CP v2

Tag: Vaistininkai

  • Vartoja kelis vaistus iš karto? Šios klaidos gali baigtis rimtu šalutiniu poveikiu

    Vartoja kelis vaistus iš karto? Šios klaidos gali baigtis rimtu šalutiniu poveikiu

    Kodėl svarbi tvarka vartojant vaistus

    Vartojant kelis vaistus vienu metu, rizika suklysti didėja: galima supainioti dozes, laiką ar net pačius preparatus. Medikai pabrėžia, kad net ir įprasti nereceptiniai vaistai, vitaminai ar žoliniai papildai gali keisti kitų vaistų poveikį.

    Pirmas žingsnis, kuris realiai sumažina klaidų tikimybę, yra aiškus visų vartojamų preparatų sąrašas. Jame verta nurodyti pavadinimą, dozę, kiek tablečių ar kapsulių reikia, kuriuo paros metu vartoti ir ar vaistą gerti prieš valgį, valgant ar po jo.

    Svarbu įtraukti ir tai, kas vartojama tik kartais: vaistus nuo skausmo, alergijos, vitaminus, žolinius preparatus, miego priemones. Tokį sąrašą patogu turėti telefone, bet verta pasilikti ir popierinę versiją, ypač keliaujant ar lankantis pas skirtingus specialistus.

    Kaip sumažinti klaidų riziką kasdien

    Vaistų vartojimą naudinga susieti su įprastu dienos veiksmu, kad tai taptų rutina, pavyzdžiui, su pusryčiais ar vakaro higiena. Jei vartojimo laikas griežtai nustatytas, pravartu nustatyti priminimus telefone.

    Žmonėms, kurie per dieną vartoja daug preparatų, gali padėti dozatoriai su atskiromis dienomis ir paros laikais. Tačiau ne visus vaistus galima išimti iš originalios pakuotės, nes kai kuriems svarbi apsauga nuo drėgmės ar šviesos, todėl prieš perpilant į dėžutę verta pasitarti vaistinėje.

    Jeigu kyla klausimų, ar tabletė gali būti laikoma ne lizdinėje plokštelėje, atsakymo reikia ieškoti pakuotės informacijoje arba vaisto informaciniame lapelyje. Jei informacijos nėra arba ji neaiški, saugiausia pasitikslinti su vaistininku.

    Dažniausios klaidos ir ką daryti praleidus dozę

    Viena pavojingiausių situacijų yra bandymas kompensuoti praleistą dozę išgeriant dvi tabletes iš karto. Ką daryti praleidus dozę, priklauso nuo konkretaus vaisto, todėl universalaus patarimo nėra.

    Dažniausiai nurodymai pateikiami informaciniame lapelyje, o kilus abejonių reikėtų kreiptis į gydytoją ar vaistininką. Kad nesusipainiotumėte, patogu sąraše pasižymėti kiekvieną jau išgertą dozę.

    Kita dažna klaida yra vaistų užsigėrimas kava, arbata, sultimis ar kitais gėrimais. Saugiausias pasirinkimas paprastai yra vanduo, nes dalis gėrimų ir maisto produktų gali keisti vaisto įsisavinimą ar poveikį.

    Ypatingo atsargumo reikalauja alkoholis, nes jis gali stiprinti nepageidaujamas reakcijas ir trikdyti gydymą. Jei neaišku, kuo užsigerti vaistą ar kada jį vartoti valgymo atžvilgiu, patikimiausia pasikonsultuoti vaistinėje.

    Prie bet kurio naujo preparato, net jei jis nereceptinis, verta sustoti ir įvertinti sąveikų riziką, ypač sergant lėtinėmis ligomis. Kai kurie papildai ar žoliniai preparatai gali susilpninti arba sustiprinti kitų vaistų poveikį, o pasekmės gali svyruoti nuo lengvų negalavimų iki pavojingų būklių.

    Specialistai primena, kad gydytojas, kuris prižiūri gydymą, turėtų žinoti visą vartojamų vaistų ir papildų sąrašą. Tai ypač aktualu, jei gydymas keičiamas, pridedami nauji vaistai arba atsiranda neįprastų simptomų.

