Tag: Vaizdo stebėjimo kameros

  • Plockas po 15-metės Nadios mirties planuoja tiltą stebėti dirbtiniu intelektu

    Lenkijos Plocko mieste po tragiškos 15-metės Nadios mirties svarstoma tilto stebėseną patikėti dirbtiniam intelektui. Miesto valdžia rengia sprendimą, kuris, kaip tikimasi, padėtų greičiau pastebėti pavojingas situacijas ir gelbėti žmonių gyvybes.

    Nadia dingo spalio 21 dieną būdama ant tilto Plocke. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo merginą, tačiau įrašuose nematyti, kas vyko vėliau.

    Paieškos truko daugiau nei dvi savaites. Galiausiai iš Vyslos upės buvo ištrauktas merginos kūnas.

    Po šio įvykio miestas ėmėsi pokyčių ir planuoja diegti dirbtinio intelekto sistemą, kuri turėtų automatiškai aptikti grėsmes ir padėti operatyviau reaguoti.

    Ko siekiama naująja stebėsenos sistema

    Planuojama, kad dirbtinis intelektas analizuotų vaizdo stebėjimo kamerų srautus ir atpažintų situacijas, galinčias kelti riziką žmogaus saugumui. Tokiu būdu pavojus būtų fiksuojamas greičiau nei vien pasikliaujant įprasta stebėsena.

    Miesto valdžios tikslas – sukurti priemonę, kuri realiu laiku signalizuotų apie galimą grėsmę ir padėtų laiku imtis gelbėjimo veiksmų. Pabrėžiama, kad sistemos paskirtis – prevencija ir pagalba tarnyboms.

  • Lenkijoje pacientė iš ligoninės pabėgo pavogti rožių iš gėlių aparato – viską užfiksavo kamera

    Choroščėje netoli Balstogės Lenkijoje įvyko neįprasta vagystė: 35 metų vietos ligoninės pacientė išėjo iš skyriaus, išdaužė gėlių aparato stiklą ir pasiėmė baltų rožių puokštę.

    Apie įvykį policijai pranešė aparato savininkė – ji nurodė, kad sugadintas įrenginys ir pavogta puokštė. Bendra žala, moters teigimu, siekia 850 zlotų.

    Pareigūnai gavo ir vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip moteris išdaužia stiklą ir pasiima gėles. Netrukus nustatyta, kad įtariamoji – 35-erių pacientė iš vietos ligoninės.

    Kaip skelbiama, po vidurnakčio moteris su puokšte sugrįžo į skyrių, tačiau gėlių pasilikti negalėjo: ligoninėje galioja draudimas įsinešti gėles, o ant rožių buvo prilipusių stiklo šukių.

    Puokštė su stiklo šukėmis grąžinta, moteriai pareikšti įtarimai

    Ligoninės personalas atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad gėlės įneštos pažeidžiant taisykles, bet ir į tai, jog rožės buvo padengtos stiklo nuolaužomis nuo sudaužyto aparato.

    Jau kitą dieną puokštė buvo grąžinta įrenginio savininkei. Tuo metu pacientei pareikšti įtarimai dėl vagystės įsibraunant.

    Pagal nurodomas teisės normas, už tokį nusikaltimą gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo.

  • 18-mečio Piotro kūnas rastas Vysloje: atmetus savižudybę, šeima laukia lemiamų kamerų įrašų

    Lenkijoje iš Vyslos upės ištrauktas 18-mečio Piotro G. kūnas. Vaikinas dingo spalio 10 dieną, o palaikai rasti spalio 27 dieną, kai paieškose dalyvavę ugniagesiai atliko žvalgybą upėje. Tyrimą vykdo policija ir prokuratūra, aiškindamosi tikslias jaunuolio mirties aplinkybes.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, pirminė tyrimo kryptis savižudybės versiją linksta atmesti. Tai reiškia, kad pareigūnai ieško kitų galimų paaiškinimų, įskaitant nelaimingo atsitikimo scenarijų, taip pat vertina, ar galėjo būti trečiųjų asmenų įsikišimas.

    Šeima tikisi, kad atsakymus padės rasti vaizdo stebėjimo kamerų medžiaga. Artimieji įsitikinę, jog įrašai gali užfiksuoti paskutines vaikino judėjimo kryptis ir aplinkybes prieš jam dingstant, o tai leistų atkurti tikslesnę įvykių chronologiją.

