Tag: Vaisių pasirinkimas

  • Mandarinai su lapeliais ne visada šviežesni: kaip parduotuvėje išsirinkti geriausius?

    Mandarinai su lapeliais ne visada šviežesni: kaip parduotuvėje išsirinkti geriausius?

    Mandarinai su žaliomis šakelėmis ir lapeliais parduotuvėje dažnai atrodo ką tik nuskinti, tačiau vien ši detalė šviežumo negarantuoja. Tokie vaisiai, kaip ir visi kiti, iki lentynos keliauja per transportą ir sandėliavimą.

    Lapeliai gali kurį laiką išlikti žali, jei citrusai laikomi tinkamomis sąlygomis, todėl jų spalva nebūtinai pasako, kada vaisius buvo nuskintas. Kita vertus, šiek tiek apdžiūvęs lapelis dar nereiškia, kad pats mandarinas prastas.

    Mandarinų skoniui daugiausia įtakos turi veislė, prinokimas ir laikymo sąlygos. Dėl to vaisiai be lapelių gali būti tokie pat saldūs ir sultingi – kartais net skanesni už „puošnesnius“.

    Renkantis mandarinus verta nepasikliauti vien išvaizda: kur kas daugiau pasako vaisiaus svoris, žievelės būklė ir kvapas. Šie požymiai dažnai padeda greičiau atskirti sultingus vaisius nuo tų, kurie jau pradėjo sausėti.

    Svoris, žievelė ir kvapas

    Paprastas būdas parduotuvėje – paimti kelis mandarinus ir palyginti, kuris iš jų sunkesnis pagal savo dydį. Dažniausiai sunkesni vaisiai turi daugiau sulčių, o labai lengvi gali būti su apdžiūvusiu minkštimu, net jei iš išorės atrodo neblogai.

    Daug pasako ir žievelė: ji turėtų būti tvirta, be pelėsio, gilių pažeidimų, taip pat be minkštų, įdubusių vietų. Labai susiraukšlėjusi žievė dažnai signalizuoja, kad vaisius neteko drėgmės.

    Dar vienas patikimas orientyras – kvapas, ypač prie kotelio. Malonus citrusų aromatas paprastai yra geras ženklas, o fermentacijos ar tvankus, nemalonus kvapas – priežastis tokį vaisių palikti lentynoje.

    Spalva ne visada pasako, ar bus saldu

    Dažnas pirkėjas ieško ryškiai oranžinių mandarinų, tikėdamasis, kad jie bus saldžiausi. Tačiau citrusų spalva priklauso ne tik nuo prinokimo, bet ir nuo veislės bei auginimo metu vyravusių temperatūrų.

    Net ir turintis nežymių žalsvų plotelių mandarinas gali būti visiškai prinokęs ir skanus. Saldumą labiau lemia cukrų ir rūgščių santykis, o ne vien žievelės atspalvis.

    Kai lapeliai – tik gražus priedas

    2021 metais mokslo žurnale „Foods“ publikuotame tyrime buvo nagrinėta, kaip lapelių buvimas veikia vartotojų pasirinkimą. Paaiškėjo, kad švieži lapeliai patrauklumą didino tik daliai apklaustųjų, o dauguma jų nelaikė išskirtiniu privalumu.

    Todėl, jei mandarinai su lapeliais kainuoja brangiau, verta palyginti juos su parduodamais palaidais. Lapeliai dažniau yra estetiška detalė, bet ne kokybės garantas – renkantis geriau remtis svoriu, tvirtumu ir žievelės būkle.

  • Ličio „plaukuotas pusbrolis“ užkariauja parduotuves: kaip skonis ir kaip išsirinkti?

    Kas yra rambutanas?

    Rambutanas – Pietryčių Azijoje paplitęs egzotinis vaisius, iš karto išsiskiriantis ryškiai raudona ar gelsva odele su minkštais spygliukais, primenančiais plaukus. Būtent dėl jų vaisius ir gavo pavadinimą: malajų kalboje žodis „rambut“ reiškia plaukus.

    Botaniškai rambutanas priklauso muilamedinių (Sapindaceae) šeimai ir yra artimas ličiui bei longanui. Po odele slepiasi šviesus, pusiau permatomas, sultingas minkštimas, apgaubiantis kauliuką.

    Koks skonis ir kaip valgyti?

