CP v2

Tag: Vakarų Krantas

  • Kruvinas susirėmimas Vakarų Krante: Netanyahu įsakė plataus masto veiksmus ir plėsti nausėdijas

    Kruvinas susirėmimas Vakarų Krante: Netanyahu įsakė plataus masto veiksmus ir plėsti nausėdijas

    Po mirtino susirėmimo Vakarų Krante Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė kariuomenei imtis griežtesnių veiksmų ir rengti platesnio masto operaciją okupuotoje teritorijoje. Palestinos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per incidentą žuvo keturi palestiniečiai, dar keturi buvo sužeisti.

    Izraelio greitosios pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ pranešė, kad per tą patį įvykį žuvo ir vienas Izraelio pilietis. Susirėmimas kilo netoli Tell kaimo, o tikslios aplinkybės skirtinguose šaltiniuose pateikiamos nevienodai.

    Palestiniečių naujienų agentūra WAFA skelbė, kad į kaimą įsiveržusi izraeliečių grupė esą puolė rytinę gyvenvietės dalį ir padegė parduotuvę, du namus bei žemės ūkio plotus. Tuo metu Izraelio gynybos pajėgos nurodė, kad izraeliečiai buvo atvykę į teritoriją žygiui, o įvykio vietoje, kariuomenės teigimu, buvo pagrobtas ginklas ir pradėta šaudyti.

    Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai rodo chaotišką situaciją: ginkluoti vyrai artėja prie žmonių grupės, vienas asmuo, panašu, yra nuginkluojamas, o netrukus pasigirsta šūviai. Izraelio gynybos pajėgos teigė nukovusios asmenį, kuris, jų versija, paėmė ginklą.

    Netanyahu nurodymai kariuomenei

    Po incidento Benjaminas Netanyahu pareiškė davęs nurodymus imtis ryžtingų priemonių prieš terorizmą. Tarp įvardytų veiksmų minimas įtariamo užpuolimo vykdytojo namo nugriovimas ir intensyvesnės operacijos vietovėse, kurias Izraelis laiko teroristinės veiklos centrais.

    Izraelio premjeras taip pat nurodė sustiprinti karines pajėgas visame regione, kuris Izraelyje dažnai vadinamas Judėja ir Samarija. Be to, jis teigė pavedęs paspartinti esamų ūkių ir forpostų legalizavimą bei naujų kūrimą, o tai gali dar labiau padidinti įtampą su palestiniečiais ir tarptautiniais partneriais.

    Kodėl Vakarų Krantas kaista

    Vakarų Krantas yra Izraelio okupuotas nuo 1967 metų, o smurto banga regione sustiprėjo po karo Gazos Ruože pradžios. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų vertinimu, Izraelio nausėdijų plėtra ir smurto protrūkiai dažnai veikia kaip konfliktą kurstančios grandys, didinančios atsakomųjų atakų ir saugumo operacijų ciklą.

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro duomenimis, 2024 metų spalio mėnesį Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, gyveno apie 737 000 izraeliečių naujakurių. Tarptautinės teisės požiūriu Izraelio nausėdijos Vakarų Krante laikomos neteisėtomis, tačiau Izraelis su tokiu vertinimu nesutinka.

    Europos Sąjunga yra paskelbusi tikslines ribojamąsias priemones prieš kai kuriuos smurtu siejamus naujakurius, motyvuodama smurto augimu okupuotose teritorijose. Palestinos sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad 2026 metais Vakarų Krante žuvo 87 palestiniečiai, o tai rodo, jog regione išlieka aukštas eskalacijos lygis.

  • Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos minėjimas Ramaloje

    Okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože palestiniečiai susirinko paminėti Nakbos 78-ųjų metinių. Nakba palestiniečių istorijoje siejama su 1948 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus, žemę ir tapo pabėgėliais.

    Ramaloje, kur įsikūrusi Palestinos savivalda, šimtai žmonių miesto centre dalyvavo minėjime, o mečetėse nuskambėjo simbolinė 78 sekundžių sirena. Šis gestas buvo skirtas pabrėžti metinių skaičių ir kolektyvinės atminties tęstinumą.

    Iš velionio palestiniečių lyderio Yassero Arafato kapo iki Manaros aikštės pajudėjo masinė eisena. Gatvėse plazdėjo Palestinos vėliavos, skambėjo būgnai, žygiuojančius lydėjo skautų orkestrų muzika ir dūdmaišiai.

    Minėjimo metu dalis dalyvių nešė didžiulį raktą, kuris simbolizuoja teisę sugrįžti į prarastus namus. Taip pat buvo keliami plakatai, raginantys nepamiršti išvarymo istorijos ir reikalaujantys politinio bei teisinio sprendimo pabėgėlių klausimu.

