Prie Argentinos krantų, netoli Valdés pusiasalio, šiemet fiksuojamas išskirtinis pietinių banginių (Eubalaena australis) gaišimas – nuo birželio rasta daugiau kaip 300 nugaišusių jauniklių.
Tai beveik tris kartus viršija ankstesnį rekordą, pasiektą 2012 metais, kai buvo aptikta 113 negyvų gyvūnų. Apie situaciją rašo „Smithsonian Magazine“.
Pietiniai banginiai į šiuos vandenis kasmet atplaukia poruotis, atsivesti jauniklių ir juos auginti palyginti ramiomis sąlygomis. Veisimosi sezonas paprastai tęsiasi nuo gegužės iki gruodžio.
Jauniklių žūtys šiame cikle nėra neįprastos – tipiniu sezonu gali neišgyventi apie 20–30 proc. gimusio prieauglio. Tačiau šių metų mastas kelia rimtą nerimą dėl vietos ekosistemos būklės ir galimų priežasčių.
Įtariama bakterinė infekcija, bet atsakymo dar nėra
Viena pagrindinių tiriamų versijų – bakterija Erysipelothrix rhusiopathiae, galinti sukelti odos infekcijas ir su jomis susijusias rimtas sveikatos komplikacijas.
Šiemet negyvų banginių audinių mėginiai laboratorijas pasiekė anksčiau nei ankstesniais metais, o tyrimai parodė būtent šio mikroorganizmo buvimą.
Mokslininkai neatmeta, kad bakterijos plitime gali dalyvauti kirai. Teigiama, jog šie paukščiai gali pulti jaunus banginius ir, jiems iškylant įkvėpti oro, iškapoti odos gabalėlius, palikdami žaizdas, per kurias lengviau prasideda infekcija.
Vis dėlto vien bakterijos aptikimas dar nepaaiškina, kodėl būtent 2026 metais jauniklių žūčių skaičius taip smarkiai šoktelėjo. Svarstoma, ar mikroorganizmas galėjo tapti agresyvesnis, ar pasikeitė jauniklių atsparumas.
Galimas klimato ir aplinkos sąlygų poveikis
Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į platesnius aplinkos veiksnius: vandens temperatūros, druskingumo bei pH pokyčiai gali daryti įtaką tiek jūrų organizmams, tiek banginių imunitetui.
Tarp galimų veiksnių minimi klimato kaitos procesai ir El Ninjo reiškinys, galintys keisti vandenynų sąlygas bei maisto prieinamumą.
Kartu keliamas klausimas ir dėl patelių būklės – ji tiesiogiai priklauso nuo maisto išteklių, o tai gali turėti reikšmės jauniklių išgyvenamumui.
Kita hipotezė – toksiniai dumblių žydėjimai
Nerimą kelia ir kiti radiniai: Argentinos Patagonijoje aptikta keliolika negyvų jaunų ir suaugusių banginių.
Šiais atvejais dėmesys krypsta į toksinius dumblių žydėjimus. Kai kurie ištirti gyvūnai buvo geros fizinės būklės, o jų skrandžiuose rasta daug maisto, todėl neatmetama, kad jie galėjo apsinuodyti suėdę toksinais užterštų organizmų.
Tačiau ir ši versija kol kas neturi galutinio patvirtinimo, todėl tyrimai tęsiami.
Pietiniai banginiai praeityje buvo intensyviai medžiojami, tačiau po tarptautinio komercinės banginių medžioklės draudimo 9-ajame dešimtmetyje jų populiacija pradėjo atsigauti. Šiuo metu pietų pusrutulyje gyvena maždaug 12–15 tūkst. šių gyvūnų, tačiau mokslininkai dar negali pasakyti, kaip šių metų nuostoliai atsilieps rūšies ateičiai.