CP v2

Tag: Vakcinos

  • Viena injekcija nuo visų virusų? Kembridžo mokslininkai su DI kuria universalią vakciną

    Kembridžo universiteto mokslininkai kartu su biotechnologijų bendrove „DIOSynVax“ pristatė naują požiūrį į vakcinų kūrimą: vietoj reakcijos į jau plintantį patogeną siekiama sukurti vieną vakciną, galinčią apsaugoti nuo visos giminingų virusų grupės. Pagrindinis principas paremtas tuo, kad DI analizuojant tūkstančių virusų atmainų genetinius duomenis identifikuojamos stabilios, mutacijoms mažiau pasiduodančios jų dalys.

    Tyrėjų teigimu, tokie konservatyvūs virusų fragmentai per laiką kinta gerokai lėčiau nei paviršiniai baltymai, kurie dažnai „pabėga“ nuo imuninės sistemos. Būtent į šiuos mažiau kintančius taikinius nukreiptas imunitetas teoriškai galėtų atpažinti ne tik šiandien cirkuliuojančius virusus, bet ir naujas, dar neatsiradusias giminingas atmainas.

    Komandos kuriamas preparatas, įvardijamas kaip Sarbeco krypties vakcina, orientuotas į sarbekovirusų pogrupį, kuriam priklauso SARS tipo koronavirusai. Projekto autoriai aiškina, kad tikslas yra platesnė apsauga nei vien nuo SARS-CoV-2, todėl dizainas kuriamas apjungiant visai šeimai būdingus požymius, o ne vienos konkrečios atmainos „portretą“.

    „Covid pandemija parodė, kaip greitai galime sukurti vakciną, tačiau vis dar remiamės sena paradigma: kuriame po vieną vakciną kiekvienam naujam virusui. Siekiame vienos vakcinos, kuri veiktų prieš visą giminingų virusų grupę“, – sakė profesorius Jonathanas Heeney.

    Pirmojo etapo klinikiniame tyrime dalyvavo 49 sveiki savanoriai nuo 18 iki 50 metų, o bandymai vyko Kembridže ir Sauthemptone. Tyrėjai skelbia, kad pirminiai duomenys parodė gerą toleravimą ir saugumo profilį, tačiau pabrėžia, jog tai dar nėra galutinis veiksmingumo įrodymas, nes pirmoji fazė pirmiausia skirta įvertinti saugumą ir imuninį atsaką.

    Pasak projekto komandos, gautas imuninis atsakas buvo nukreiptas ne tik į SARS-CoV-2, bet ir parodė potencialą atpažinti giminingus virusus, aptinkamus gyvūnų rezervuaruose, įskaitant šikšnosparnių koronavirusus. Tokia kryptis laikoma svarbia, nes nemaža dalis naujų infekcijų žmonėms kyla tada, kai virusai persimeta iš gyvūnų į žmogų.

    Numatoma antrojo etapo klinikinė studija, kurioje turėtų dalyvauti daugiau nei 200 žmonių. Šiame etape paprastai siekiama tiksliau įvertinti, kokio stiprumo ir trukmės apsaugą sukuria vakcina, taip pat palyginti skirtingas dozes ar skyrimo režimus.

    Kartu bandomas ir netradicinis vakcinos suleidimo būdas: vietoj adatos naudojamas mikrosrovės principu veikiantis aukšto slėgio skysčio srautas, kuris per labai trumpą laiką įveda preparatą į odos audinius. Tokios technologijos plėtojamos siekiant sumažinti baimę dėl adatų, palengvinti masinę vakcinaciją ir standartizuoti suleidimo gylį, nors jų pritaikomumas plačiam naudojimui dar vertinamas.

    Ekspertai pabrėžia, kad universalių vakcinų idėja pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių imunologijos krypčių: siekiama pereiti nuo nuolatinio „gaudymo“ prie pasirengimo iš anksto. Vis dėlto kelias iki realios, plačiai patvirtintos universalios vakcinos yra ilgas, nes būtina įrodyti ne tik saugumą, bet ir patikimą apsaugą skirtingose populiacijose bei prieš skirtingas virusų atmainas.

    „Dabartinė sistema dažnai yra reaktyvi: kai vakcinos pasiekia žmones, virusas jau būna spėjęs pasikeisti. Jei šį naują vakcinų tipą pavyktų ištobulinti iki protrūkio, tai galėtų išgelbėti milijonus gyvybių ir padėti išvengti plataus masto ribojimų“, – sakė profesorius Saul Faust.

  • DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    Kas pasiekta per pirmąjį bandymą?

    Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Sautamptono universitetų mokslininkai pranešė sukūrę vakciną, kurios pagrindinis aktyvusis komponentas suprojektuotas pasitelkiant DI, ir ją pirmą kartą išbandė su žmonėmis. Tyrėjų tikslas – sukurti vadinamąją universalią vakciną, galinčią suteikti platesnę apsaugą ne nuo vienos atmainos, o nuo ištisų virusų grupių.

    Pirmojo etapo klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti saugumą, toleravimą ir imuninį atsaką. Nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų rugsėjo vakcina buvo skirta 39 savanoriams, išbandant keturias dozes, o reikšmingų saugumo signalų, pasak tyrėjų, nenustatyta.

    „Tokie virusai kaip gripas, koronavirusai ar Ebolos grupės virusai nuolat evoliucionuoja, o kol vakcinos pradedamos plačiai taikyti, jos gali nebebūti optimaliai pritaikytos“, – sakė Sautamptono universiteto profesorius Saulas Faustas.

    Kaip DI keičia vakcinų kūrimą?

    Kuriant vakcinos komponentą, mokslininkai rėmėsi pasaulinėse stebėsenos programose sukauptais Sarbeco pogrupio koronavirusų genetinių sekų duomenimis. Vietoje sprendimų, orientuotų į vieną konkrečią atmainą, buvo siekiama sukurti baltymą, atkartojantį bendrus kelių giminingų virusų bruožus ir taip paskatinant platesnį imuninį atsaką.

    Tokio tipo idėja atsiremia į pamokas, kurias parodė COVID-19 pandemija: plačiai cirkuliuojant virusui, mutacijos ir naujų variantų atsiradimas gali priversti nuolat atnaujinti vakcinas. Platesnės aprėpties sprendimai būtų skirti sumažinti poreikį „vytis“ kiekvieną naują variantą, ypač kai protrūkiai plinta greičiau nei spėjama pritaikyti gamybą ir logistiką.

    „Vakcinos kūrimą pavertėme ne reakcija į dabartį, o pasirengimu ateičiai“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney.

    Skiepijimas be adatos ir logistika

    Tyrėjai pabrėžia ir vakcinos suleidimo būdą: vietoje adatos naudojama mikroskysčių srovė, kuri dideliu greičiu įveda antigeną į odą. Tokia metodika gali būti patraukli ten, kur skiepijimą apsunkina adatų baimė, riboti resursai ar poreikis mažinti aštrių atliekų kiekį.

    Komanda taip pat akcentuoja praktinius aspektus, svarbius pandemijų pasirengimui: jei vakcinos formulė yra stabilesnė temperatūrai, mažėja priklausomybė nuo sudėtingos šaltos grandinės. Tai ypač aktualu žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims bei situacijoms, kai skiepijimą reikia organizuoti greitai ir dideliu mastu.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Nors pirmojo etapo rezultatai vertinami kaip daug žadantys, tokio dydžio tyrimas negali atsakyti į klausimą, kiek stipri ir kiek plati yra reali apsauga nuo skirtingų virusų. Tam reikalingi didesni, įvairesnėse populiacijose vykdomi tyrimai, kuriuose būtų vertinami ne tik imuniniai žymenys, bet ir apsauginio efektyvumo požymiai.

    Po pirmojo etapo tyrėjai planuoja pereiti prie antrojo etapo klinikinio tyrimo, kuriame bus tikrinama, ar vakcina sukelia tvirtą ir platesnį imuninį atsaką didesniam savanorių ratui. Jei šie etapai bus sėkmingi, vėlesni tyrimai turėtų atsakyti, ar tokia DI sukurta „universali“ koncepcija gali tapti realiu įrankiu ruošiantis būsimoms epidemijoms.

    „Šio DI sukurto komponento sėkmė žymi svarbų šuolį siekiant platesnės ir ilgiau trunkančios apsaugos nuo virusų“, – sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros tyrimų instituto atstovė Marian Knight.

  • Ebolos protrūkis plečiasi: CEPI spartina tris vakcinas nuo Bundibugyo atmainos, investuoja milijonus

    Ebolos protrūkis plečiasi: CEPI spartina tris vakcinas nuo Bundibugyo atmainos, investuoja milijonus

    Trys vakcinų kryptys

    Pasaulinė organizacija Coalition for Epidemic Preparedness Innovations (CEPI) pranešė skubiai spartinanti trijų eksperimentinių vakcinų kūrimą prieš Bundibugyo ebolavirusą. Ši Ebolos atmaina siejama su besitęsiančiu protrūkiu Centrinėje Afrikoje, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje.

