Keliuose neretai pasitaiko situacijų, kai vairuotojai, norėdami „iš mandagumo“ padėti greičiau važiuojančiam automobiliui, dalinai pasitraukia į kelkraštį. Tačiau Kelių eismo taisyklėse kelkraštis nėra laikomas papildoma eismo juosta, todėl toks manevras dažnai būna ne pareiga, o rizikingas pasirinkimas.
Kelkraštis pirmiausia skirtas pėstiesiems, dviratininkams ir priverstiniam sustojimui, o jo danga neretai būna biriai užteršta, nelygi arba netikėtai nutrūksta. Įvažiavus dešiniais ratais ant žvyro ar grunto gali sumažėti sukibimas, o staigesnis grįžimas į asfaltą kartais baigiasi slydimu ar automobilio suvaldymo praradimu.
Vairuotojo, kurį lenkia, pareiga yra važiuoti nuspėjamai ir laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau tai nereiškia, kad jis privalo užvažiuoti ant kelkraščio. Be to, lenkimo metu draudžiama didinti greitį, o po lenkimo taip pat būtina elgtis taip, kad nebūtų trukdoma kitam eismo dalyviui saugiai užbaigti manevrą.
Išimtis dažniau taikoma lėtaeigėms transporto priemonėms, žemės ūkio technikai ir transporto priemonėms be variklio. Jų vairuotojai privalo laikytis kuo dešiniau, kad sudarytų galimybę aplenkti, tačiau ir šiuo atveju sprendimas turi būti paremtas saugumu, kelio situacija ir kitų eismo dalyvių interesais.
Už saugų lenkimą pirmiausia atsako lenkiantis vairuotojas: jis privalo įsitikinti matomumu, pakankamu atstumu ir tuo, kad manevras nesukels pavojaus. Net jei priekyje važiuojantis automobilis „pasitraukia“, tai nepanaikina lenkiančiojo pareigos įvertinti, ar lenkimas apskritai leidžiamas ir ar yra pakankamai vietos.
Didelę reikšmę turi kelio ženklinimas ir ženklai. Jei kelkraštį nuo važiuojamosios dalies skiria ištisinė linija, jos kirtimas gali būti laikomas pažeidimu, o net ir esant pertrauktai linijai kelkraštis netampa juosta, skirta reguliariam važiavimui.
Dar griežčiau vertinamas važiavimas sustojimo juosta automagistralėse ir greitkeliuose. Ji skirta tik priverstiniam sustojimui dėl gedimo ar staigaus pavojaus, todėl „praleisti“ skubantį vairuotoją sustojimo juostoje nėra teisėtas sprendimas.
Atsakomybė ir galimos sankcijos priklauso nuo konkrečios situacijos: ar buvo kirsta ištisinė linija, ignoruoti ženklai, netinkamai pakeista važiavimo kryptis, ar sukelta grėsmė. Rimtesniais atvejais tai gali baigtis ne tik bauda ir baudos taškais, bet ir bylos nagrinėjimu teisme, jei sukeliamas pavojus eismo saugumui.
Saugiausia taktika, kai už nugaros spaudžia greitesnis automobilis, yra išlaikyti stabilų, leistiną greitį ir nedaryti staigių manevrų. Jei norite praleisti, geriausia pasirinkti tam skirtą vietą, pavyzdžiui, įvažiuoti į aikštelę, nuovažą ar šalutinį kelią, o ne rizikuoti kelkraščiu dėl kito vairuotojo nekantrumo.
Kelių eisme mandagumas vertinamas, tačiau jis neturi virsti pavojingu kompromisu. Kelkraštis nėra saugi „papildoma juosta“, todėl sprendimas pasitraukti į jį turėtų būti priimamas tik tada, kai tai akivaizdžiai saugu ir neprieštarauja kelių ženklinimui bei taisyklėms.