Rusijos vaistinių tinkluose fiksuojamas ryškus gyvybiškai svarbių priešnavikinių vaistų trūkumas, dėl kurio daliai pacientų kyla rizika vėluoti ar nutraukti gydymą. Vietos pacientų organizacijos ir medikai skelbia, kad kai kurių chemoterapijoje naudojamų preparatų neįmanoma rasti dešimtyse regionų.
Didžiausias dėmesys krypsta į metotreksatą ir etopozidą, kurie plačiai taikomi skirtingų onkologinių ligų gydymo schemose. Pranešama, kad metotreksato trūkumas fiksuojamas mažiausiai 57 regionuose, o etopozido situacija dar sudėtingesnė ir siejama su apie 80 regionų.
Rusijos onkologinių pacientų asociacijos „Здравствуй!“ vadovė Irina Borovova teigia, kad skundai dėl dingusių vaistų ateina iš visos šalies. Pasak jos, žmonės bando ieškoti likučių skirtingose vaistinėse, o dalis pacientų vaistų ieško privačiuose skelbimuose.
„Skundų dėl vaistų nebuvimo sulaukiame iš visos šalies, žmonės priversti ieškoti likučių, o kartais ir pertraukti gydymą“, – sakė Irina Borovova.
Gydytojai pabrėžia, kad šie preparatai daugeliui schemų laikomi baziniais, o greitas pakeitimas alternatyvomis ne visada įmanomas. Onkologė Marina Shorina atkreipia dėmesį, kad metotreksatas ir etopozidas kai kuriais atvejais neturi pilnaverčių analogų, todėl gydymo protokolų laikymasis tampa sudėtingas.
„Tai baziniai vaistai, o kai kuriose situacijose pilnaverčio pakaitalo nėra, todėl rizika pacientui didėja“, – sakė Marina Shorina.
Ypač jautri laikoma vaikų onkologijos sritis, kur griežtai standartizuoti protokolai remiasi konkrečiais veikliaisiais preparatais. Pediatras ir onkologas Oleksij Masčan perspėja, kad vaistų trūkumas gali lemti priverstines pertraukas, o tai blogina gydymo rezultatus ir didina komplikacijų tikimybę.
„Pertraukos ir nukrypimai nuo protokolų vaikų onkologijoje reiškia didesnę nesėkmės riziką“, – sakė Oleksij Masčan.
Ekspertai tokias spragas sieja su tiekimo grandinių sutrikimais, lygiagretaus importo ribojimais, gamybos ir registracijos kliūtimis bei augančiomis logistikos sąnaudomis. Nors Rusijos institucijos anksčiau deklaravo priemones kritinių vaistų tiekimui stabilizuoti, pacientų ir medikų liudijimai rodo, kad praktikoje vaistų prieinamumas regionuose išlieka nelygus.
Onkologijoje laikas yra vienas svarbiausių veiksnių, todėl gydymo atidėjimas dažnai reiškia prastesnes prognozes. Kol sisteminis sprendimas neįgyvendintas, dalis pacientų lieka priklausomi nuo atsitiktinai rastų vaistų likučių arba priversti derinti gydymą su tuo, ką realiai įmanoma gauti.