    CEPI teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra kuo greičiau pasiekti ikiklinikinių tyrimų ir pirmos fazės klinikinių tyrimų etapą, kad būtų įvertintas kandidatų saugumas ir pirminis imuninis atsakas. Organizacija pabrėžia, kad šiai atmainai šiuo metu nėra licencijuotos vakcinos, todėl laikas turi lemiamą reikšmę.

    „Bundibugyo virusui sparčiai plintant ir neturint licencijuotos vakcinos, kiekviena diena yra svarbi“, – sakė CEPI vadovas Richardas Hatchettas.

    Kas kuria ir kiek skiriama

    CEPI nurodė, kad finansuoja kelių skirtingų technologinių platformų portfelį, kad didėtų tikimybė greitai rasti veiksmingą sprendimą. Tarp remiamų projektų minimi tarptautinės AIDS vakcinų iniciatyvos (IAVI), bendrovės „Moderna“ ir Oksfordo universiteto kuriami kandidatai.

    Didžiausia suplanuota suma numatyta „Moderna“ kandidatui, kuris remiasi informacinės ribonukleorūgšties technologija, plačiai išbandyta per COVID-19 pandemiją. CEPI skiria iki 43 000 000 eurų ikiklinikiniams bandymams ir pirmos fazės klinikiniams tyrimams.

    Oksfordo universitetui ir Indijos Serum institute planuojama skirti iki 7 400 000 eurų pasirengimui tyrimams, įskaitant ikiklinikinius darbus ir kitą vystymo etapą iki pirmos fazės. IAVI projektui numatoma iki 2 570 000 eurų, o jo kandidatas paremtas rVSV platforma, kuri jau taikyta kuriant patvirtintą vakciną prieš Zairo Ebolos atmainą.

    „CEPI investicija į tris perspektyvius Bundibugyo vakcinų kandidatus yra svarbus žingsnis bendrame atsake“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Pasaulio sveikatos organizacija šiuos tris kandidatus įvardija kaip vienus perspektyviausių šiuo metu vystomų sprendimų prieš Bundibugyo ebolavirusą. Tačiau net ir spartinant darbus, vakcinų kelias iki platesnio naudojimo paprastai užtrunka, nes reikia įrodyti saugumą ir veiksmingumą, užtikrinti gamybą bei tiekimo grandines.

    CEPI ir partneriai akcentuoja, kad pasirinktos platformos nėra kuriamos nuo nulio: jos jau turi sukauptų saugumo duomenų ir yra naudotos kuriant kandidatus prieš kitus sukėlėjus. Tai gali padėti greičiau judėti reguliacinių procedūrų ir klinikinių tyrimų keliu, nors galutiniai terminai priklausys nuo rezultatų.

    Tuo metu protrūkio mastas išlieka reikšmingas: Kongo Demokratinė Respublika pranešė apie mažiausiai 282 patvirtintus atvejus, taip pat registruota apie 1 000 įtariamų atvejų. Tokie skaičiai didina spaudimą kuo greičiau turėti papildomų prevencijos priemonių šalia jau taikomų klasikinių infekcijų kontrolės metodų.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad kol vakcinos dar kuriamos, svarbiausia stabdyti plitimą priemonėmis, kurios Ebolos protrūkiuose taikomos dešimtmečius. Tarp jų yra aktyvi stebėsena, greitas testavimas ir diagnostika, kontaktų atsekimas, pacientų izoliavimas ir priežiūra, infekcijų prevencija gydymo įstaigose, bendruomenių įtraukimas bei saugios ir orios laidojimo procedūros.

  • Bundibugyo ebolos protrūkis Konge: ką svarbu žinoti apie virusą ir kodėl vakcina dar ne išeitis

    Bundibugyo ebolos protrūkis Konge: ką svarbu žinoti apie virusą ir kodėl vakcina dar ne išeitis

    Kongo Demokratinėje Respublikoje plintant retai ebolos atmainai, vadinamai Bundibugyo virusu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukvietė ekspertus įvertinti galimus gydymo būdus ir vakcinų kandidatus. PSO teigimu, protrūkis auga greičiau nei atsako priemonės, o tai didina riziką sveikatos sistemai ir vietos bendruomenėms.

