Radinys muziejaus fonduose
Londono Gamtos istorijos muziejaus kolekcijose beveik šimtmetį saugotas dinozauro kaukolės fragmentas po naujų tyrimų pripažintas anksčiau nežinomos rūšies fosilija. Mokslininkai nustatė, kad radinys priklauso mėsėdžiui dinozaurui Invictibellatrix amberina, gyvenusiam maždaug prieš 120 milijonų metų.
Tyrėjų teigimu, tai pirmasis patikimai patvirtintas megaraptoranų grupės dinozauro įrodymas Europoje. Iki šiol šios grupės atstovų fosilijos buvo siejamos daugiausia su Pietų Amerika, Australija ir Azija, todėl atradimas išplečia supratimą apie jų paplitimą ankstyvojoje Kreidoje.
Kaip fosilija atsidūrė muziejuje
Fosiliją pietvakarinėje Vaito salos pakrantėje, uolos papėdėje, rado mėgėjas fosilijų ieškotojas Reginaldas Walteris Tooley. Po jo mirties 1924 metais muziejus įsigijo daugiau kaip 1 000 jo kolekcijos pavyzdžių, tarp jų ir šį fragmentą.
Nors buvo aišku, kad tai dinozauro kaulas, dešimtmečius trūko duomenų tiksliai priskirti jį konkrečiai rūšiai. Situacija pasikeitė, kai fragmentas buvo peržiūrėtas iš naujo, pasitelkus šiuolaikinius tyrimo metodus.
KT skenavimas ir 3D modelis
Mokslininkai fosiliją ištyrė kompiuterinės tomografijos skenavimu, kuris leido pamatyti vidinę kaulo struktūrą nepažeidžiant radinio. Pagal gautus duomenis buvo sukurtas 3D modelis, padėjęs detaliai palyginti anatomines ypatybes su kitų plėšriųjų dinozaurų pavyzdžiais.
Rezultatai publikuoti mokslo žurnale Royal Society Open Science. Tyrėjai pabrėžia, kad būtent muziejų istorinės kolekcijos neretai slepia naujų atradimų, kurių nepavyko padaryti ankstesnėms kartoms dėl ribotų technologinių galimybių.
„Šis darbas parodo išskirtinę muziejų kolekcijų vertę, nes jose vis dar galima rasti svarbių atradimų“, – sakė Londono Gamtos istorijos muziejaus profesorius Paulas Barrettas.
Koks tai buvo plėšrūnas
Nepaisant pavadinimo, megaraptoranai nebuvo maži, paukštį primenantys plėšrūnai, kaip dažnai įsivaizduojama girdint žodį raptorius. Tai buvo stambesni medžiotojai, artimesni tiranozaurams, pasižymėję lieknesne kaukole, didelėmis priekinėmis galūnėmis ir ryškiai lenktais nagais.
Skaičiuojama, kad Invictibellatrix amberina galėjo būti 3–4 metrų ilgio ir apie 1,5 metro aukščio. Mokslininkai neatmeta, kad šis dinozauras galėjo turėti plunksnų, tačiau tiksli išvaizda kol kas lieka neaiški, nes turima fosilijų medžiaga labai fragmentiška.
„Tai nebuvo savo laikmečio viršūninis plėšrūnas, tačiau žmogui jis būtų buvęs pavojingesnis nei tiranozauras“, – sakė tyrimui vadovavęs Londono universiteto koledžo mokslininkas Cassius Morrisonas.
Pasak tyrėjų, toks plėšrūnas greičiausiai medžiojo mažesnius dinozaurus, driežus ir ankstyvuosius žinduolius. Atrasta rūšis ypač reikšminga ir dėl to, kad rodo galimus gyvūnų migracijos kelius, kai ankstyvojoje Kreidoje keitėsi žemynų sandara ir klimatas.