    Tokiose bylose svarbiausia tampa laiko linija: kada ir kur jaunuolis buvo matytas paskutinį kartą, kaip judėjo, su kuo bendravo ir ar nebuvo ženklų, rodančių galimą pavojų. Tyrėjai paprastai lygina liudytojų parodymus su skaitmeniniais duomenimis, įskaitant stebėjimo kamerų įrašus, telefonų ryšio informaciją ir kitus galimus pėdsakus.

    Teisėsaugos institucijos dažniausiai laukia ir teismo medicinos ekspertų išvadų, kurios gali patikslinti mirties priežastį bei laiką. Kol nėra galutinių išvadų, pareigūnai paprastai vengia kategoriškų pareiškimų, tačiau artimiesiems esminė išlieka aiški žinia: kas tiksliai nutiko ir ar buvo įmanoma tragedijos išvengti.

  • Vilniaus rajonas meta masalą pareigūnams: 10 000 eurų už startą ir naujas sprendimas dėl kamerų

    Vilniaus rajonas meta masalą pareigūnams: 10 000 eurų už startą ir naujas sprendimas dėl kamerų

    Vilniaus rajono savivaldybė stiprina pastangas pritraukti daugiau policijos pareigūnų ir mažinti pareigūnų trūkumo problemą, kuri aktuali visai Vilniaus apskričiai. Spalio 26 dieną meras Robert Duchnevič kartu su Vilniaus rajono policijos komisariato vadove Daiva Britoviene susitiko su Lietuvos policijos mokyklos kursantais.

    Susitikime aptartos tarnybos Vilniaus rajone perspektyvos, karjeros galimybės bei savivaldybės priemonės, kuriomis siekiama paskatinti jaunus pareigūnus rinktis darbą regione. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra trumpinti reagavimo laiką ir užtikrinti, kad policija būtų arčiau bendruomenių.

    „Norime, kad Vilniaus rajono gyventojai jaustųsi saugūs ir prireikus pagalbos ji būtų suteikta laiku, o pareigūnai būtų kuo arčiau žmonių“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras akcentavo, kad policijos darbas reiškia ne tik įgaliojimus, bet ir kasdienę atsakomybę, gebėjimą bendrauti su žmonėmis bei spręsti konfliktines situacijas. Kursantams taip pat pristatyta, kaip atrodo pareigūnų kasdienybė ir kokių kompetencijų dažniausiai prireikia realiose situacijose.

    Viena pagrindinių savivaldybės taikomų motyvavimo priemonių yra vienkartinė 10 000 eurų išmoka pareigūnams, kurie pradeda tarnybą Vilniaus rajone. Ši paskata taikoma nuo 2024 metų sausio 1 dienos, o pareigūnas įsipareigoja rajone tarnauti penkerius metus.

    Skelbiama, kad 2024–2025 metais šia priemone pasinaudojo 10 pareigūnų, o 2026 metais paskata jau skirta dar keturiems. Šiems metams savivaldybės biudžete numatyta 60 000 eurų, o tai leidžia planuoti tolesnį priemonės tęstinumą.

    Savivaldybė taip pat išplėtė galimybes persivilioti pareigūnus iš kitų Vilniaus apskrities savivaldybių net ir tais atvejais, kai jie dar nėra įvykdę ankstesnių įsipareigojimų už gautas paskatas. Tokiu atveju Vilniaus rajono savivaldybė gali padengti kitai savivaldybei grąžintiną sumą, bet ne daugiau kaip 10 000 eurų, o pareigūnui Vilniaus rajone tektų ištarnauti tik likusį įsipareigojimo laiką.

    Lygiagrečiai su pareigūnų pritraukimu savivaldybė siekia stiprinti viešosios tvarkos užtikrinimą technologinėmis priemonėmis. Spalio 22 dieną taryba pateikimo stadijoje pritarė sutarties projektui su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl bendro vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenų valdymo.

    Numatoma, kad vaizdo duomenys būtų naudojami nusikaltimų prevencijai, tyrimams, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai svarbūs ne tik reaguojant į incidentus, bet ir siekiant atgrasyti nuo pažeidimų bei greičiau identifikuoti rizikingas vietas.

