 2027 metų turėtų išplėsti jos galimybes ir į miesto gatves. Gamintojas neslepia ambicijų pasiūlyti sprendimą, galintį konkuruoti su „Tesla“ Full Self-Driving (Supervised) funkcionalumu.

    Apie planus pranešė portalas InsideEVs: sistema turėtų gebėti nuvažiuoti iki kelionės tikslo, remdamasi navigacija ir BMW žemėlapiais. Tai reikštų, kad automobilis galėtų atlikti dalį važiavimo mieste užduočių – nuo manevrų iki sudėtingesnių situacijų.

    BMW įvardija sprendimą kaip „iš dalies automatizuotą“: navigacijos maršrutu automobilis galės sukti, keisti juostas, įveikti žiedines sankryžas ir interpretuoti pirmumo situacijas. Gamintojas taip pat mini, kad sistema jau dabar susitvarko su kai kuriais „stop-and-go“ scenarijais ir gali sustoti prie šviesoforų.

    Svarbu tai, kad kalbama apie 2 lygio (Level 2) pagalbos sistemą, todėl vairuotojas privalės išlikti budrus ir pasirengęs bet kada perimti valdymą. Kitaip tariant, tai nėra pilnai savarankiškas vairavimas.

    Startas – Vokietijoje, vėliau ir kitur

    BMW nurodo, kad naujos sistemos diegimas prasidės Vokietijoje kitais metais, o vėliau ji bus plečiama į kitas rinkas. Konkretaus grafiko, kada sprendimas galėtų pasiekti JAV, bendrovė nepateikė.

    Teigiama, kad šiai ADAS skirtas techninės įrangos paketas bus standartinis keliuose naujuose modeliuose, tarp jų – BMW iX3, iX4, 3 serijos, X5 ir 7 serijos automobiliuose. Programinė įranga, pasak gamintojo, bus diegiama nuotoliniu būdu, per atnaujinimus „oru“.

    Vairuotojui rodys, ką automobilis planuoja daryti

    BMW taip pat pabrėžia, kad vairuotojas galės matyti, ką automobilis „galvoja“ ir kokius veiksmus ruošiasi atlikti. Tam bus naudojamas „Panoramic Vision“ prietaisų skydelis.

    Ekrane prieš vairuotoją bus rodoma, kokį eismą automobilis fiksuoja aplink save, ką šiuo metu daro ir kita aktuali informacija. Kadangi tai 2 lygio sistema, tokia vizualizacija turėtų padėti geriau suprasti automobilio sprendimus, tačiau neatleidžia nuo prievolės stebėti kelią.

    Lenktynės dėl važiavimo mieste aštrėja

    BMW planai atsiranda platesniame kontekste: vis daugiau gamintojų kuria vadinamąsias „nuo taško iki taško“ (point-to-point) vairavimo mieste pagalbos sistemas, siekdami priartėti prie „Tesla“ siūlomo FSD modelio.

    Straipsnyje taip pat minima, kad BMW konkurentas Mercedes-Benz dirba su technologija kartu su „Nvidia“ ir „Wayve“, o „Rivian“ planuoja kitais metais pristatyti savo pačios kurtą point-to-point sistemą.

  • „Tesla“ autopilotas atkeliauja į Europą: tikrino Bratislavoje, bet teko perimti vairą

    „Tesla“ autopilotas atkeliauja į Europą: tikrino Bratislavoje, bet teko perimti vairą

    Testas Bratislavoje atskleidė spragas

    „Tesla“ pažangios vairuotojo pagalbos sistemos „Full Self-Driving (Supervised)“ diegimas Europoje įgauna pagreitį, tačiau pirmieji bandymai rodo, kad iki sklandaus veikimo dar yra kur tobulėti. Bratislavoje atliktas važiavimas tyčia parinktu sudėtingu maršrutu atskleidė ir įspūdingų manevrų, ir situacijų, kai vairuotojui teko įsikišti.

    Bandymo metu „Model Y“ tvarkėsi su siaurais kalvotais keliais, staigiais posūkiais ir ankštomis sankryžomis, tačiau ne kartą demonstravo dvejojimą. Vaizdo įraše matyti, kad sistema kartais pernelyg atsargiai stabdo ar svyruoja pasirinkdama eismo juostą, o tai mieste gali kelti papildomo streso.

    Kada vairuotojui teko įsikišti?

    Pirmasis aiškus perėmimas fiksuotas tuomet, kai automobilis bandė įvažiuoti į gatvę, į kurią, pasak vairuotojo, eismas yra ribojamas. Nors tokia intervencija buvo labiau susijusi su taisyklių laikymusi nei su tiesioginiu saugumu, Europoje būtent taisyklių interpretacija dažnai tampa kertiniu barjeru platesniam tokių sistemų leidimui.