    Skirtingai nei geriau žinomos ebolos atmainos, Bundibugyo virusas pasaulyje fiksuotas rečiau, todėl klinikinė patirtis ir specifinių priemonių pasiūla yra ribota. Vietos institucijos įtaria, kad protrūkis galėjo pareikalauti daugiau nei 200 gyvybių, tačiau tokie skaičiai paprastai tikslinami, kai gerėja diagnostika ir atsekamumas atokiose teritorijose.

    „Tai rimta, ir jūs nusipelnėte tai išgirsti aiškiai. Nors Bundibugyo virusui nėra specifinio gydymo, kartu galime daug padaryti, kad sustabdytume plitimą ir išgelbėtume gyvybes“, – rašė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus laiške Kongo Demokratinės Respublikos gyventojams.

    Kas yra Bundibugyo virusas?

    Bundibugyo virusas yra viena iš ortoebolavirusų grupės atmainų, galinčių sukelti ligą žmonėms. Jis pirmą kartą identifikuotas 2007 metais, o ankstesni riboto masto protrūkiai rodo, kad ši atmaina vidutiniškai gali būti mažiau mirtina nei kai kurios kitos ebolos atmainos, tačiau vis tiek kelia didelę grėsmę.

    PSO nurodo, kad inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 2 iki 21 dienos. Užkrečiamumas dažniausiai prasideda tik atsiradus simptomams, tačiau būtent ankstyvieji požymiai sukelia daugiausia painiavos, nes jie nėra specifiniai.

    Pirmieji simptomai dažnai primena kitas infekcijas: karščiavimą, didelį nuovargį, raumenų skausmus, galvos skausmą, gerklės perštėjimą. Tokia klinika gali lemti vėlyvesnį atpažinimą, ypač jei trūksta testavimo galimybių, o pacientai į gydymo įstaigas patenka pavėluotai.

    Kaip plinta ir kas rizikuoja labiausiai?

    Virusas plinta artimo kontakto metu per sergančio ar mirusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, prakaitą, išmatas ar vėmalus. Dėl to didesnę riziką patiria sveikatos priežiūros darbuotojai, artimieji, slaugantys sergančiuosius, ir tie, kurie dalyvauja laidojimo apeigose, jei nesilaikoma saugaus laidojimo procedūrų.

    Ankstesniuose Bundibugyo protrūkiuose, fiksuotuose Ugandoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje 2007 ir 2012 metais, mirtingumo rodikliai, remiantis PSO apžvalgomis, siekė maždaug 30–50 proc. Vis dėlto realūs rodikliai gali skirtis priklausomai nuo sveikatos paslaugų prieinamumo, ankstyvos diagnostikos ir infekcijų kontrolės priemonių.

    Kodėl vakcina dar ne greitas sprendimas?

    Šiuo metu nėra licencijuotų gydymo vaistų ar vakcinų, kurios būtų specialiai patvirtintos Bundibugyo viruso prevencijai ar gydymui. PSO praneša identifikavusi kelis perspektyvius kandidatinius produktus ir siekia, kad jie būtų įvertinti klinikiniuose tyrimuose, bendradarbiaujant su Kongo Demokratinės Respublikos ir Ugandos vyriausybėmis.

    Nepriklausomi ekspertai klinikinių tyrimų prioritetu įvardijo kelias kryptis: antikūnų terapijas, kurias kuria „Mapp Biopharmaceutical“ ir „Regeneron“, taip pat antivirusinį vaistą remdesivir, siejamą su „Gilead Sciences“. Dalis šių priemonių kurta kitoms ebolos atmainoms, todėl būtina patikrinti, ar jos pakankamai veiksmingos būtent Bundibugyo atveju.

    Tarp vakcinų kandidatų PSO ekspertai mini vienos dozės rVSV Bundibugyo vakciną, kurią vysto Tarptautinė AIDS vakcinos iniciatyva, tačiau iki klinikinių tyrimų starto gali prireikti maždaug 7–9 mėnesių. Kitas kandidatas, ChAdOx1 Bundibugyo, kuriamas Oksfordo universiteto ir „Serum Institute of India“, teoriškai galėtų būti parengtas vertinti per 2–3 mėnesius, bet papildomi duomenys, įskaitant tyrimus su gyvūnais, vis dar laikomi būtinais.