    Anot savivaldybės, pareigūnų pritraukimo priemonės ir glaudesnis bendradarbiavimas su policija yra tarpusavyje susiję: didesnis personalo stabilumas leidžia efektyviau planuoti patruliavimą, o vaizdo stebėjimo infrastruktūra suteikia papildomų įrankių operatyviai reaguoti. Tikimasi, kad šie sprendimai prisidės prie nuoseklaus Vilniaus rajono gyventojų saugumo stiprinimo.

  • Siaubinga parduotuvės kamera viską užfiksavo: už duonos pristatytojo nužudymą – kalėjimas iki gyvos galvos

    Lenkijoje galutinai baigta rezonansinė byla dėl mirtinai sumušto duonos pristatytojo: Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistojo gynėjų skundą. Taip palikta galioti bausmė iki gyvos galvos už išpuolį, kuris buvo užfiksuotas parduotuvės vaizdo kameromis.

    Nusikaltimas įvykdytas 2020 metais prie vienos parduotuvės Jawornik Polski miestelyje Podkarpatės regione. Teismų nustatyta, kad užpuolikas smogė 60 metų vyrui iš nugaros beisbolo lazda, pargriovė jį pirmu smūgiu ir vėliau toliau daužė.

    Bylos medžiagoje pabrėžiama, kad po pirmojo smūgio auka praktiškai nebegalėjo gintis, tačiau smūgiai buvo tęsiami serijomis. Teismas nurodė, jog užpuolikas darė pauzes, grįždavo prie nukentėjusiojo, apieškodavo jo drabužius ir vėl smogdavo.

    „Tokie veiksmai leido daryti išvadą, kad buvo veikta tiesiogine tyčia atimti gyvybę“, – sakė Aukščiausiojo Teismo teisėjas Eugeniuszas Wildowiczius, motyvuodamas sprendimą atmesti kasacinį skundą.

    Po užpuolimo nusikaltėlis, teismų duomenimis, apieškojo auką ir pagrobė jos automobilį, kuriuo iš įvykio vietos pasišalino. Kaip skelbta tyrime, pagrindinis motyvas buvo automobilio vagystė, nes įtariamasis ketino juo sprukti į užsienį.

    Sunkiai sužalotas vyras netrukus buvo rastas netoli parduotuvės, tačiau patirtos traumos buvo kritinės. Nors pagalba buvo suteikta greitai, nukentėjusysis po maždaug pusantro mėnesio ligoninėje mirė.

    Vienu svarbiausių įrodymų tapo parduotuvės vaizdo stebėjimo įrašai. Nors užpuolikas buvo užsimaskavęs, pareigūnams pavyko nustatyti jo tapatybę ir jį sulaikyti tą pačią dieną, o pagrobtas automobilis buvo aptiktas greitkelyje.

    Pirmosios instancijos teismas dar 2021 metais skyrė bausmę iki gyvos galvos, o apeliacinės instancijos teismas ją iš esmės paliko galioti. Byla buvo grįžusi į Aukščiausiąjį Teismą dėl procesinių aplinkybių, tačiau po pakartotinio nagrinėjimo bausmė vėl patvirtinta, o gynėjų argumentai dėl tyčinio nužudymo kvalifikacijos galutinai atmesti.

    Ši byla Lenkijoje išliko viena labiausiai visuomenę sukrėtusių pastarųjų metų smurtinių nusikaltimų, nes išpuolis buvo ypač brutalus, o jo eiga aiškiai matoma vaizdo įrašuose. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio nusikaltimuose svarbus ne tik smūgių skaičius, bet ir elgesys po pirmojo smūgio, rodantis sąmoningą sprendimą tęsti ataką.

  • Vilniaus rajono taryboje – chaosas: išimta 17 klausimų, vėl atidėtas skandalingas gatvių pervadinimas

    Vilniaus rajono taryboje – chaosas: išimta 17 klausimų, vėl atidėtas skandalingas gatvių pervadinimas

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba spalio 22 dieną tęsė sprendimų priėmimą, tačiau dalis svarbiausių klausimų taip ir nepasiekė salės. Iš darbotvarkės buvo išimta 17 sprendimų projektų, nes prieš posėdį neįvyko jų svarstymas tarybos komitetuose, o pagal taikomą tvarką tokie klausimai laikomi neparengtais.

    Savivaldybė nurodė, kad prie šių projektų taryba grįš vėliau, kai jie bus apsvarstyti komitetuose ir pateikti su išvadomis. Praktikoje tai reiškia, kad daliai sprendimų automatiškai nusikelia ir terminai, ir poveikis gyventojams, ypač ten, kur reikalingas finansavimas ar paslaugų tęstinumas.