    Kitu atveju automobilis pateko į akligatvį stačiame šlaite ir pradėjo manevruoti, tačiau vairuotojas perėmė valdymą, nerimaudamas dėl atstumų iki kliūčių. Tokios situacijos išryškina skirtumą tarp teorinių sistemos galimybių ir realaus vairuotojo pasitikėjimo, ypač kai erdvės lieka vos keliolika centimetrų.

    Dar vienas epizodas parodė maršruto planavimo silpnybes: pasiekus tarpinį tašką, automobilis bandė tęsti kelią į priekį, nors praktiškai reikėjo apsisukti. Vairuotojas pasirinko rankiniu būdu apsukti automobilį, kad nereikėtų ilgai važiuoti atbulomis, o tai mieste gali būti ir nepatogu, ir rizikinga.

    Ženklai, ribojimai ir Europos reguliavimas

    Važiavime pastebėta, kad kelio ženklai ir krypties nurodymai sistemai ne visuomet suprantami taip, kaip tikisi vietiniai vairuotojai. Vienoje vietoje, pasak bandytojo, aiškiai matomas krypties ženklas rodė, kuria puse pravažiuoti, tačiau automobilis atkakliai rinkosi kitą pusę, todėl teko įsikišti ir „pastatyti“ automobilį teisingoje trajektorijoje.

    Šie pavyzdžiai svarbūs platesniame kontekste, nes Europos šalyse vairuotojo pagalbos sistemos vertinamos griežtai, o atsakomybės klausimai formuluojami atsargiai. Praktika rodo, kad reguliuotojams rūpi ne tik tai, ar automobilis geba atlikti manevrą, bet ir tai, ar jis patikimai laikosi ribojimų, teisingai interpretuoja ženklinimą ir aiškiai komunikuoja savo ketinimus.

    „Tesla“ Europoje taip pat susidūrė su diskusijomis dėl pavadinimo, nes terminas, verčiamas kaip pilnas savarankiškas vairavimas, gali sudaryti klaidingą įspūdį apie sistemos autonomiją. Dėl to kai kuriose rinkose pradėtas vartoti atsargesnis apibūdinimas, pabrėžiantis, kad tai yra vairuotojo pagalba, o ne savarankiškas automobilio valdymas.

    „Tai įspūdinga, bet mieste vis dar atsiranda momentų, kai reikia nedelsiant perimti vairą“, – sakė bandymą komentavęs vairuotojas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo sistemos Europoje greičiausiai plėsis palaipsniui, plečiant leidžiamų scenarijų spektrą ir griežtai apibrėžiant vairuotojo pareigas. Kol kas praktinė išvada paprasta: net ir pažangiausios funkcijos reikalauja nuolatinės žmogaus kontrolės, ypač senamiesčių gatvėse, kur kelių infrastruktūra ne visuomet „draugiška“ algoritmams.

  • „Tesla“ spaudžia Europos reguliuotojus dėl FSD: tyrimas atskleidė ginčytinus argumentus

    „Tesla“ spaudžia Europos reguliuotojus dėl FSD: tyrimas atskleidė ginčytinus argumentus

    Naujas „Reuters“ tyrimas teigia, kad „Tesla“ aktyviai siekė paspartinti pažangios pagalbos vairuotojui sistemos „Full Self-Driving (Supervised)“ leidimus Europoje, argumentuodama, jog delsimas esą kainuoja gyvybes. Keli nepriklausomi eismo saugos tyrėjai tokiems teiginiams nepritarė, pabrėždami, kad viešai prieinamų, recenzuotų įrodymų, jog sistema yra saugesnė už žmogų, trūksta.

    Tyrime remtasi vidiniais susirašinėjimais su Nyderlandų tipo patvirtinimo institucija RDW, kalbėta su agentūros darbuotojais ir eismo saugos ekspertais. RDW Europoje atlieka svarbų vaidmenį, nes pagal ES tipo patvirtinimo logiką vienos šalies patvirtinimas gali tapti pagrindu sprendimams ir kitose rinkose.

    Ginčai dėl pateiktų duomenų

    Pasak tyrimo, „Tesla“ Europos institucijoms pateikė vadinamąją įrodymų suvestinę, kurioje bandyta pagrįsti sistemos saugumą. Kritika esą kilo dėl to, kad vietoje tiesioginių avaringumo rodiklių naudoti netiesioginiai požymiai, pavyzdžiui, garso signalo naudojimas, staigūs greitėjimai ar stabdymai, posūkio signalų naudojimo dažnis.

