Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino 40 savivaldybių valdomų įmonių kolegialių valdymo organų sudarymo praktiką 16-oje savivaldybių ir nustatė reikšmingų korupcijos rizikos veiksnių. Tarnybos vertinimu, kai kur atrankos procedūros nėra pakankamai skaidrios, o sprendimai pernelyg priklauso nuo politinės valios.
Analizė apėmė Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybes, taip pat Kretingos, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Lazdijų, Plungės ir Rokiškio rajonų savivaldybes. VšĮ Valdymo koordinavimo centro duomenimis, analizės metu veikė 216 savivaldybių valdomų įmonių, o kolegialūs valdymo organai buvo sudaryti 43 iš jų.
STT atkreipė dėmesį, kad šių įmonių valdomas turtas yra reikšmingas viešajam interesui ir biudžetų tvarumui. Nurodoma, kad 2025 metų gruodžio 31 dieną savivaldybių valdomų įmonių portfelio apskaitinė turto vertė viršijo 4,3 mlrd. eurų, todėl valdybų formavimo skaidrumas tiesiogiai susijęs su rizikų valdymu ir paslaugų kokybe gyventojams.
Plati merų diskrecija kelia riziką
STT nustatė atvejų, kai merams suteikiama itin plati sprendimų laisvė, pavyzdžiui, spręsti, ar apskritai sudaryti atrankos komisiją, kas joje dirbs ir kuris kandidatas bus pasirinktas. Tarnybos vertinimu, kai nėra aiškių kriterijų, tokia tvarka didina subjektyvių sprendimų ir protegavimo tikimybę.
Kaip pavyzdžiai minimi atvejai, kai kandidatų skyrimas vykdavo mero potvarkiais, o komisijų vaidmuo būdavo formalus arba jų išvis nebūdavo. STT teigimu, tokiose situacijose atranka gali tapti procedūriniu veiksmu, o ne realiu kompetencijų patikrinimu.
Komisijų nešališkumas ir vertinimo aiškumas
Analizėje fiksuota, kad kai kuriose savivaldybėse į atrankos komisijas skiriami asmenys, susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. STT vertinimu, tai gali daryti įtaką komisijos sprendimų nešališkumui, ypač kai tie patys asmenys nuosekliai dalyvauja atrenkant narius į kelias skirtingas tos pačios savivaldybės įmonių valdybas.
Tarnyba taip pat pažymėjo, kad kandidatų vertinimo ir reitingavimo taisyklės ne visuomet yra pakankamai aiškios. Kai kuriuose protokoluose trūksta informacijos, kokiais metodais remtasi skiriant balus ar kodėl vieni kandidatai pakviesti į pokalbius, o kiti atmesti, todėl vėliau sunku patikrinti, ar sprendimai buvo pagrįsti.
STT vertinimu, nepakankamai dokumentuotas vertinimas sudaro prielaidas selektyviam kandidatų traktavimui ir iš anksto nulemtam rezultatui. Tokia praktika taip pat apsunkina atskaitomybę, nes viešai ir instituciniu lygmeniu tampa sudėtinga paaiškinti, kodėl pasirinktas konkretus asmuo.
Politiniai ryšiai ir nepriklausomumo formalizavimas
STT atkreipė dėmesį į riziką, kai savivaldybių valdomų įmonių valdybose reikšmingą dalį sudaro politinėms partijoms ar politiniams komitetams priklausantys asmenys, o dalis jų įforminami kaip nepriklausomi nariai. Tarnybos analitinės antikorupcinės žvalgybos duomenimis, devyniose analizuotose savivaldybėse politiškai susijusių valdybų narių dalis siekė nuo 33 iki 50 proc.
Taip pat fiksuota atvejų, kai tie patys asmenys dalyvauja kelių savivaldybių valdomų įmonių ar viešųjų įstaigų valdybose, pareigas eina kelias kadencijas iš eilės, o kai kurių valdybų narių ar vadovų artimieji turi ryšių su savivaldybės administracija. STT pabrėžia, kad šie ryšiai savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, tačiau didina interesų konfliktų ir kontrolės silpnėjimo tikimybę.
STT pateikė pasiūlymus analizuotoms savivaldybėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Valdymo koordinavimo centrui, kaip mažinti nustatytas rizikas ir didinti atrankų skaidrumą. Nurodoma, kad subjektai per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgė arba planuoja atsižvelgti į tarnybos pastabas.