Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros LINEŠA koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo 2024 metais, kai 48 savivaldybėse darbą pradėjo tvarumo koordinatoriai. Šiandien programa jau apima 60 savivaldybių ir šimtus švietimo įstaigų, kurios diegia tvarumo sprendimus kasdienėje veikloje.
Iniciatyva sukurta kaip priemonių sistema, padedanti mokykloms planuoti konkrečius pokyčius ir nuosekliai judėti link darnaus vystymosi tikslų. Siekiama, kad iki 2030 metų visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba kryptingai žengtų šiuo keliu, apjungiant ugdymo turinį, infrastruktūrą ir bendruomenės įpročius.
„Tvari mokykla 2030“ veikia ne tik per pamokas, bet ir per praktinius sprendimus: atliekų mažinimą, energijos taupymą, tvarų judumą, atsakingą pirkimą ir sveikesnės aplinkos kūrimą. Taip ugdomi mokinių įgūdžiai, stiprinamas bendruomeniškumas ir didinamas mokyklų atsparumas kasdieniams iššūkiams.
„Tvarumas jau tapo poreikiu ir mokyklos kultūros dalimi. Svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį ir atrasti motyvaciją judėti pirmyn“, – sakė LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis.
Programoje gali dalyvauti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo įstaigos. Joms padeda savivaldybėse dirbantys tvarumo koordinatoriai, kurie konsultuoja bendruomenes, padeda įsivertinti situaciją ir suplanuoti realistiškus pokyčių žingsnius.
Kaip vertinamos tvarios mokyklos
Mokyklų pažanga vertinama trijų pakopų sistema. Pirmiausia įstaigos savarankiškai įsivertina pagal LINEŠA parengtą metodiką, tuomet savivaldybėse atrenkami pretendentai į aukštesnes pakopas, o galutiniame etape mokyklas vertina ekspertai, apsilankantys vietoje.
Aukščiausia, trečioji pakopa skiriama toms įstaigoms, kurios demonstruoja ne tik tvarius sprendimus, bet ir lyderystę: dalijasi patirtimi, įtraukia bendruomenę, turi aiškų tvarumo valdymą ir nuosekliai matuoja pokyčius. Tokios mokyklos gali gauti tvarumo mentoriaus statusą ir padėti kitoms įstaigoms.
Vilniaus rajono rezultatai ir lyderiai
Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos prie iniciatyvos prisijungė 2025 metais. Šių metų vertinime dalyvavo 20 rajono švietimo įstaigų, kurios įsivertino veiklas ir pasiekimus, o 19 savivaldybės ir 1 privati įstaiga gavo „Tvarios mokyklos 2030“ ženklą „Tvarumo bruknė“.
Šis ženklas reiškia, kad mokykla pasiekė bent vieną iš trijų tvarumo pakopų ir gali pagrįsti savo pažangą konkrečiais veiksmais. Tarp įvertintų įstaigų yra tiek darželiai, tiek gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, o tai rodo, kad tvarumo principai diegiami visose ugdymo grandyse.
I pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė, be kita ko, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų ir Riešės vaikų lopšeliai-darželiai, Nemenčinės Gedimino gimnazija, Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla, Valčiūnų gimnazija. II pakopos ženklas skirtas Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinei mokyklai, Kalvelių „Aušros“ gimnazijai, Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai, Maišiagalos vaikų lopšeliui-darželiui ir Šumsko pagrindinei mokyklai.
Didžiausio dėmesio sulaukė trečioji pakopa: tarp 25 aukščiausiai Lietuvoje įvertintų švietimo įstaigų pateko dvi Vilniaus rajone veikiančios mokyklos. III pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla ir Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla.
Trečiosios pakopos mokykloms planuojamos papildomos galimybės pristatyti patirtį nacionaliniu mastu, dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir mobilumo veiklose. Antrosios pakopos mokyklos bus pažymėtos specialiomis „Tvarumo bruknės“ lentelėmis, o apdovanojimų renginys numatytas lapkričio 26 dieną.
Kiek mokyklų jau įsitraukė
LINEŠA duomenimis, šiuo metu prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ yra prisijungusios 796 Lietuvos mokyklos, pasiekusios bent vieną iš tvarumo pakopų. Programa plečiasi, o savivaldybių koordinatoriai tampa svarbia jungtimi tarp nacionalinių tikslų ir realių pokyčių mokyklų kasdienybėje.
2026 metų pavasarį prie iniciatyvos prisijungė dar 10 Vilniaus rajono švietimo įstaigų. Įstaigos, kurios dar nedalyvauja, kviečiamos atlikti įsivertinimą ir pateikti dokumentus savivaldybės tvarumo koordinatoriams iki spalio 1 dienos.
Vilniaus rajono rezultatai rodo, kad tvarumas vis dažniau tampa ne vien atskirų projektų tema, o nuoseklia ugdymo kultūros dalimi. Nuo kasdienių sprendimų, mažinančių išteklių švaistymą, iki bendruomenę telkiančių iniciatyvų, mokyklos stiprina atsakomybę ir kuria praktinius įgūdžius, kurie svarbūs mokiniams už mokyklos ribų.
Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė
Parengta pagal LINEŠA informaciją.