    Ekspertai pabrėžė, kad tokie rodikliai gali neatspindėti realios susidūrimų rizikos, o be nepriklausomo trečiosios šalies vertinimo išvados gali būti pernelyg palankios pačiam gamintojui. Be to, akcentuota, kad bandymų apimtys ir metodika turi būti palyginamos su įprasto vairavimo statistika, priešingu atveju palyginimai tampa silpni.

    „Iš pateiktų rodiklių negalima tiesiogiai daryti išvados, kad sistema sumažina mirtinų avarijų tikimybę“, – tyrime cituojamą bendrą ekspertų vertinimo prasmę perteikė pašnekovai.

    Susirašinėjimai su RDW ir reakcija

    „Reuters“ skelbia, kad susirašinėjimuose „Tesla“ ne kartą ragino RDW mažinti vertinimo apimtį ar koreguoti patikros intensyvumą, argumentuodama kaštais ir proceso mastu. Tai kelia klausimų dėl to, kaip praktikoje užtikrinamas vertinimo griežtumas, kai vertinama technologija yra sudėtinga, o gamintojas aktyviai dalyvauja derybose dėl procedūrų.

    RDW, reaguodama į tyrimą, nurodė, kad keitimasis informacija su gamintojais yra įprasta vertinimo proceso dalis ir esą nemažina nepriklausomumo bei patikros nuoseklumo. Tokia pozicija atitinka plačiau ES taikomą praktiką, kai techniniai duomenys ir paaiškinimai dažnai gaunami iš gamintojo, tačiau atsakomybė už sprendimą tenka institucijai.

    Nyderlanduose sistema buvo patvirtinta, o vėliau, pasak tyrimo, sprendimai judėjo ir kitose šalyse. Tarp minimų valstybių įvardijama ir Lietuva, tačiau bendras ES lygmens sprendimas, kaip nurodoma, vis dar gali priklausyti nuo platesnio pritarimo ir papildomo institucijų vertinimo.

    Kas yra FSD ir kodėl tai svarbu

    „Full Self-Driving (Supervised)“ pavadinimas klaidina: tai nėra visiškai autonominis važiavimas. „Tesla“ akcentuoja, kad vairuotojas privalo nuolat prižiūrėti sistemą, laikyti rankas ant vairo pagal instrukcijas ir bet kada būti pasirengęs perimti valdymą, o atsakomybė už eismo įvykius iš esmės išlieka vairuotojui.

    Technologijų ir automobilių rinkai tai jautri tema, nes pažangios pagalbos vairuotojui sistemos Europoje vertinamos itin griežtai dėl vartotojų apsaugos, reklamos teiginių tikslumo ir eismo saugos. Vokietija anksčiau yra kritiškai vertinusi terminiją, o kai kuriose rinkose gamintojams tenka pervadinti funkcijas taip, kad jos neimplikuotų pilnos autonomijos.

    Tyrime taip pat teigiama, kad spaudimas buvo daromas ne vien oficialiais kanalais. Minima, jog dalis entuziastų siuntė laiškus institucijoms Švedijoje ir Norvegijoje, ragindami skubinti leidimus ir siejant delsą su galimomis žūtimis keliuose, nors tokie teiginiai, pasak apklaustų mokslininkų, nėra pagrįsti nepriklausomais įrodymais.

    Artėjant galimiems bendriems ES sprendimams, dėmesys krypsta į tai, kokio lygio nepriklausomi bandymai ir duomenų auditas bus taikomi prieš suteikiant platesnį leidimą. Ekspertai pabrėžia, kad vairuotojui skirta pagalbos sistema turi būti vertinama pagal realius saugumo rezultatus ir aiškias metodikas, o ne vien pagal gamintojo parinktus netiesioginius rodiklius.

  • „Toyota“ ruošia Tesla FSD konkurentą: startas 2028-aisiais, bet su viena esmine sąlyga

    „Toyota“ ruošia Tesla FSD konkurentą: startas 2028-aisiais, bet su viena esmine sąlyga

    „Toyota“ taikosi į pažangesnį vairavimo asistentą

    „Toyota“ planuoja nuo 2028 metų pradėti diegti naujos kartos pažangios vairuotojo pagalbos sistemą, kuri savo idėja primins „Tesla“ Full Self-Driving (Supervised) – prižiūrimą važiavimą nuo taško iki taško. Tačiau gamintojas pabrėžia, kad techninis kelias bus kitoks, o saugumo ribojimų bus daugiau.

