Kas yra „Izdelije 347“?
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pratybas Čebarkulo poligone Čeliabinsko srityje buvo panaudotas „Izdelije 347“ – ant sunkvežimio bazės sumontuotas raketų paleidimo įrenginys. Skelbiama, kad sistema turėjo smogti tariamoms artilerijos pozicijoms, kurias esą anksčiau aptiko oro žvalgyba.
Pagrindinis šio sprendimo elementas – modifikuota LMUR raketa, dar žinoma kaip „Izdelije 305“ arba Ch-39. Rusijos pusė teigia, kad šioje konfigūracijoje ji gali naikinti tiek stacionarius, tiek judančius taikinius iki 20 kilometrų atstumu.
Kuo LMUR skiriasi nuo įprastų raketų?
LMUR išsiskiria tuo, kad starto momentu jai nebūtina turėti tiesiogiai „apšviesto“ taikinio. Raketą galima paleisti pagal nurodytas koordinates, o paskutinėje skrydžio fazėje įsijungia termovizorinė galvutė, leidžianti operatoriui matyti vaizdą ir patikslinti pasirinkimą.
Toks veikimo principas sujungia didesnį nuotolį ir galimybę taikinį parinkti jau atakos metu, kas ypač aktualu dinamiškame mūšio lauke. Viešai skelbiama, kad standartinė LMUR masė siekia apie 105 kilogramus, o kovinė galvutė – apie 25 kilogramus.
Kodėl paleidimas nuo žemės keičia situaciją?
Iki šiol LMUR dažniausiai buvo siejama su Rusijos sraigtasparniais Ka-52M ir Mi-28NM, nes ši raketa laikyta viena iš priemonių smūgiams iš oro didesniu atstumu. Tačiau antžeminis paleidiklis keičia logiką: sraigtasparniui nebereikia artėti prie fronto linijos, kad būtų atliktas smūgis.
Praktiškai tai reiškia, kad taikinių duomenys gali būti perduodami iš kitų žvalgybos priemonių, o pats paleidimo įrenginys lieka ant žemės ir mažina riziką prarasti brangią skraidančią platformą su įgula. Toks modelis primena kelių platformų koncepciją, taikomą ir kitose valstybėse, kai ta pati valdomos ginkluotės šeima pritaikoma skirtingiems nešikliams.
Vis dėlto Rusija neatskleidė, koks tiksliai sunkvežimis buvo panaudotas, kiek raketų gali gabenti ir paleisti šis sprendimas, taip pat kada jis galėtų pasiekti reguliarios kariuomenės dalinius. Dėl to kol kas sunku vertinti, ar tai bandymų etapas, ar signalas apie platesnį diegimą.
Ne pirmas bandymas pritaikyti LMUR ant žemės
Pranešimuose taip pat minima, kad tai nėra pirmasis Rusijos bandymas LMUR integruoti į antžeminę platformą. Anksčiau buvo minėtas projektas „Baikal“, kuriame svarstyta raketas montuoti ant šarvuoto vikšrinio pagrindo, kad būtų galima veikti prieš antžeminius taikinius ir lėtesnius oro objektus.
Tokie sprendimai paprastai siejami su siekiu išplėsti precizinių smūgių galimybes, ypač kai ore veikiančios platformos patiria didesnę riziką nuo oro gynybos ir bepiločių sistemų. Kartu tai kelia klausimų, kiek efektyviai pavyks užtikrinti taikinių nustatymo grandinę, ryšį su operatoriumi ir raketos valdymą elektroninės kovos sąlygomis.