Kas yra rambutanas?
Rambutanas – Pietryčių Azijoje paplitęs egzotinis vaisius, iš karto išsiskiriantis ryškiai raudona ar gelsva odele su minkštais spygliukais, primenančiais plaukus. Būtent dėl jų vaisius ir gavo pavadinimą: malajų kalboje žodis „rambut“ reiškia plaukus.
Botaniškai rambutanas priklauso muilamedinių (Sapindaceae) šeimai ir yra artimas ličiui bei longanui. Po odele slepiasi šviesus, pusiau permatomas, sultingas minkštimas, apgaubiantis kauliuką.
Koks skonis ir kaip valgyti?
Prinokusio rambutano skonis dažniausiai apibūdinamas kaip saldus, gaivus ir lengvas, su subtilia gėliška nata. Daugelis jį lygina su ličių, saldžių vynuogių ir prinokusios kriaušės deriniu, o maloni rūgštelė neleidžia skoniui tapti pernelyg „sunkiam“.
Valgyti jį paprasta: odelę pakanka įpjauti ir praskleisti, tuomet išimamas minkštimas. Svarbu nevalgyti kauliuko, o kai kurių vaisių veislių kauliukas gali būti tvirčiau „prikibęs“ prie minkštimo, todėl reikėtų valgyti atsargiai.
Rambutanas tinka ne tik kaip užkandis, bet ir desertams bei salotoms. Jis dera su mango, ananasu, kiviu ar apelsinais, o keli lašai laimo sulčių dar labiau paryškina vaisiaus gaivumą.
Kaip išsirinkti ir kur ieškoti?
Pirkdami atkreipkite dėmesį į odelę: geriausi vaisiai būna stangrūs, su ryškia spalva ir elastingais „spygliukais“. Smulkiai susiraukšlėjusi, parudavusi ar išsausėjusi odelė dažnai rodo, kad vaisius nebe pirmo šviežumo ir minkštimas gali būti praradęs sultingumą.
Rambutano dažniau pasitaiko didesnių prekybos tinklų egzotinių vaisių skyriuose, taip pat specializuotose vaisių ir daržovių parduotuvėse. Sezoniškumas ir tiekimo grandinės lemia, kad jo pasiūla gali svyruoti, todėl kartais vaisius dingsta iš lentynų taip pat greitai, kaip ir atsiranda.
Laikymui namuose tinka vėsesnė vieta: šaldytuve vaisius paprastai ilgiau išlaiko stangrumą, tačiau geriausias skonis dažniausiai būna suvalgius per kelias dienas nuo įsigijimo. Jei norite ryškesnio aromato, prieš valgydami leiskite jam trumpai pabūti kambario temperatūroje.