    Šiuo metu daugelyje „Toyota“ modelių siūlomos funkcijos, tokios kaip adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema, eismo juostos centravimas, pagalba persirikiuojant ir automatinis parkavimas. Skelbiama, kad naujasis sprendimas turėtų būti gerokai pažangesnis tiek greitkeliuose, tiek mieste.

    Ką reiškia L2++ ir kodėl tai svarbu?

    Japonijos žiniasklaidoje sistema apibūdinama kaip L2++ – tai nėra oficiali tarptautinė klasifikacija, o rinkodaros terminas. SAE (Automotive Engineers) apibrėžimuose 2 lygis reiškia, kad automobilis gali vienu metu valdyti greitį ir vairą, bet vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią ir bet kada perimti kontrolę.

    3 lygis jau leidžia tam tikromis sąlygomis nukreipti dėmesį nuo kelio, tačiau sistema pati aiškiai paprašo perimti vairavimą, kai to prireikia. Praktikoje dauguma L2+ ar L2++ sprendimų reklamuojami kaip patogesni, bet teisiškai vairuotojas vis tiek lieka atsakingas už situacijos valdymą.

    Esminis skirtumas nuo „Tesla“: papildomi saugikliai

    Didžiausias skirtumas – „Toyota“ ketina naudoti vadinamąsias apsaugines ribas, kurios stebėtų DI veikimą ir užkirstų kelią netikėtiems manevrams pagal iš anksto žmogaus nustatytas taisykles. Tokia architektūra reiškia, kad sprendimų priėmimas nebūtų visiškai paliekamas vienam DI modeliui.

    „Techniniu požiūriu kursime 4 lygio technologiją, tačiau komerciškai ją siūlysime kaip L2++“, – sakė „Toyota“ programinės įrangos kūrimo centro vadovas Akihiro Sarada.

    Šis pareiškimas signalizuoja atsargesnę strategiją: net jei vidiniai pajėgumai būtų artimi aukštesniam autonomiškumui, vartotojams sistema būtų pateikiama taip, kad vairuotojas liktų prie vairo ir prisiimtų atsakomybę. „Toyota“ taip pat teigia, kad toks požiūris gali reikšmingai prisidėti prie saugumo, nors konkrečios metodikos ir bandymų duomenys viešai dar neatskleisti.

    Pagal minimą planą naujoji sistema pirmiausia turėtų pasirodyti 2028 metų modeliuose, o iki 2030 metų būti išplečiama į platesnę modelių gamą. Kol kas neaišku, kurios rinkos ją gaus pirmos, tačiau tikėtina, kad prioritetu taps didžiosios rinkos, kuriose aktyviai konkuruojama dėl pažangių vairavimo asistentų.

    Kontekstui svarbu tai, kad vis daugiau gamintojų kuria prižiūrimo važiavimo mieste funkcijas, tačiau kartu griežtėja ir reguliuotojų dėmesys sistemų pavadinimams, vairuotojo įsitraukimui bei atsakomybės riboms. Todėl „Toyota“ pasirinktas modelis su papildomais saugikliais gali tapti bandymu suderinti technologinį progresą, aiškesnį paaiškinamumą ir rizikų valdymą.

    Tuo pat metu Japonija jau yra įteisinusi 4 lygio autonomines transporto priemones apibrėžtose teritorijose, o šalies tikslai iki 2030 metų siejami su tūkstančiais autonominių taksi, autobusų ir kitų komercinių priemonių. Tai rodo, kad rinkoje lygiagrečiai vystomos dvi kryptys: plataus vartojimo L2–L3 sprendimai ir riboto veikimo, bet pilnai autonominiai 4 lygio projektai.

  • „Waymo“ be žodžių sukritikavo „Tesla“: 200 mln. mylių atskleidė, kas neveikia autonomijoje

    „Waymo“ be žodžių sukritikavo „Tesla“: 200 mln. mylių atskleidė, kas neveikia autonomijoje

    Autonominių automobilių lenktynės JAV įgauna vis aštresnį toną: „Waymo“ paviešino 10 svarbiausių pamokų, sukauptų nuvažiavus 200 mln. mylių autonominiu režimu, ir netiesiogiai kirto „Tesla“ pasirinktai strategijai. Nors konkurentas nebuvo įvardytas, akcentai dėl jutiklių, žemėlapių ir DI architektūrų atspindi seniai trunkantį technologinį ginčą.

    „Waymo“ pozicija aiški: patikimam autonominiam vairavimui reikia kelių skirtingų jutiklių tipų, o ne vien kamerų. Bendrovė teigia, kad kamerų duomenys yra vertingi, tačiau realiame eisme būtinas perteklinis saugumas, kai tą pačią situaciją patvirtina skirtingi šaltiniai.

