Tag: Vakarų Sachara

  • Saharoje aptiktas paslaptingas antenų kurhanas: mokslininkai pagaliau nustatė jo amžių

    Saharoje aptiktas paslaptingas antenų kurhanas: mokslininkai pagaliau nustatė jo amžių

    Kas yra antenų kurhanai?

    Vakarų Sacharos dykumoje esantis akmeninis monumentas ilgus metus kėlė daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau naujausi tyrimai pagaliau leido tiksliai nustatyti jo amžių. Archeologai skelbia, kad žmogus, palaidotas konstrukcijos centre, gyveno maždaug prieš 4 400 metų.

    Šis objektas priskiriamas vadinamiesiems antenų kurhanams, kurių išskirtinis bruožas yra akmeninis sampilas ir dvi ilgos, į šalis nutįsusios linijinės akmenų juostos. Tyrinėtas monumentas stovi netoli sezoninės upės vagos Wadi Lawash el Telli, Sluguilla Lawash vietovėje, garsėjančioje uolų raižiniais.

    Įspūdingi matmenys ir kryptis

    Pasak mokslininkų, visas statinys siekia apie 54,5 metro ilgį, o centrinė dalis yra maždaug 12,5 metro ilgio ir 10 metrų pločio. Aukštis neviršija trijų metrų, o konstrukcijai panaudotas vietinis kalkakmenis, akmenis kraunant be skiedinio.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į akmeninių „rankų“ orientaciją: jos nukreiptos maždaug 102 laipsnių kampu nuo šiaurės. Panašus išdėstymas fiksuotas ir kituose tokio tipo paminkluose, tačiau kol kas nėra aišku, ar tai buvo simbolinė, ritualinė reikšmė, ar praktinis sprendimas.

    Ką atskleidė kasinėjimai?

    Lemiamą vaidmenį suvaidino kasinėjimai, atlikti 2018 metų balandį. Po laisvai sukrautų akmenų sluoksniu archeologai aptiko didesnes kalkakmenio plokštes, dengusias žmogaus palaikus.

    Skeletas greičiausiai priklausė 25–35 metų amžiaus asmeniui, tačiau dėl prastos kaulų būklės lyties nustatyti nepavyko. Palaidotas žmogus gulėjo ant nugaros, galva buvo nukreipta į pietus, o kojos sulenktos į vakarus.

    Kartu su palaikais rasti tik keturi žiediniai karoliukai iš stručio kiaušinio lukšto. Tokie radiniai aptinkami įvairiose regiono vietose, todėl vien pagal juos kultūrinės priklausomybės nustatyti nepavyksta, tačiau jie patvirtina, kad tai buvo sąmoningai įrengta laidojimo vieta.

    Kodėl datavimas užtruko?

    Tiksliai nustatyti amžių pasirodė sudėtinga: pirmieji bandymai 2018 metais buvo nesėkmingi, nes kauluose nebuvo išlikę pakankamai kolageno, kuris būtinas įprastoms datavimo procedūroms. Vėliau mokslininkai pritaikė metodiką, paremtą mineraline kaulų dalimi, ir gavo du tarpusavyje sutampančius rezultatus.

    Gauti duomenys rodo, kad palaidojimas datuojamas maždaug 4 417–4 100 metų senumo laikotarpiu, o labiausiai tikėtinas intervalas siekia apie 4 407–4 230 metų. Tai reiškia, kad monumentas atsirado vėlyvajame neolite, kai šiame regione plito ir kitokio tipo pilkapiai, įskaitant pusmėnulio formos konstrukcijas.

    Kuo šis atradimas svarbus?

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai vienas pirmųjų atvejų, kai antenų kurhanas šiame regione gavo patikimą absoliutų datavimą. Iki šiol panašių statinių buvo žinoma daug, tačiau dažnai trūko žmogaus palaikų ar aiškių radinių, kurie leistų patikimai spręsti apie jų funkciją.

    Nauji rezultatai sustiprina hipotezę, kad bent dalis šių keistos formos monumentų buvo skirti laidojimams. Vis dėlto lieka neatsakytų klausimų, kodėl pasirinktas toks netipiškas planas, ką reiškė akmeninių „antenų“ kryptis ir kokios tikėjimo ar socialinės tradicijos lydėjo laidotuvių ritualus dykumos bendruomenėse.