    Dar trys sprendimų projektai buvo išbraukti atskiru tarybos sprendimu. Tarp jų atsidūrė ir klausimas dėl Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvių pavadinimų keitimo Nemenčinėje bei Buivydžių seniūnijoje, kuris jau anksčiau buvo sukėlęs plačias diskusijas.

    Šis klausimas pakartotinai buvo inicijuotas atsižvelgiant į teisinį procesą Regionų administraciniame teisme, Vyriausybės atstovų įstaigos teikimą ir bažnytinius dokumentus, kuriais remiantis keliami argumentai dėl kardinolo atsakomybės už sunkius nusikaltimus. Pervadinimų tema savivaldybėms paprastai tampa ir reputacine, ir teisine dilema, nes sprendimai turi atitikti tiek vietos bendruomenių lūkesčius, tiek viešųjų ženklų ir atminimo politikos principus.

    Iš darbotvarkės taip pat dingo sprendimas dėl sutarties su VšĮ „Active Vilnius“, kuri buvo siejama su Vilniaus rajono antrų klasių mokinių dalyvavimu nacionalinėje mokymo plaukti programoje. Plane numatyta savivaldybės biudžeto lėšomis finansuoti 14 pamokų, siekiant užtikrinti vaikų saugumo vandenyje įgūdžius.

    Tuo pačiu posėdyje nebuvo pritarta finansinės garantijos suteikimui UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Savivaldybė pažymėjo, kad toks sprendimas riboja įmonės galimybes gauti kredito liniją apyvartinėms lėšoms, refinansuoti įsipareigojimus ir užtikrinti sklandų paslaugų teikimą.

    Vis dėlto taryba priėmė ir konkrečių sprendimų dėl savivaldybės turto panaudos. Galutinai pritarta Lietuvos šaulių sąjungai vienų metų laikotarpiui perduoti apie 590 kvadratinių metrų ploto nenaudojamą buvusios Rakonių mokyklos pastatą, kad jis būtų pritaikytas šaulių veiklai, mokymams ir bendruomenės renginiams.

    Taip pat nuspręsta dešimčiai metų pagal panaudos sutartį perduoti apie 350 kvadratinių metrų ploto savivaldybės patalpas Sužionyse VšĮ „Atverkime duris“. Įstaiga planuoja jose teikti socialinę ir ugdomąją pagalbą vaikams, jaunimui ir šeimoms, vykdyti švietimo veiklas bei stiprinti bendruomeniškumą.

    Posėdyje buvo pateikti ir projektai, kurie dar tik keliauja į komitetus. Tarp jų numatoma sutartis su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl centralizuotos vaizdo stebėjimo sistemos duomenų valdymo, o savivaldybės planuose įvardyta, kad 2026 metais tam galėtų būti numatyta 400 000 eurų.

    Pagal pristatytą sumanymą policija savo patalpose įrengtų centrinį pultą ir serverinę, o vaizdo duomenys būtų saugomi iki 30 dienų ir naudojami viešojo saugumo bei prevencijos tikslams. Tokie projektai savivaldybėms paprastai kelia ir privatumo klausimų, todėl sprendimuose svarbūs aiškūs duomenų saugojimo terminai, prieigos kontrolė ir tikslų apibrėžimas.

    Dar vienas pateikimo stadijoje esantis klausimas susijęs su Čekoniškių pastato dalies perėmimu, kad savivaldybė galėtų kompleksiškai modernizuoti Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriaus infrastruktūrą. Preliminari darbų vertė įvardyta kaip didesnė nei 902 000 eurų, numatant fasadų šiltinimą, stogo atnaujinimą, langų ir durų keitimą bei inžinerinių ir saugumo sistemų modernizavimą.

    Akcentuota, kad dalyje patalpų veikia ikimokyklinio ugdymo grupės, todėl po turto perėmimo planuojama sudaryti dešimties metų panaudos sutartį, kad ugdymo procesas nenutrūktų. Savivaldybė informavo, jog galutinis balsavimas dėl komitetuose išnagrinėtų projektų numatytas spalio 30 dieną tarybos posėdyje.