    Prinokusio rambutano skonis dažniausiai apibūdinamas kaip saldus, gaivus ir lengvas, su subtilia gėliška nata. Daugelis jį lygina su ličių, saldžių vynuogių ir prinokusios kriaušės deriniu, o maloni rūgštelė neleidžia skoniui tapti pernelyg „sunkiam“.

    Valgyti jį paprasta: odelę pakanka įpjauti ir praskleisti, tuomet išimamas minkštimas. Svarbu nevalgyti kauliuko, o kai kurių vaisių veislių kauliukas gali būti tvirčiau „prikibęs“ prie minkštimo, todėl reikėtų valgyti atsargiai.

    Rambutanas tinka ne tik kaip užkandis, bet ir desertams bei salotoms. Jis dera su mango, ananasu, kiviu ar apelsinais, o keli lašai laimo sulčių dar labiau paryškina vaisiaus gaivumą.

    Kaip išsirinkti ir kur ieškoti?

    Pirkdami atkreipkite dėmesį į odelę: geriausi vaisiai būna stangrūs, su ryškia spalva ir elastingais „spygliukais“. Smulkiai susiraukšlėjusi, parudavusi ar išsausėjusi odelė dažnai rodo, kad vaisius nebe pirmo šviežumo ir minkštimas gali būti praradęs sultingumą.

    Rambutano dažniau pasitaiko didesnių prekybos tinklų egzotinių vaisių skyriuose, taip pat specializuotose vaisių ir daržovių parduotuvėse. Sezoniškumas ir tiekimo grandinės lemia, kad jo pasiūla gali svyruoti, todėl kartais vaisius dingsta iš lentynų taip pat greitai, kaip ir atsiranda.

    Laikymui namuose tinka vėsesnė vieta: šaldytuve vaisius paprastai ilgiau išlaiko stangrumą, tačiau geriausias skonis dažniausiai būna suvalgius per kelias dienas nuo įsigijimo. Jei norite ryškesnio aromato, prieš valgydami leiskite jam trumpai pabūti kambario temperatūroje.

  • Ši maža dėmelė ant arbūzo išduoda viską: taip išsirinksite saldų ir sultingą

    Ši maža dėmelė ant arbūzo išduoda viską: taip išsirinksite saldų ir sultingą

    Arbūzas vasarą daugeliui tampa vienu laukiamiausių pirkinių, tačiau nusipirkus visą vaisių vis dar tenka rizikuoti: vidus gali būti vandeningas ar prėskas. Prekybos vietose ne visada galima paragauti ar rasti perpjautų arbūzų, todėl pirkėjai ieško patikimų išorinių ženklų.

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu vėl išpopuliarėjo patarimas, kurį demonstruoja korėjietis turinio kūrėjas Mr. Rice. Jis siūlo pirmiausia ne vertinti viršų, kur matyti kotelio vieta, o apžiūrėti priešingą pusę, vadinamą žiediniu galu.

    Pasak jo, svarbiausias ženklas yra mažas apvalus taškelis žiediniame gale. „Jei tas apskritimas labai mažas, arbūzas bus saldesnis“, – aiškina Mr. Rice.

    Toks patarimas remiasi bendra sodininkystėje taikoma logika: vaisiaus brandą ir cukrų kaupimą gali išduoti keli požymiai, o vienas jų siejamas su žiedo vietos susiformavimu. Vis dėlto vien tik vienas taškelis negarantuoja skonio, nes saldumą lemia veislė, saulės kiekis, laistymas, dirvos sąlygos ir nuėmimo laikas.

    Norint sumažinti riziką, specialistai dažniausiai rekomenduoja derinti kelis požymius. Prinokęs arbūzas dažnai būna sunkesnis, nei atrodo, turi aiškią, gelsvai kreminę lauko dėmę toje vietoje, kur gulėjo ant žemės, o lengvai pabeldus skamba sodriai, ne dusliai.

    Dar vienas praktinis kriterijus yra žievės būklė: ji turėtų būti tvirta, be didelių įtrūkimų ar minkštų vietų. Jei arbūzas pernelyg blizgus ir visai neturi lauko dėmės, jis gali būti skintas per anksti, todėl skonis dažniau nuvilia.

    Internete šis Mr. Rice metodas sulaukia daug teigiamų atsiliepimų, tačiau verta prisiminti, kad pirkėjų patirtys nėra laboratorinis testas. Patikimiausia taktika išlieka paprasta: rinktis arbūzą, kuris atitinka kelis brandos požymius, o vieną triuką naudoti tik kaip papildomą užuominą.