    Vaistus rekomenduojama laikyti vienoje, aiškiai apibrėžtoje vietoje, nepasiekiamoje vaikams, ir nelaikyti jų be pakuočių bei aprašų. Taip pat verta reguliariai peržiūrėti namų vaistinėlę, patikrinti galiojimo terminus ir atskirti tai, kas nebenaudojama.

    Pasenusių ar nereikalingų vaistų negalima mesti į buitines šiukšles ar nuleisti į kanalizaciją. Saugiausias būdas yra juos grąžinti į vaistinę, kur jie surenkami ir sutvarkomi pagal nustatytą tvarką.

    Galiausiai svarbu prisiminti, kad kai kurių vaistų negalima nutraukti staiga. Jei po vaisto pavartojimo atsiranda neraminančių simptomų, o ypač jei jie stiprėja, reikia kuo greičiau kreiptis į medikus.

  • Vaistininkė įvardijo 5 papildus, kuriuos dauguma vartoja neteisingai – pasekmės gali nustebinti

    Maisto papildai daugeliui tapo kasdienybe, tačiau net ir populiariausi pasirinkimai gali neduoti naudos, jei vartojami netinkamu laiku, su netinkamu maistu ar derinami su kitais preparatais. Farmacijos mokslų daktarė Erin Shaughnessy išskiria penkis papildus, kuriuos žmonės dažniausiai vartoja klaidingai: geležį, melatoniną, magnį, vitaminą D ir skaidulas.

    Ekspertai pabrėžia, kad papildai neturėtų pakeisti pilnavertės mitybos, o jų poreikis geriausiai pagrindžiamas tyrimais arba gydytojo rekomendacija. Netinkamas vartojimas gali ne tik sumažinti poveikį, bet ir sukelti nemalonių šalutinių reiškinių, ypač virškinimo sistemai.

    Geležis: ne tik dozė etiketėje

    Geležies preparatai dažnai siejami su pykinimu, skrandžio diskomfortu, rėmeniu, pilvo pūtimu, o dažniausiai – su vidurių užkietėjimu. Šie simptomai labiau tikėtini, kai geležis vartojama didelėmis dozėmis arba netinkamai derinama su maistu ir gėrimais.

    „Kai ant pakuotės matote 325 miligramų tabletę, tai dar nereiškia, kad joje yra 325 miligramai elementinės geležies: tokioje tabletėje dažnai būna apie 65 miligramai geležies“, – sakė Erin Shaughnessy.

    Praktikoje tai reiškia, kad svarbu įsigilinti, kokia forma pateikta geležis ir kiek joje yra elementinės geležies, o taip pat įvertinti sąveikas. Geležies įsisavinimą gali mažinti pieno produktai, kava ir arbata, o kai kuriais atvejais gydytojai rekomenduoja ją derinti su vitaminu C, jei nėra kontraindikacijų.

    Melatoninas: vartojamas per vėlai

    Melatoninas dažnai vertinamas kaip greitai užmigdyti turintis papildas, tačiau jo veikimo logika kitokia. Jis imituoja natūralų organizmo paros ritmą, todėl poveikis labiau susijęs su užmigimo laiko „pastūmėjimu“, o ne momentiniu raminimu.

    Pasak specialistų, dažna klaida yra melatoniną išgerti likus kelioms minutėms iki miego ir tikėtis staigaus efekto. Dėl to rekomenduojama atkreipti dėmesį į vartojimo laiką ir individualų reakcijos skirtumą, o ilgalaikius miego sutrikimus spręsti kartu su gydytoju.

    Magnis, vitaminas D ir skaidulos

    Magnis gali keisti skrandžio terpę ir taip paveikti kitų kartu vartojamų vaistų ar papildų pasisavinimą. Dėl to dažnai patariama daryti maždaug dviejų valandų pertrauką tarp magnio ir kitų preparatų vartojimo, ypač jei vartojate receptinius vaistus.

    Vitamino D poveikis glaudžiai susijęs su bendra mityba ir kalcio pakankamumu organizme. Tai nereiškia, kad kalcį būtina vartoti tuo pačiu metu, tačiau svarbu, kad jo netrūktų, kitaip norimas rezultatas gali būti mažesnis.