  • Vilniaus rajone griežtina kontrolę: kameros fiksuoja, kur paliekamos atliekos ir kas jas veža

    Vilniaus rajone griežtina kontrolę: kameros fiksuoja, kur paliekamos atliekos ir kas jas veža

    Kur dėti stambias atliekas

    Kur mesti seną sofą, čiužinį, statybines atliekas, padangas ar nebereikalingą buitinę techniką? Vilniaus rajono gyventojams siūloma kelių rūšių sprendimai, kad atliekos neliktų prie bendro naudojimo konteinerių ir neapkrautų aplinkos.

    Savivaldybė primena, kad mišrių atliekų konteineriai skirti tik tam tikroms atliekoms, o stambiosios, pavojingosios, elektronikos, žaliosios ar asbesto turinčios atliekos turi keliauti į specialias surinkimo vietas arba būti paimamos organizuotu surinkimu.

    „Mums svarbu, kad gyventojui būtų kuo paprasčiau pasirinkti tinkamą atliekų tvarkymo būdą, tačiau kartu turime užtikrinti, kad prie konteinerių nebūtų paliekamos netinkamos atliekos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajone veikia trys didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės: Grikienių kaime, Pakryžės kaime ir Vėliučionių kaime. Pakryžės aikštelėje papildomai priimamos žaliosios atliekos, o gyventojai gali naudotis ir kitomis Vilniaus apskrityje veikiančiomis aikštelėmis.

    Du kartus per metus savivaldybės administracija organizuoja nemokamą stambiųjų ir pavojingųjų atliekų išvežimą. Taip pat sudaryta galimybė nemokamai priduoti asbesto atliekas, veikia tekstilės surinkimas, o maisto atliekoms gyventojams dalijami maišeliai, skatinant rūšiavimą.

    Prie konteinerių paliekama per daug

    Nors infrastruktūra plečiama, komunalinių įmonių darbuotojai vis dar randa prie konteinerių paliekamus baldus, kilimus, remonto ir statybų likučius, elektros ir elektronikos įrangą, padangas bei žaliąsias atliekas. Dalis tokių atliekų, pasak savivaldybės, atsiduria net ir pačiuose mišrių atliekų konteineriuose.

    Probleminės vietos dažniau fiksuojamos prie daugiabučių, sodų bendrijose ir kapinių prieigose, kur srautai didesni, o neteisėtas atliekų palikimas greitai sukuria nuolatinį židinį. Komunalininkams tai reiškia papildomus reisus, daugiau darbo valandų ir didesnes sistemos sąnaudas.

    „Kai atliekos paliekamos ne tam skirtose vietose, komunalinėms įmonėms tenka papildomai važiuoti, skirti darbuotojų ir technikos, o tai reiškia papildomas sąnaudas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Pavel Jakubovskij.

    Kameros ir baudos: ką fiksuoja kontrolė

    Netinkamą atliekų išmetimą prižiūri savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Savivaldybės duomenimis, nuo metų pradžios užfiksuotas 291 atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimas, pradėti 242 tyrimai, o pagal Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnį surašyta 80 protokolų.

    Didžioji dalis pažeidimų nustatoma vaizdo stebėjimo kameromis, kurios šiuo metu įrengtos 18 atliekų surinkimo aikštelių. Pasak savivaldybės, vaizdo medžiaga leidžia identifikuoti transporto priemones ir jų valstybinius numerius, o tai pagreitina pažeidėjų nustatymą.

    „Ten, kur įrengtos kameros, pažeidimų mažėja, o aikštelės tampa tvarkingesnės. Tai svarbi kontrolės priemonė, padedanti užtikrinti, kad netinkamas atliekų palikimas neliktų nepastebėtas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas Kšištof Subatovič.

    Viešosios tvarkos skyriaus teigimu, nuo metų pradžios užfiksuota apie 250 transporto priemonių, siejamų su netinkamu atliekų išmetimu. Daugiausia pažeidėjų sudaro fiziniai asmenys, tačiau nustatoma atvejų ir tarp juridinių asmenų.

    Prevencijai probleminėse vietose statomi informaciniai ženklai, primenantys, kad atliekų palikimas šalia konteinerių yra draudžiamas, ir nurodantys, kur kreiptis dėl stambiųjų atliekų priduodimo. Savivaldybė taip pat informuoja gyventojus per sąskaitas, pranešimus ir viešinimą.