    „Kameros yra įspūdingos, bet jų neužtenka“, – sakė „Waymo“ borto programinės įrangos viceprezidentas Srikanthas Thirumalai.

    Įmonė pabrėžia, kad jos autonominio vairavimo sistemoje naudojamas kelių modalumų derinys: kameros, lidarai ir radarai, taip pat kiti jutikliai. „Waymo“ argumentuoja, kad lidaras leidžia tiksliai matuoti 3D geometriją, o radaras geriau „mato“ judėjimą ir padeda sudėtingomis oro sąlygomis, pavyzdžiui, rūke ar smarkiai lyjant.

    Kita aštri pastaba – didelės raiškos žemėlapių vaidmuo. „Waymo“ teigimu, itin detalūs žemėlapiai padeda ne tik planuojant trajektorijas, bet ir situacijose, kai matomumas prastas ar infrastruktūra ypač sudėtinga. Tai kertasi su „Tesla“ viešai kartota idėja, kad autonomijai pakanka realiu laiku iš kamerų gaunamos informacijos.

    „Waymo“ kritiškai vertina ir vadinamąsias „nuo galo iki galo“ DI sistemas, kuriose modelis iš „žalių“ jutiklių duomenų iš karto generuoja vairavimo komandas. Bendrovė įspėja, kad tokie sprendimai gali tapti „juodąja dėže“, kai po incidento sunku tiksliai paaiškinti, kodėl buvo priimtas konkretus sprendimas, ir kur įvyko klaida.

    Ne mažiau svarbi žinutė skirta „Tesla“ ilgai puoselėtam pažadui, kad pažangi vairuotojo pagalbos sistema, tobulinama su realių vartotojų duomenimis, galiausiai taps pilnai autonomine. „Waymo“ akcentuoja kitą logiką: sistema greičiausiai bręsta tada, kai iš tiesų vairuoja pati, o ne tada, kai žmogus nuolat lieka atsakingas už galutinį sprendimą.

    „Vien tik vairuotojo pagalbos sistemos tobulinimas iki pilnos autonomijos yra klaidinga viršukalnė“, – sakė Srikanthas Thirumalai.

    Ši polemika vyksta itin jautriu metu: „Tesla“ plečia robotaksi bandymus ir viešai signalizuoja apie ambicijas pereiti prie mažiau prižiūrimo veikimo. Tuo pat metu „Waymo“ jau dabar veikia kaip robotaksi operatorius ir skelbia apie didelę apimtį – bendrovės teigimu, per savaitę įvykdoma daugiau kaip 500 000 kelionių be vairuotojo.

    Rinka tampa dviejų filosofijų dvikova. Viena pusė siekia maksimaliai supaprastinti techninę įrangą, remtis kameromis ir DI, tikintis greitesnio mastelio. Kita pusė renkasi brangesnį, bet, jos teigimu, saugesnį kelią – su jutiklių redundancija, HD žemėlapiais ir griežtesniais patikimumo įrodymais.

    Artimiausi keleri metai parodys, kuri strategija geriau atlaikys realaus pasaulio „kraštinius“ scenarijus, reguliuotojų reikalavimus ir visuomenės pasitikėjimo testą. Kol kas „Waymo“ siunčia aiškią žinutę: autonomijoje laimi ne pažadai, o patikrinta praktika ir išmatuojamas saugumas.

  • „Tesla“ autopilotas išbandytas ekstremaliai: ar FSD įveiktų stačiausią žvyrkelį JAV?

    „Tesla“ autopilotas išbandytas ekstremaliai: ar FSD įveiktų stačiausią žvyrkelį JAV?

    Bandymas Kolorade: be linijų ir ant žvyro

    „The Fast Lane EV“ komanda su „Tesla Model 3“ išbandė „Full Self-Driving (Supervised)“ funkciją viename sudėtingiausių maršrutų JAV – Kolorado valstijoje esančiame negrįstame Lick Skillet kelyje. Šis ruožas garsėja aklais posūkiais, nelygia danga ir tuo, kad čia nėra kelio ženklinimo, į kurį galėtų orientuotis kameros.

    Skelbiama, kad kelio vidutinis nuolydis siekia 14,2 proc., o stačiausiose vietose – iki 18 proc. Tokios sąlygos yra rimtas išbandymas bet kuriai vairuotojo pagalbos sistemai, nes sukibimas ir matomumas nuolat keičiasi, o klaidos kaina gali būti didelė.

    Kaip sekėsi „Tesla“: laikėsi kelio, bet prireikė žmogaus

    Vaizdo įraše užfiksuota, kad automobilis gana tiksliai suprato kelio plotį ir visą laiką išliko savo eismo pusėje, nors nebuvo juostų linijų. Komanda tyčia nelaikė priešais važiuojančio automobilio, kad sistema neturėtų paprasto orientyro, todėl „Tesla“ turėjo remtis tik tuo, ką „matė“ aplinkoje.