    Teisės sugrįžti akcentas

    Dalis susirinkusiųjų pabrėžė, kad Nakba, jų vertinimu, išlieka neužgijusi žaizda, nes pasekmės jaučiamos ir šiandien tiek okupuotose teritorijose, tiek pabėgėlių stovyklose už regiono ribų. Ši tema ypač aktuali milijonams palestiniečių diasporoje, kurių šeimų istorijos perduodamos iš kartos į kartą.

    „Ši diena primena mums nacionalinę tragediją, o teisė sugrįžti turi būti grąžinta teisėtiems jos savininkams“, – sakė Abdel Kareem Abu Arqoub.

    „Teisė sugrįžti yra šventa ir jai netaikomas senaties terminas“, – sakė Jihad Dar Ali.

    Teisės sugrįžti klausimas dažnai siejamas su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 metais priimta rezoliucija 194, kurioje kalbama apie galimybę pabėgėliams grįžti „kaip įmanoma greičiau“ ir kompensacijas tiems, kurie negrįžta arba patyrė žalą. Vis dėlto rezoliucijos įgyvendinimas iki šiol išlieka ginčų objektu ir nėra pasiektas praktinis susitarimas.

    Istorinis kontekstas nuo 1917 metų

    Nakbos ištakos dažnai aiškinamos platesniame istoriniame kontekste, kuris prasideda dar 1917 metais paskelbta Balfouro deklaracija. Joje Jungtinės Karalystės vyriausybė išreiškė paramą žydų nacionalinių namų sukūrimui Palestinoje, o vėliau teritorija atsidūrė britų mandato sistemoje.

    1947 metais Jungtinės Tautos pasiūlė Palestinos padalijimo planą į dvi valstybes. Planas regione sulaukė skirtingų reakcijų, o 1948 metų gegužę, pasibaigus britų mandatui ir paskelbus Izraelio valstybės įkūrimą, prasidėjo karas, kurį lydėjo plataus masto gyventojų pasitraukimas ir priverstinis išvarymas.

    Istorikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, per 1948 metų įvykius namus paliko arba buvo priversti palikti apie 750 000 palestiniečių. Šiandien Nakbos minėjimai kasmet rengiami ne tik Vakarų Krante ir Gazos Ruože, bet ir šalyse, kur gyvena didelės palestiniečių bendruomenės.

    Šių metų minėjimuose Ramaloje pagrindinis akcentas buvo politinė ir moralinė žinia: palestiniečiai siekia, kad jų istorinis pasakojimas būtų pripažintas, o teisės sugrįžti klausimas liktų tarptautinėje darbotvarkėje.

  • ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo patvirtinti sankcijas vadinamiesiems smurtaujantiems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Apie tai Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį pranešė aukščiausia ES diplomatė Kaja Kallas, pabrėžusi, kad politinis susitarimas „jau seniai yra ant stalo“.

    Pasak K. Kallas, proveržis tapo realesnis po valdžios pasikeitimo Vengrijoje: naujoji vyriausybė signalizavo nebesirengsianti blokuoti priemonių, kurias anksčiau stabdė Viktoro Orbáno kabinetas. Dėl tokios pozicijos ES viduje ilgą laiką nepavyko užbaigti derinimų, nors dauguma valstybių narių sankcijoms pritarė.

    „Tikiuosi, kad pasieksime politinį susitarimą dėl sankcijų smurtaujantiems naujakuriams“, – sakė Kaja Kallas.

    Kalbėdama apie platesnius siūlymus dėl Izraelio, K. Kallas pripažino, kad šiuo metu ES šalys dar neturi pakankamos daugumos griežtesnėms priemonėms. Tarp svarstytų idėjų buvo ir žingsniai, susiję su prekybos ribojimu produkcijai iš Vakarų Kranto gyvenviečių, tačiau kelioms valstybėms toks kelias kol kas atrodo per toli siekiantis.

    Į Briuselį atvykę kai kurių šalių ministrai taip pat akcentavo, kad ES sprendimų priėmimas užtrunka, kai dalis narių laikosi atsargesnės linijos. Vis dėlto bendra nuostata, kurią viešai kartojo keli diplomatai, yra ta, kad smurtas ir ekstremizmas turi turėti politinių ir praktinių pasekmių.

    Jeigu sankcijos būtų patvirtintos, jos tikėtina apimtų konkrečius asmenis, siejamus su smurtu Vakarų Krante, ir galėtų reikšti kelionių ribojimus bei turto įšaldymą ES. Tokios priemonės paprastai nukreipiamos į individualius veikėjus, o ne į valstybę, siekiant aiškiai įvardyti atsakomybę ir kartu išlaikyti erdvę diplomatijai.

    ES diskusijos dėl Vakarų Kranto ir Gazos situacijos pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, augant tarptautiniam spaudimui reaguoti į civilių saugumo ir humanitarinius iššūkius regione. Briuselyje pabrėžiama, kad net ir sutarus dėl sankcijų paketo, debatų dėl tolesnių priemonių ir jų apimties artimiausiu metu greičiausiai nemažės.