    „Savivaldybės pareiga yra sudaryti patogias sąlygas, bet kartu turime užtikrinti, kad pažeidimai nebūtų ignoruojami. Todėl plečiame vaizdo stebėjimą ir investuojame į prevenciją“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Savivaldybė skelbia planuojanti vaizdo stebėjimą plėsti iki maždaug 40 konteinerių aikštelių. Kartu svarstomas ir platesnis sprendimas dėl centralizuotos kamerų sistemos, kurią savivaldybė valdytų bendradarbiaudama su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

  • Visagino „Verdenės“ gimnazija atsinaujino iš esmės: kas pasikeitė ir ką tai reiškia mokiniams

    Visagino „Verdenės“ gimnazija atsinaujino iš esmės: kas pasikeitė ir ką tai reiškia mokiniams

    Visagino „Verdenės“ gimnazija naujus 2025–2026 mokslo metus pradeda po reikšmingų atnaujinimų. Mokykla skelbia, kad erdvės tapo šiuolaikiškesnės, jaukesnės ir patogesnės visai bendruomenei.

    Per suplanuotus remonto darbus atnaujintos IV aukšto klasės, koridorius ir sanitariniai mazgai. Esminis akcentas – patalpų pritaikymas žmonėms su negalia, didinant pastato prieinamumą ir kasdienį komfortą.

    Kartu modernizuotos inžinerinės sistemos: atnaujintas šildymas ir vėdinimas, įrengtas naujas apšvietimas. Tokie sprendimai svarbūs ne tik estetikai, bet ir geresniam mikroklimatui, kuris tiesiogiai veikia mokinių savijautą ir mokymosi kokybę.

    Mokykla taip pat įdiegė vaizdo stebėjimo kameras, siekdama sustiprinti saugumą. Švietimo įstaigose tai dažniausiai siejama su prevencija bendrose erdvėse, greitesniu reagavimu į incidentus ir aiškesne tvarka, kai kyla ginčų dėl įvykių eigos.

    Gimnazija pabrėžia, kad atnaujinimai skirti ilgalaikei naudai, todėl kviečia mokinius ir darbuotojus saugoti atnaujintas patalpas. Tikimasi, kad pokyčiai sustiprins mokyklos kasdienę kultūrą ir padės kurti aplinką, kurioje gera mokytis ir dirbti.

    „Naujus mokslo metus pradedame atnaujinę erdves ir dar didesniu dėmesiu aplinkai, kurioje gera mokytis, dirbti ir būti kartu“, – sakė Visagino „Verdenės“ gimnazijos atstovai.

  • „Google Home“ atnaujinimas nustebino: DI nuo šiol atpažįsta augintinį ir vadina vardu

    „Google Home“ atnaujinimas nustebino: DI nuo šiol atpažįsta augintinį ir vadina vardu

    „Google“ išleido dar vieną „Google Home“ atnaujinimą, kuriame daug dėmesio skiriama kasdieniam patogumui ir išmanesniam vaizdo kamerų naudojimui. Bendrovė pastaruoju metu funkcijas papildo itin dažnai, o naujausi pokyčiai susiję su DI galimybėmis namų stebėsenai.

    Vienas svarbiausių pokyčių – „Gemini for Home“ ankstyvos prieigos plėtra į Vokietiją. „Google“ nurodo, kad kvietimai prisijungti prie programos turėtų pasirodyti „Google Home“ programėlės nustatymuose iki šios savaitės pabaigos.

    Kartu plečiama ir DI funkcija, leidžianti trumpai apibendrinti, kas vyko namuose ar jų prieigose. Anksčiau ši galimybė buvo prieinama tik ankstyvos prieigos naudotojams JAV, o dabar ji diegiama visose šalyse, kuriose veikia „Gemini for Home“.

    Praktiškai tai reiškia, kad vartotojas gali paprašyti DI pateikti įvykių santrauką, o ne peržiūrėti visą įrašų juostą. Toks sprendimas ypač aktualus, kai namuose įrengtos kelios kameros, o pranešimų per dieną susikaupia daug.

    Daugiausia dėmesio sulaukė dar viena naujovė – DI nuo šiol augintinius traktuoja kaip šeimos narius. Jei sistema „pažįsta“ gyvūną, atsakymai tampa konkretesni, pavyzdžiui, vietoj bendro pranešimo apie šunį gali būti pasakoma, kad virtuvėje vaikšto konkretus augintinis.