    Vis dėlto išryškėjo ir ribos: priartėjus prie dviratininkų, automobilis laikėsi saugaus atstumo, tačiau nesiėmė ryžtingo apvažiavimo manevro. Galiausiai vairuotojui teko perimti kontrolę ir aplenkti rankiniu būdu, nes tinkamų vietų lenkimui dėl aklų posūkių buvo nedaug.

    Dar vienas momentas privertė suklusti – sistema pėstįjį šalia dviratininkų, kaip teigiama, pastebėjo tik paskutinę akimirką. Nors pavojingos situacijos pavyko išvengti, toks epizodas primena, kodėl „Supervised“ režime vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią ir būti pasirengęs įsikišti.

    Ką tai sako apie FSD ir atsakomybę

    Bandymo autoriai pabrėžė, kad net ir prasilenkiant su priešpriešiais atvažiuojančiais automobiliais „Tesla“ išliko savo pusėje ir neprovokavo pavojingų manevrų. Tai leidžia daryti išvadą, kad sistema gali susitvarkyti ir su prastai „draugiškomis“ sąlygomis, tačiau ji nėra savarankiškas autopilotas, kuris panaikina vairuotojo pareigą.

    Ekspertai nuosekliai akcentuoja, kad tokios funkcijos priskiriamos vairuotojo pagalbos technologijoms, o ne visiškai autonominiam vairavimui. Praktikoje tai reiškia, kad reali sauga priklauso ne tik nuo programinės įrangos, bet ir nuo žmogaus budrumo, ypač netradicinėse situacijose, kai nėra aiškių kelių ribų, ženklinimo ar prognozuojamo eismo.

    Šis testas taip pat atspindi platesnę tendenciją: automobilių gamintojai vis dažniau demonstruoja sistemų galimybes sudėtinguose scenarijuose, tačiau kartu visuomenėje auga lūkestis aiškiai atskirti rinkodarą nuo realių funkcijų ribų. Kol kas tokie važiavimai parodo pažangą, bet kartu primena, kad be vairuotojo įsikišimo ekstremalios situacijos vis dar išlieka rizikingos.

  • „Xiaomi“ meta iššūkį „Nvidia“: naujas 3 nm lustas automobiliams gali pakeisti žaidimo taisykles

    „Xiaomi“ meta iššūkį „Nvidia“: naujas 3 nm lustas automobiliams gali pakeisti žaidimo taisykles

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    „Xiaomi“ pristatė savo kurtą lustų šeimą, skirtą dirbtinio intelekto skaičiavimams ir pažangioms vairuotojo pagalbos funkcijoms automobiliuose. Vienas svarbiausių naujienos akcentų – „Xring D100“ lustas, kurį bendrovė sieja su „išmaniuoju vairavimu“ ir pagalbinėmis sistemomis.

    Iki šiol „Xiaomi“ elektromobiliuose naudota „Nvidia“ aparatinė įranga, todėl nuosavas lustas reiškia aiškią strategiją: daugiau kontrolės tiekimo grandinėje, sąnaudose ir programinės įrangos derinime su jutikliais bei automobilio architektūra.

    „Xring D100“: ką žinome apie specifikacijas

    Bendrovė skelbia, kad „Xring D100“ turi 20 branduolių centrinį procesorių ir 16 branduolių neuroninį procesorių. Taip pat minima iki 160 gigabaitų vieningos atminties, kas teoriškai leistų didesnės apimties modelius vykdyti pačiame įrenginyje, o ne debesijoje.

    „Xiaomi“ teigia, kad tai pirmasis žemyninėje Kinijoje sukurtas 3 nanometrų proceso lustas, tačiau realų jo pranašumą rinkoje lems ne vien technologinis mazgas. Praktikoje itin svarbu, kiek efektyviai lustas apdoroja duomenis realiu laiku ir kaip optimizuota programinė įranga.

    Rinkos kontekstas: kodėl automobilių gamintojai kuria savo lustus

    Automobilių pramonėje stiprėja tendencija kritines skaičiavimo platformas perkelti į vidų: taip mažinama priklausomybė nuo kelių didžiųjų tiekėjų ir lengviau išlaikyti nuoseklų vystymo tempą. Ypač tai aktualu pažangioms pagalbinėms funkcijoms, kur vienas programinės įrangos atnaujinimas gali reikalauti iš esmės kitokio skaičiavimo profilio.