    Kol specifinės vakcinos ir gydymas nėra parengti praktiniam naudojimui, sveikatos institucijos remiasi priemonėmis, kurios ebolos protrūkiuose taikomos dešimtmečiais. Tai apima aktyvią epidemiologinę priežiūrą, greitą testavimą ir diagnozę, kontaktų atsekimą, pacientų izoliavimą ir slaugą, infekcijų prevenciją gydymo įstaigose, bendruomenių informavimą bei saugų ir orų mirusiųjų laidojimą.

  • Hantaviruso protrūkis išjudino „Moderna“ ir kitų biotechnologijų akcijas: kas vyksta iš tiesų?

    Hantaviruso protrūkis išjudino „Moderna“ ir kitų biotechnologijų akcijas: kas vyksta iš tiesų?

    Kas nutiko ir kodėl sureagavo rinka

    Pirmadienį dalies farmacijos ir biotechnologijų bendrovių akcijos šoktelėjo investuotojams vertinant, kurios įmonės galėtų greičiausiai prisidėti prie atsako į hantaviruso atvejus, susietus su kruiziniu laivu. Pasaulio sveikatos organizacija gegužės pradžioje pranešė apie atvejus, užfiksuotus keleiviams plaukiant Nyderlandų vėliava registruotu ekspediciniu laivu.

    Nors pati žinia sukėlė rinkos sujudimą, sveikatos institucijos pabrėžia, kad bendras pavojus visuomenei šiuo metu vertinamas kaip žemas. Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, o žmogaus perdavimas žmogui paprastai būna retas ir priklauso nuo konkrečios viruso rūšies.

    Kurios įmonės atsidūrė dėmesio centre

    Daugiausia dėmesio sulaukė „Moderna“, kuri pranešė atliekanti ikiklinikinius tyrimus, susijusius su hantavirusais. Bendrovė nurodė, kad tyrimai vykdomi bendradarbiaujant su JAV kariuomenės infekcinių ligų tyrimų institucija, tačiau tai ankstyva, dar komerciškai neapibrėžta stadija.

    Kartu augo ir kitų vakcinų ar imunoprofilaktikos srityje dirbančių bendrovių akcijos, tarp jų „Inovio Pharmaceuticals“ ir „Novavax“. Rinkose tokie šuoliai dažnai siejami su lūkesčiais, kad atsiradus naujai grėsmei gali išaugti paklausa diagnostikai, vakcinoms ar gydymui, net jei reali rinka vėliau pasirodo esanti nedidelė.

    Analitikų vertinimu, tokiais atvejais kainų kilimą neretai labiau lemia sentimentas ir mažmeninių investuotojų aktyvumas, o ne fundamentali pajamų perspektyva. Tai ypač būdinga įmonėms, kurios jau anksčiau buvo siejamos su greitu vakcinų ar platforminių technologijų pritaikymu, kaip nutiko pandemijos laikotarpiu.

    Ką svarbu žinoti apie hantavirusą

    Hantavirusas yra virusinių infekcijų grupė, galinti sukelti sunkias kvėpavimo takų ar inkstų pažaidas, o kai kuriais atvejais liga būna mirtina. Europos ir JAV visuomenės sveikatos institucijos pabrėžia, kad dauguma atvejų susiję su aplinkos veiksniais ir kontaktu su graužikais, o ne su masiniu plitimu tarp žmonių.

    PSO nurodė, kad šiuo protrūkiu siejama viruso atmaina yra iš tų, kurios retais atvejais gali plisti ir nuo žmogaus žmogui, todėl taikomi griežtesni protokolai: testavimas, izoliavimas, kontaktų atsekimas. Pranešta apie kelis patvirtintus atvejus ir mirtis, tačiau institucijos pabrėžė, kad situacija stebima ir kol kas nėra požymių, jog tai virstų plačiu tarptautiniu plitimu.

    Laivas, su kuriuo siejami atvejai, buvo nukreiptas į Tenerifę, kur išlaipinimas vyko laikantis sustiprintų sveikatos saugos priemonių. Tokiomis aplinkybėmis sprendimus paprastai koordinuoja vietos sveikatos tarnybos, uostų administracijos ir tarptautiniai partneriai, kad būtų užtikrintas testavimas ir saugus keleivių grįžimas.

    Investuotojams ši istorija tapo priminimu, kad net ir riboto masto protrūkiai gali sukelti staigius, bet trumpalaikius akcijų kainų svyravimus. Sveikatos specialistai tuo pat metu akcentuoja praktines prevencijos priemones: vengti kontakto su graužikais ir jų išskyromis, užtikrinti patalpų higieną ir, esant simptomams po galimo kontakto, nedelsti kreiptis į medikus.