Tag: Vakarinis aplinkkelis

  • Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Pristatė 3 kilometrų atkarpos viziją

    Vilniaus miesto savivaldybė pristatė Šiaurinės gatvės koncepciją: planuojama apie 3 kilometrų atkarpa nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės. Artimiausias etapas – projektavimo darbai, po kurių bus derinami galutiniai techniniai sprendiniai.

    Ši jungtis laikoma vienu svarbiausių transporto projektų šiaurinėje sostinės dalyje, nes ji turėtų sujungti kelis tankiai apgyvendintus rajonus su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas – ne vien greitesnis pravažiavimas, bet ir saugesnės, patogesnės kasdienės kelionės.

    „Šiaurinę gatvę tiesime tam, kad iš esmės pakeistume judėjimą šioje miesto dalyje ir sumažintume srautus gyvenamuosiuose kvartaluose“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Ką gatvė sujungs ir kodėl tai svarbu

    Pagal pristatytą koncepciją Šiaurinė gatvė pagerins susisiekimą tarp Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės ir Fabijoniškių bei suteiks patogesnę jungtį su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė teigia, kad tai turėtų sumažinti tranzitinį eismą dalyje aplinkinių gatvių ir perskirstyti srautus racionaliau.

    Tokio tipo jungtys miestuose paprastai planuojamos ne vien dėl automobilių pralaidumo: vis daugiau dėmesio skiriama viešojo transporto patikimumui, eismo saugai, triukšmo bei taršos mažinimui. Vilnius pastaraisiais metais viešai deklaruoja prioritetą gatvėms, kuriose patogu judėti ir pėsčiomis, ir dviračiu, ir viešuoju transportu.

    Naujovė – viešasis transportas gatvės centre

    Vienas ryškiausių pokyčių, palyginti su ankstesnėmis idėjomis, – viešojo transporto eismo organizavimas. Koncepcijoje numatyta, kad viešasis transportas galėtų judėti gatvės centre įrengtose, nuo bendro automobilių srauto atskirtose juostose.

    Toks sprendinys dažnai taikomas Vakarų Europos miestuose, nes atskirta infrastruktūra mažina vėlavimus ir gerina maršrutų reguliarumą. Savivaldybė taip pat pabrėžia, kad ateityje šią infrastruktūrą būtų galima pritaikyti ir kitoms transporto rūšims, jei keistųsi miesto mobilumo poreikiai.

    „Rengiame ne greitkelio, o gyvos miesto gatvės sprendinius su pėsčiųjų, dviratininkų ir viešojo transporto prioritetais“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Dviračių takai, pėsčiųjų ryšiai ir želdynai

    Koncepcijoje numatyta, kad abiejose gatvės pusėse atsiras dviračių takai ir pėsčiųjų infrastruktūra, daugiau saugių perėjų. Automobilių eismui planuojama po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, tačiau pabrėžiama, kad gatvė turėtų veikti kaip miesto erdvė, o ne vien tranzitinis koridorius.

    Taip pat skelbiama apie planuojamus želdynus: prie gatvės numatoma pasodinti apie 700 medžių. Savivaldybės teigimu, želdinimas ir viešosios erdvės turėtų tapti svarbia projekto dalimi, o pati gatvė formuotų naują urbanistinę ašį su paslaugomis ir traukos taškais.

    Apklausos duomenys ir projekto istorija

    Savivaldybė remiasi reprezentatyvia „Norstat“ apklausa, atlikta 2026 metais rugsėjo mėnesį: skelbiama, kad vidutinis Šiaurinės gatvės koncepcijos vertinimas siekė 7,8 balo iš 10, o 68,9 proc. apklaustųjų ją įvertino 7–10 balų. Dažniausiai įvardytas lūkestis – mažesni automobilių srautai aplinkinėse gatvėse, tačiau dalis gyventojų išreiškė ir susirūpinimą dėl galimo srautų augimo.

    Šiaurinės gatvės idėja nėra nauja: jos poreikis buvo numatytas dar 1987 metais Vilniaus generaliniame plane. Vis dėlto projektas ilgą laiką nejudėjo į priekį dėl finansavimo, prioritetų kaitos ir sudėtingų miesto plėtros klausimų, o grįžus prie temos sprendiniai buvo koreguojami atsižvelgiant į eismo modeliavimą bei gyventojų pastabas.

    Kada numatomi kiti žingsniai

    Skelbiama, kad iki 2027 metų antrojo ketvirčio planuojama parengti projektinius pasiūlymus, atlikti eismo modeliavimą ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras. 2027 metais sprendinius ketinama dar kartą pristatyti visuomenei ir siekti gauti statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal pateiktą grafiką statybos darbų pradžia numatoma 2028 metais. Savivaldybė pabrėžia, kad terminai priklausys nuo projektavimo eigos, derinimų ir procedūrų, tačiau siekis – užtikrinti sprendinius, kurie realiai sumažintų konfliktus tarp skirtingų eismo dalyvių ir pagerintų susisiekimą šiaurinėje miesto dalyje.

  • Svarbi žinia vilniečiams: L. Asanavičiūtės gatvėje mėnesiui ribos krovininių eismą

    Kada ir kur bus ribojimai?

    Nuo spalio 8 dienos iki lapkričio 10 dienos Vilniuje laikinai bus ribojamas krovininio transporto eismas L. Asanavičiūtės gatvės atkarpoje tarp Vakarinio aplinkkelio ir V. Druskio gatvės. Ribojimai įvedami dėl inžinerinių tinklų įrengimo darbų ir gilių iškasų.

    Tokio pobūdžio darbai paprastai susiję su papildomomis rizikomis eismo saugumui, todėl krovininiam transportui numatomi atskiri apribojimai. Vairuotojams svarbu įvertinti, kad darbo zonose gali siaurėti važiuojamoji dalis, keistis eismo organizavimas ir didėti spūsčių tikimybė.

    Kaip bus organizuojamas apvažiavimas?

    Krovininio transporto vairuotojų prašoma darbų zoną apvažiuoti aptarnaujančiomis ir greito eismo gatvėmis. Taip pat raginama iš anksto planuoti maršrutą, ypač jei važiuojama į logistikos, prekybos ar statybų objektus, kur svarbūs pristatymo terminai.

    Eismo dalyviai turėtų vadovautis laikinais kelio ženklais, nes būtent jie darbų metu nustatys prioritetus, važiavimo kryptis ir galimus apribojimus. Praktikoje tokiose vietose neretai taikomi ir papildomi sprendimai, pavyzdžiui, trumpalaikiai sustojimo ar stovėjimo ribojimai.

    Ko tikėtis gyventojams ir vairuotojams?

    Gyventojams ir lengvųjų automobilių vairuotojams verta pasiruošti galimiems eismo srautų persiskirstymams, ypač piko valandomis, kai intensyviausiai naudojamos aplinkinės jungtys su Vakarinio aplinkkelio kryptimis. Dėl darbų gali laikinai keistis įprasti važiavimo įpročiai ir kelionės trukmė.

    Norint išvengti vėlavimų, rekomenduojama pasilikti papildomo laiko kelionei ir sekti situaciją vietoje pagal kelio ženklinimą. Darbų laikotarpiu saugiausia laikytis mažesnio greičio, atidžiai stebėti kelininkų techniką ir pėsčiuosius.