    Šiai funkcijai reikia suderinamos „Nest“ arba „Gemini“ palaikomos kameros, o augintinio vardą naudotojas turi įvesti „Google Home“ programėlės skiltyje „Ask Home“. „Google“ taip pat nurodo, kad augintinių atmintis „Gemini for Home“ sistemoje suteikiama tik „Google Home Premium Advanced“ prenumeratoriams.

    Tokie atnaujinimai rodo bendrą tendenciją išmaniųjų namų rinkoje: DI vis dažniau naudojamas ne vien automatizavimui, bet ir kontekstui suprasti, kad įspėjimai būtų tikslesni ir mažiau erzinantys. Kitaip tariant, siekiama, kad sistema ne tik fiksuotų judesį, bet ir padėtų greitai suprasti, kas konkrečiai įvyko.

    „Google“ sprendimas taip pat kelia privatumo lūkesčių kartelę, nes vartotojai tikisi aiškiai valdomų nustatymų ir skaidrumo, kaip apdorojami vaizdo duomenys. Dėl to tokios funkcijos dažnai pristatomos su prenumeratos planu ir ribojimais, kad būtų lengviau užtikrinti valdymą bei palaikymą.

  • Panevėžio rajone konteinerių kontrolė griežtėja: kameros fiksuoja šiukšlintojus ir baudas

    Panevėžio rajone, prasidėjus šiltajam sezonui ir suaktyvėjus sodų darbams, savivaldybė stiprina konteinerių aikštelių kontrolę. Dėl prie konteinerių paliekamų nerūšiuotų atliekų, senų baldų ir statybinių likučių vis dažniau pasitelkiamos vaizdo stebėjimo kameros.

    Savivaldybės duomenimis, kasmet šalia konteinerių rajone nelegaliai paliekama apie 284,85 tonos atliekų. Tokios šiukšlės vėliau turi būti surenkamos ir išvežamos papildomai, todėl galutinė našta gula ant visų gyventojų per atliekų tvarkymo kaštus.

    Kur jau veikia kameros

    Vaizdo stebėjimo priemonės jau taikomos vienoje didžiausių sodų bendrijų „Ekranas 2“. Taip pat neseniai kamera įrengta Pakuodžiupėlių kaime Paįstrio seniūnijoje, kur, savivaldybės teigimu, nerūšiuojamų atliekų pažeidimai fiksuojami dažniausiai.

    Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos Aušros Vyšniauskienės, kameros veikia ir kaip prevencija, ir kaip priemonė greičiau nustatyti pažeidėjus.

    „Vaizdo stebėjimas veikia ir kaip prevencinė priemonė, ir kaip įrankis greitai surasti pažeidėjus. Kamerų buvimas skatina gyventojus atsakingiau naudotis konteineriais“, – sakė A. Vyšniauskienė.

    Kokios baudos gresia

    Savivaldybė skelbia, kad pernai nustatyta apie pora šimtų pažeidėjų, o šiemet už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą jau nubausti 145 gyventojai. Iš jų 6 asmenys pažeidė pakartotinai.

    Už pirmą kartą fiksuotą pažeidimą gresia nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus baudos didėja ir gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

    Žaliosioms atliekoms taikomos atskiros taisyklės

    Sodininkų patogumui bendrijoje „Ekranas 2“ šiltuoju sezonu pastatytas atskiras konteineris žaliosioms sodo ir daržo atliekoms. Į jį galima mesti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, augalų liekanas, krituolius vaisius ir daržoves.

    Savivaldybė pabrėžia, kad į tokį konteinerį negalima mesti kelmų, baldų, čiužinių, stambiagabaričių daiktų, statybinio laužo ar po remonto likusių apdailos medžiagų. Taip pat žaliąsias atliekas būtina išpilti be plastikinių maišų, o pakuotės ir buitinės šiukšlės užteršia turinį ir paverčia jį brangiai tvarkomomis mišriomis atliekomis.

    Nors žaliųjų atliekų konteineris ištuštinamas kartą per savaitę, atliekų vežėjai pastebi, kad konteineriai neretai greitai vėl užpildomi netinkamu turiniu. Savivaldybė primena, kad žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.

    Rajono savivaldybė kviečia sodininkų bendrijas aktyviau prisidėti prie tvarkos: įsirengti uždaras konteinerių aikšteles, aiškiau kontroliuoti atliekų srautus ir prireikus užsisakyti papildomus konteinerius žaliosioms atliekoms. Taip tikimasi sumažinti šiukšlinimą, išlaidas ir konfliktus tarp kaimynų.