    „Xiaomi“ prisijungia prie platesnio Kinijos gamintojų judėjimo, kai vis dažniau investuojama į nuosavą „silicon“ kuriant alternatyvas JAV kilmės lustams. Tokį posūkį skatina ir geopolitinė įtampa bei eksporto kontrolės rizikos, galinčios paveikti aukštos klasės skaičiavimo įrangos prieinamumą.

    „Svarbu nepainioti didesnio skaičiavimo potencialo su geresniu realiu rezultatu: našumą lemia ir optimizacija, ir energijos efektyvumas“, – pabrėžiama pristatymo kontekste.

    Kol kas „Xiaomi“ nepateikė vieno iš svarbiausių palyginimo rodiklių – TOPS, kuris dažnai naudojamas DI inferencijos spartai apibūdinti. Dėl to rinkai dar teks palaukti nepriklausomų bandymų ir realių palyginimų su „Nvidia“ sprendimais bei kitų gamintojų platformomis.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad į naujos aparatinės įrangos kūrimą investuota daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro apie 2,8 mlrd. eurų. Ši suma apima ne tik „Xring D100“, bet ir kitus lustus: DI spartinimo sprendimą bei mobiliems įrenginiams skirtą sistemą luste.

    Komercinis naujų lustų panaudojimas numatomas nuo kitų metų, o tai reiškia, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus praktinis: ar „Xiaomi“ pavyks pasiekti tokį pat stabilumą ir našumą, kokį šiandien siūlo rinkos lyderiai, ir ar tai taps konkurenciniu pranašumu elektromobilių segmente.

  • „Tesla“ FSD „serijos“ karštinė: 40 000 km be perėmimo, bet kritikai įspėja apie pavojų

    „Tesla“ FSD „serijos“ karštinė: 40 000 km be perėmimo, bet kritikai įspėja apie pavojų

    Socialiniuose tinkluose ir „Youtube“ vis dažniau dalijamasi įrašais, kuriuose „Tesla“ savininkai demonstruoja vadinamąsias FSD serijas, kai automobilis ilgą atstumą važiuoja įjungus Full Self-Driving (Supervised) ir vairuotojui neperimant valdymo. Vienas vairuotojas viešai paskelbė pasiekęs apie 40 000 kilometrų atkarpą be rankinio įsikišimo.

    Tokios serijos skaičiuojamos tuomet, kai kelionė vyksta su įjungta FSD ir ji nepertraukiama vairuotojui perimant vairą ar stabdant taip, kad sistema būtų atjungta. Pasiekus tam tikrą ribą, programinė įranga gali „švęsti“ rezultatą ekrane, o tai daliai bendruomenės tapo papildomu motyvu siekti kuo ilgesnio skaičiaus.

    Kritikai atkreipia dėmesį, kad toks „žaidybinimas“ gali paskatinti rizikingą elgesį: vairuotojai gali atidėlioti perėmimą net tada, kai situacija reikalauja greitos žmogaus reakcijos. Dalis diskusijų viešojoje erdvėje sukasi ir apie tai, kad serijos vaikymasis gali sumažinti natūralų polinkį įsikišti dėl smulkių, bet svarbių eismo niuansų.

    „Vairuotojas neturėtų rinktis tarp saugumo ir skaitiklio, kuris apdovanoja už neperėmimą“, – teigė vienas automobilių saugos temas aptariančios bendruomenės narys.

    Situaciją aštrina ir tai, kad FSD, nepaisant spartaus tobulėjimo, realiame eisme gali klysti: neteisingai įvertinti kelio ženklus, pernelyg vėlai reaguoti į kliūtis ar pasirinkti abejotiną trajektoriją blogos dangos kelyje. Vairuotojai yra aprašę atvejus, kai sistema nesėkmingai įveikia duobes ar painias įvažiavimo į aikšteles situacijas, o tai gali lemti didesnį padangų ir pakabos dėvėjimąsi bei pavojų eisme.

    „Tesla“ pabrėžia, kad FSD yra prižiūrima funkcija, o atsakomybė išlieka vairuotojui: būtina nuolat stebėti kelią ir būti pasirengus bet kurią akimirką perimti kontrolę. Tai ypač svarbu Europoje, kur autonominių funkcijų diegimą riboja reglamentavimas ir skirtinga kelių infrastruktūra, o sprendimai turi atitikti griežtesnius saugos reikalavimus.

    Ekspertai pastebi, kad platesnėje rinkoje ryškėja tendencija diegti vis daugiau vairuotojo pagalbos funkcijų, tačiau kartu daugėja diskusijų, kaip tokias sistemas komunikuoti vartotojams. Dėmesys krypsta į tai, ar vartotojo sąsajos sprendimai neskatina neteisingo pasitikėjimo technologija ir ar „pasiekimų“ logika netampa paskata elgtis ne taip, kaip numato saugaus naudojimo instrukcijos.

