Tag: Vakuuminė kamera

  • ITER proveržis po 16 metų: į Prancūziją pristatytas paskutinis Europos vakuuminės kameros sektorius

    Paskutinis Europos sektorius pasiekė ITER

    Tarptautinio termobranduolinės sintezės projekto ITER statybose Prancūzijos Kadaraše pasiektas svarbus etapas: į aikštelę pristatytas paskutinis Europoje pagamintas vakuuminės kameros sektorius. Europos įnašą į ITER koordinuojanti organizacija Fusion for Energy (F4E) skelbia, kad taip užbaigtas daugiau nei 16 metų trukęs šio komponento gamybos ciklas.

    Sektorius buvo pagamintas Monfalkonėje, Italijoje, „Westinghouse“ gamykloje, o vėliau saugiai nugabentas į ITER centrą. Projektą įgyvendinant dalyvavo ir kitos Europos pramonės įmonės, tarp jų „Ansaldo Nucleare“ bei „Walter Tosto“.

    Kodėl vakuuminė kamera tokia svarbi?

    Vakuuminė kamera yra vienas esminių ITER įrenginio elementų, nes būtent jos viduje bus kuriama ir valdoma itin karšta plazma, reikalinga termobranduolinei sintezei. Kamera turi užtikrinti hermetišką, švarią aplinką ir apsaugoti procesą nuo oro, dulkių bei kitų teršalų.

    Šį „indą“ iš išorės sups galingi superlaidūs magnetai, skirti plazmai laikyti taip, kad ji nesiliestų su sienelėmis. Toks sprendimas laikomas būtinu, siekiant stabilumo bandymuose ir aukštų saugos standartų.

    Milžiniškas komponentas ir tarptautinė gamyba

    Visa vakuuminė kamera sudaryta iš devynių sektorių. Europa pagamino penkis sektorius, o likusius keturis – Pietų Korėja; vėliau jie bus sujungti į vieną konstrukciją.

    Sujungta kamera turėtų siekti apie 19,4 metro skersmens ir 11,4 metro aukščio, o jos masė – apie 5 200 tonų. Pranešama, kad komponentai buvo tikrinami pagal griežtus Prancūzijos branduolinės priežiūros reikalavimus, nes ITER priskiriamas prie itin aukšto saugumo technologinių projektų.

    Kas parodo projekto mastą?

    F4E nurodo, kad vien Europos penkių sektorių gamybai prireikė daugiau nei 2 000 000 darbo valandų. Bendra suvirinimo siūlių apimtis šiame etape siekė apie 750 kilometrų, o tai atspindi ne tik konstrukcijos dydį, bet ir reikalaujamą tikslumą.

    Gamybos procese buvo taikomas ir DI – jis naudotas gamyklose surenkamiems techniniams duomenims tikrinti bei verifikuoti. Tokie sprendimai pramonėje vis dažniau pasitelkiami kokybės kontrolei, siekiant sumažinti žmogiškų klaidų riziką ir pagreitinti patikrų ciklus.

    „Paskutinis Europos sektorius yra tvirtos F4E ir konsorciumo partnerystės rezultatas. Dirbome kaip viena komanda, glaudžiai derindami veiksmus su ITER organizacija ir pasinaudodami ITER Korea patirtimi“, – sakė F4E vadovas Marc Lachaise.

    „Šios vakuuminės kameros pristatymas yra reikšmingas pasiekimas „Westinghouse“ ir mūsų konsorciumo partneriams. Monfalkonės komandos šiam momentui ruošėsi daug metų“, – teigė „Westinghouse“ atstovas Luca Oriani.

    ITER – tai 35 šalių bendras projektas, kuriame dalyvauja Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Indija, Japonija, Pietų Korėja ir Rusija. Jo tikslas – praktiškai pademonstruoti, kad termobranduolinė sintezė gali tapti saugiu ir realistišku energijos gamybos pagrindu ateityje.