CP v2

Tag: Vaistinės

  • Senjorų klaida parduotuvėje: nepastebimos smulkios išlaidos per mėnesį suvalgo pensiją

    Senjorų klaida parduotuvėje: nepastebimos smulkios išlaidos per mėnesį suvalgo pensiją

    Kur dingsta pinigai, nors „nieko didelio“ nebuvo

    Kasdieniai pirkiniai dažnai atrodo nekalti: duona, pienas, vaistai, kava pakeliui ar saldumynas anūkams. Problema prasideda tada, kai smulkios sumos kartojasi kasdien ir nebėra sekamos.

    Būtent pasikartojančios, mažos išlaidos senjorų biudžete neretai tampa didžiausia spraga. Jos ne iš karto ištuština piniginę, tačiau po kelių savaičių atsiranda jausmas, kad pensija ištirpo, nors stambaus pirkinio nebuvo.

    Akcijos ir impulsyvūs pasirinkimai veikia stipriau, nei atrodo

    Daugelis vyresnio amžiaus žmonių didesnius pirkinius planuoja atsargiai: lygina kainas, tariasi su artimaisiais, atideda pinigų. Tačiau kasdienėms išlaidoms dažnai skiriama mažiau dėmesio, nes jos atrodo per menkos, kad turėtų reikšmės.

    Prekybininkų siūlomos akcijos, tokios kaip „antra prekė pigiau“ ar „tik šiandien“, dažnai sukuria taupymo iliuziją. Iš tiesų nuolaida naudinga tik tada, kai perkamas daiktas tikrai reikalingas ir bus suvartotas, o ne liks spintelėje ar pasens šaldytuve.

    Įprastas scenarijus paprastas: žmogus eina kelių produktų, bet grįžta su pilnu krepšiu, nes prisimena dar kelis „praversiančius“ daiktus. Taip pirkinių sąrašas tampa ne smulkmena, o realus būdas atskirti poreikį nuo impulso.

    Vaistinė ir dovanos artimiesiems gali tapti nepastebimu biudžeto nutekėjimu

    Sveikatai skiriamos išlaidos senjorams yra neišvengiamos, tačiau čia taip pat atsiranda rizikų. Didžiausia klaida dažnai būna ne gydytojo paskirtų vaistų pirkimas, o papildomų preparatų įsigijimas vien dėl reklamos ar pažįstamų rekomendacijų.

    „Jei preparatas padėjo kaimynei, lengva patikėti, kad jis padės ir man“, – sako vaistininkai, pabrėžiantys, kad dėl papildų ir jų derinių verta pasitarti bent jau vaistinėje.

    Dar viena jautri sritis yra parama vaikams ir anūkams: saldumynai, smulkios dovanos, „priedas“ prie pirkinių ar nedidelės sumos „ant smulkmenų“. Tokie gestai kyla iš rūpesčio, tačiau, kartojami reguliariai ir neįtraukiami į planą, jie gali tapti reikšminga mėnesio išlaidų dalimi.

    Kaip susigrąžinti kontrolę, nesukant galvos dėl lentelių

    Paprastas įprotis kaupti čekius ar žymėtis išlaidas užrašuose padeda pamatyti tikrą vaizdą. Dažniausiai nustebina ne sąskaitos, o tai, kaip dažnai apsiperkama ir kiek kartų per savaitę išleidžiama po truputį.

    Praktinis sprendimas yra pensijos padalijimas savaitėmis: pirmiausia atidedant pinigus vaistams, mokesčiams ir kitoms fiksuotoms išlaidoms, o likusią sumą paskirstant keturioms savaitėms. Taip lengviau išvengti situacijos, kai mėnesio pradžioje leidžiama daugiau, o pabaigoje tenka smarkiai ribotis.

    Finansų specialistai taip pat primena, kad visiškas spontaniškų malonumų draudimas retai pasiteisina. Geriau iš anksto numatyti nedidelę sumą kavai ar smulkiam pirkiniui, nei vėliau stebėtis, kodėl nuolat pritrūksta pinigų.

    Didžiausia klaida nėra noras kartais nusipirkti ką nors malonaus. Pavojingiausia yra prarasta kontrolė, kai kasdienės smulkmenos tampa įpročiu, o jų suma per mėnesį ima konkuruoti su svarbiausiais poreikiais.

  • Rusijoje dingo gyvybiškai svarbūs vaistai nuo vėžio: pacientai priversti nutraukti gydymą

    Rusijos vaistinių tinkluose fiksuojamas ryškus gyvybiškai svarbių priešnavikinių vaistų trūkumas, dėl kurio daliai pacientų kyla rizika vėluoti ar nutraukti gydymą. Vietos pacientų organizacijos ir medikai skelbia, kad kai kurių chemoterapijoje naudojamų preparatų neįmanoma rasti dešimtyse regionų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į metotreksatą ir etopozidą, kurie plačiai taikomi skirtingų onkologinių ligų gydymo schemose. Pranešama, kad metotreksato trūkumas fiksuojamas mažiausiai 57 regionuose, o etopozido situacija dar sudėtingesnė ir siejama su apie 80 regionų.

    Rusijos onkologinių pacientų asociacijos „Здравствуй!“ vadovė Irina Borovova teigia, kad skundai dėl dingusių vaistų ateina iš visos šalies. Pasak jos, žmonės bando ieškoti likučių skirtingose vaistinėse, o dalis pacientų vaistų ieško privačiuose skelbimuose.

    „Skundų dėl vaistų nebuvimo sulaukiame iš visos šalies, žmonės priversti ieškoti likučių, o kartais ir pertraukti gydymą“, – sakė Irina Borovova.

    Gydytojai pabrėžia, kad šie preparatai daugeliui schemų laikomi baziniais, o greitas pakeitimas alternatyvomis ne visada įmanomas. Onkologė Marina Shorina atkreipia dėmesį, kad metotreksatas ir etopozidas kai kuriais atvejais neturi pilnaverčių analogų, todėl gydymo protokolų laikymasis tampa sudėtingas.

    „Tai baziniai vaistai, o kai kuriose situacijose pilnaverčio pakaitalo nėra, todėl rizika pacientui didėja“, – sakė Marina Shorina.

    Ypač jautri laikoma vaikų onkologijos sritis, kur griežtai standartizuoti protokolai remiasi konkrečiais veikliaisiais preparatais. Pediatras ir onkologas Oleksij Masčan perspėja, kad vaistų trūkumas gali lemti priverstines pertraukas, o tai blogina gydymo rezultatus ir didina komplikacijų tikimybę.

    „Pertraukos ir nukrypimai nuo protokolų vaikų onkologijoje reiškia didesnę nesėkmės riziką“, – sakė Oleksij Masčan.

    Ekspertai tokias spragas sieja su tiekimo grandinių sutrikimais, lygiagretaus importo ribojimais, gamybos ir registracijos kliūtimis bei augančiomis logistikos sąnaudomis. Nors Rusijos institucijos anksčiau deklaravo priemones kritinių vaistų tiekimui stabilizuoti, pacientų ir medikų liudijimai rodo, kad praktikoje vaistų prieinamumas regionuose išlieka nelygus.

    Onkologijoje laikas yra vienas svarbiausių veiksnių, todėl gydymo atidėjimas dažnai reiškia prastesnes prognozes. Kol sisteminis sprendimas neįgyvendintas, dalis pacientų lieka priklausomi nuo atsitiktinai rastų vaistų likučių arba priversti derinti gydymą su tuo, ką realiai įmanoma gauti.