    Skaidulų papildai be pakankamo vandens kiekio gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir spazmus. Specialistai pabrėžia, kad vartojant skaidulas būtina sąmoningai didinti skysčių kiekį ir stebėti savijautą, ypač jei mityboje skaidulų iki tol buvo mažai.

    Gydytojai ir vaistininkai primena, kad prieš pradedant vartoti papildus verta aiškiai žinoti tikslą, laikytis rekomenduojamų dozių ir įvertinti galimas sąveikas su vaistais. Jei atsiranda neįprastų simptomų, geriausia nutraukti vartojimą ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Neskubėkite dalyti tabletės perpus: vaistininkė paaiškino, kada tai griežtai draudžiama

    Daugelis įpratę tabletę perlaužti per pusę, kai reikia mažesnės dozės ar norisi sutaupyti. Tačiau vaistininkai įspėja: toks įprotis ne visada saugus, o kai kuriais atvejais gali lemti netikslų veikliosios medžiagos kiekį ar pakeistą vaisto poveikį.

    Specialistai ragina pirmiausia įvertinti, ar tabletė tam pritaikyta, ir visada pasitikrinti pakuotės lapelį. Būtent jame gamintojas nurodo, ar vaistą galima dalyti, traiškyti ar tirpinti.

    Kada tabletę dalyti galima?

    Jei tabletėje yra aiški dalijimo vagelė, dažnai tai reiškia, kad gamintojas numatė galimybę ją padalyti į lygias dalis. Tokiu atveju veiklioji medžiaga paprastai būna tolygiai pasiskirsčiusi, todėl dalijant tikimybė gauti tą pačią dozę abiejose pusėse yra didesnė.

    Vis dėlto net ir su vagelėmis ne visi vaistai skirti dalyti vien dėl patogumo. Kartais vagelė daroma tam, kad tabletę būtų lengviau nuryti, o ne kad būtų keičiamas dozavimas, todėl instrukcija išlieka patikimiausias orientyras.

    „Jei gamintojas numatė dalijimą, dozę galima paskirstyti tolygiai. Bet jei vagelės nėra, jei tai kapsulė ar specialios formos preparatas, tokių vaistų paprastai nedalijame“, – sakė vaistininkė.

    Kada dalyti griežtai nereikėtų?

    Vaistininkai pabrėžia, kad kapsulių dalyti negalima, nes jose esanti medžiaga dozuojama kitaip, o atidarius ar pažeidus kapsulę gali pakisti pasisavinimas. Taip pat nerekomenduojama dalyti tablečių, padengtų plėvele ar specialiu apvalkalu, jei ant jų nėra dalijimo žymos.

    Apvalkalas dažnai atlieka svarbią funkciją: saugo skrandį nuo dirginimo, apsaugo veikliąją medžiagą nuo suirimo, maskuoja skonį arba užtikrina, kad vaistas ištirps tinkamoje virškinamojo trakto vietoje. Pažeidus dangą, poveikis gali tapti neprognozuojamas.

    Ypač atsargiai vertinami hormoniniai preparatai ir kiti vaistai, kuriems būtina tiksli, stabili dozė. Net nedidelis nukrypimas gali reikšti silpnesnį poveikį arba didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Ar galima vartoti pasibaigus galiojimui?

    Specialistai akcentuoja, kad vaistų vartoti pasibaigus tinkamumo terminui nereikėtų. Gamintojas garantuoja, kad iki nurodytos datos vaistas išlaikys kokybę, veiksmingumą ir saugumą, jei bus laikomas pagal rekomendacijas.

    Pasibaigus galiojimui gali mažėti veikliosios medžiagos stabilumas, o kai kurių preparatų atveju tai ypač pavojinga. Pavyzdžiui, vartojant antibiotikus per maža arba nepatikima dozė didina riziką, kad infekcija nebus tinkamai gydoma ir prisidės prie antimikrobinio atsparumo problemos.

    „Po galiojimo termino ypač svarbu nerizikuoti antibiotikais ir hormoniniais vaistais, kai reikia tikslios dozės. Tokiais atvejais tai kategoriškai nerekomenduojama“, – teigė vaistininkė.

    Jei kyla abejonių dėl dalijimo ar galiojimo, saugiausia pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais galima rasti alternatyvų: mažesnės dozės tablečių, skystą formą ar kitą vaisto variantą, kuris nereikalauja dalijimo.