Lapkritis sode dar nereiškia sezono pabaigos – net ir atvėsus orams yra keli darbai, kuriuos verta atlikti dabar, kad pavasarį augalai startuotų stipresni. Daugiausia naudos duoda trys kryptys: vaiskrūmių genėjimas, nauji sodinimai ir jautresnių augalų paruošimas šalčiams.
Apie tai rašo „Deccoria.pl“: vėlyvą rudenį dar galima ir tvarkyti krūmus, ir sodinti lapuočius, jei tik dirva nėra įšalusi. Svarbu atsižvelgti į skirtingų augalų ypatumus – tai, kas tinka vieniems, kitiems lapkritį gali pakenkti.
Genėjimas padeda ne tik suformuoti krūmus, bet ir sumažinti ligų riziką, nes dalis ligų bei kenkėjų peržiemoja ant senų, nereikalingų stiebų. Tuo pat metu lapkritis dažnai būna drėgnesnis, todėl sodinami augalai lengviau įsitvirtina, jei spėja įsišaknyti iki stipresnių šalčių.
Trečioji užduotis – apsauga nuo šalčio ir temperatūrų svyravimų. Net ir atspariems daugiamečiams dažnai pakanka mulčio sluoksnio, tačiau rožės, dekoratyvinės žolės ar svogūniniai augalai reikalauja daugiau dėmesio.
Vaiskrūmių genėjimas
Lapkritis tinka tvarkyti vaiskrūmius, kurie jau baigė derėti. Ypač dažnai šiuo metu genimos rudeninės avietės, juodieji serbentai ir lazdynai, tačiau kiekvienam augalui taikomi šiek tiek skirtingi principai.
Rudenines, derančias ant vienmečių ūglių, avietes po derliaus galima nupjauti iki pat žemės. Toks genėjimas ne tik supaprastina priežiūrą, bet ir mažina riziką, kad ant senų stiebų peržiemos ligos.
Vasarinėms avietėms taikoma kita taisyklė: pašalinami tik dvimečiai ūgliai, kurie jau davė derlių, o jauni paliekami kitam sezonui. Juoduosius serbentus galima praretinti išpjaunant seniausias, dažniausiai 3–4 metų šakas – taip krūmas turės daugiau vietos naujiems ūgliams.
Lazdynams naudinga pašalinti senas, silpnas ar sergančias šakas – tai pagerina krūmo formą ir sudaro geresnes sąlygas derėjimui ateityje.
Gyvatvorės ir lapuočių krūmų sodinimas
Jei dirva dar neįšalusi, lapkritį galima sodinti naujus lapuočius medžius ir krūmus bei įrengti arba papildyti gyvatvorę. Vėlyvą rudenį augalams palanki drėgna žemė ir tai, kad nebėra vasaros karščių.
Tarp sodinamų gyvatvorių augalų minimi paprastasis skroblas, paprastasis bukas, ligustras, raugerškis ir kvapusis jazminaitis. Taip pat tai tinkamas metas sodinti forsitijas ir kitus atsparesnius dekoratyvinius krūmus.
Pasodinus augalus verta gausiai palaistyti, o žemę aplink – pamulčiuoti, kad ilgiau išlaikytų drėgmę. Krūmus su plikomis šaknimis rekomenduojama po pasodinimo patrumpinti maždaug trečdaliu, kad lengviau prigytų.
Tačiau lapkritį geriau negenėti spygliuočių ir visžalių krūmų – nauji ūgliai gali nespėti sumedėti iki žiemos ir apšalti.
Kaip apsaugoti augalus nuo šalčių
Prieš žiemą pirmiausia verta pasirūpinti šalčiui jautresniais augalais – rožėmis, dekoratyvinėmis žolėmis ir svogūniniais. Daugeliui atsparesnių daugiamečių augalų bei krūmų dažniausiai pakanka žievės ar sausų lapų sluoksnio.
Po pirmųjų šalnų galima iškasti jurginus: stiebus patrumpinti iki 10–15 cm, o išdžiovintus gumbus laikyti dėžėse su smėliu vėsioje, nuo šalčio apsaugotoje vietoje.
Rožes patariama apsaugoti supilant apie 15–20 cm aukščio žemių kauburėlius aplink krūmą. Kamienines rožes papildomai galima pridengti džiutu arba agropluoštu.
Nevertėtų pamiršti ir dekoratyvinių žolių: pavyzdžiui, pampasinę žolę geriausia surišti sausą dieną į „kuokštą“, kad į vidų patektų mažiau drėgmės, kuri žiemą gali skatinti puvimą.
Lapkritis tinka ir vaismedžių kamienų balinimui – šis būdas padeda apsaugoti žievę nuo skilinėjimo, kurį sukelia dideli temperatūrų svyravimai saulėtomis žiemos dienomis ir šaltomis naktimis.
Didelę dalį šių darbų dar galima atlikti ir vėliau, tačiau palankesnės dienos lapkritį dažnai leidžia ramiau pasiruošti žiemai: apgenėti krūmai lengviau pradeda sezoną, nauji sodinimai spėja įsišaknyti, o apsaugoti augalai geriau ištveria šalčius.