    Kol kas FSD serijų rekordai išlieka įspūdingi technologiniu požiūriu, tačiau kelių eismo saugos kontekste jie kelia klausimą, kur yra riba tarp sistemos progreso demonstravimo ir elgesio, kuris gali brangiai kainuoti kitiems eismo dalyviams.

  • Testas parodė: „Tesla“ FSD atnaujinimas sutrumpino reakciją beveik perpus – skaičiai stebina

    Testas parodė: „Tesla“ FSD atnaujinimas sutrumpino reakciją beveik perpus – skaičiai stebina

    Naujame bandyme palyginta, kaip greitai „Tesla“ automobiliai sureaguoja į staiga kelyje pasirodžiusį pėsčiąjį imituojantį manekeną, kai skiriasi tiek autopiloto kompiuteris, tiek FSD programinės įrangos versija. Rezultatai rodo, kad vien galingesnė įranga padeda, tačiau didžiausią šuolį gali duoti ir programinės įrangos atnaujinimai.

    Bandymą atlikęs „Youtube“ kūrėjas pasirinko tris automobilius ir identiškas sąlygas: tą patį maršrutą, vienodą greitį ir tą patį „netikėtumo“ scenarijų, kai manekenas virve įtraukiamas į važiuojamąją dalį. Automobilio reakcijos laikas buvo matuojamas sekundės dalimis nuo manekeno pasirodymo iki automobilio veiksmų.

    Trys kombinacijos ir aiškūs skirtumai

    Du automobiliai turėjo senesnį „Tesla“ autopiloto kompiuterį Hardware 3, o vienas – naujesnį Hardware 4. Hardware 3 automobiliuose buvo įdiegtos skirtingos FSD versijos: viename v12.6.4, kitame v14 Lite, o Hardware 4 automobilyje veikė FSD v14.3.4.

    Fiksuoti reakcijos laikai buvo tokie: Hardware 3 su FSD v12.6.4 – 1,065 sekundės, Hardware 3 su FSD v14 Lite – 0,675 sekundės, o Hardware 4 su FSD v14.3.4 – 0,450 sekundės. Tai reiškia, kad naujausias derinys buvo greičiausias, tačiau įdomiausia dalis – ką parodė vien programinės įrangos pasikeitimas tame pačiame Hardware 3 kompiuteryje.

    Programinė įranga gali būti lūžis

    Palyginus du Hardware 3 automobilius paaiškėjo, kad FSD v14 Lite toje pačioje įrangoje sureagavo apie 36,6 proc. greičiau nei FSD v12.6.4. Kitaip tariant, vien atnaujinus programą reakcija sutrumpėjo nuo maždaug 1,065 iki 0,675 sekundės.

    Tuo metu Hardware 4 su FSD v14.3.4 pasiekė 0,450 sekundės rezultatą ir buvo apie 57,8 proc. greitesnis nei Hardware 3 su FSD v12.6.4. Lyginant su Hardware 3 ir FSD v14 Lite, Hardware 4 derinys buvo apie 30,7 proc. greitesnis.

    Ką tai reiškia saugumui ir „Tesla“ krypčiai

    Reakcijos laikas nėra vienintelis rodiklis, nusakantis pagalbinių vairavimo sistemų kokybę, nes realiame eisme svarbu ir objektų atpažinimas, ir sprendimų teisingumas, ir stabdymo trajektorija. Vis dėlto tokie matavimai aiškiai parodo, kad milisekundės gali tapti skirtumu tarp išvengto įvykio ir susidūrimo, ypač mieste.

    Bandymas taip pat atspindi platesnę tendenciją automobilių pramonėje: saugumo ir komforto funkcijas vis labiau lemia ne tik jutikliai, bet ir skaičiavimo galia bei DI modelių „inferencija“ automobilyje. „Tesla“ viešai kalba apie dar didesnę kompiuterinę galią ateities sistemose, todėl tikėtina, kad konkurencija persikels į tai, kas greičiau apdoroja vaizdą ir priima sprendimus realiuoju laiku.

    Svarbu pabrėžti, kad tai buvo vieno kūrėjo atliktas praktinis testas su konkrečiomis sąlygomis, todėl jo rezultatų nereikėtų aklai prilyginti visoms situacijoms. Tačiau jis gerai iliustruoja, kodėl šiuolaikiniuose automobiliuose programiniai atnaujinimai gali pastebimai pakeisti elgseną net nekeičiant pačios mašinos.