Tag: Valdžios sektoriaus skola

  • Euro zonos skola vėl kopia: Italija beveik pasivijo Graikiją, Prancūzijai brangsta skolinimasis

    Euro zonos skola vėl kopia: Italija beveik pasivijo Graikiją, Prancūzijai brangsta skolinimasis

    Euro zonoje valdžios sektoriaus skola 2026 metų antrąjį ketvirtį pasiekė 88,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir per metus ūgtelėjo nuo 87,3 proc., skelbia Eurostatas. Rodiklis apima laikotarpį nuo balandžio iki birželio, kai daliai valstybių didėjo biudžetų deficitas ir skolinimosi poreikis.

    Visoje Europos Sąjungoje skolos ir BVP santykis tuo pačiu laikotarpiu sudarė 82,9 proc., palyginti su 81,4 proc. prieš metus. Eurostato duomenimis, vien euro zonos vyriausybių įsipareigojimai pinigine išraiška siekė apie 14 400 000 000 000 eurų.

    Skolos taisyklės ir realybė

    Skolos ir BVP santykis rodo, kiek valstybė yra įsiskolinusi, palyginti su ekonomikos dydžiu, ir yra vienas svarbiausių fiskalinės tvaros indikatorių. Pagal ES fiskalines taisykles, skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP, o metinis biudžeto deficitas turėtų tilpti į 3 proc. ribą.

    Vis dėlto po COVID-19 pandemijos ES skolos lygis išliko padidėjęs ir, Eurostato vertinimu, virš 80 proc. BVP laikosi nuo 2020 metų, kai pasiekė 89,5 proc. Tai didina jautrumą palūkanų normų pokyčiams, nes brangesnis skolinimasis greičiau augina aptarnavimo išlaidas.

    Italija artėja prie Graikijos

    Tarp labiausiai įsiskolinusių ES šalių išlieka Graikija, kurios skolos rodiklis 2026 metų antrąjį ketvirtį siekė 140,8 proc. BVP. Visai šalia atsidūrė Italija su 139,9 proc., todėl atotrūkis sumažėjo iki mažiau nei 1 procentinio punkto.

    Eurostatas nurodo, kad Graikijos rodiklis per metus sumažėjo 11,2 procentinio punkto, prie to prisidėjo biudžeto perteklius. Tuo metu Italijos skolos santykis vien per antrąjį ketvirtį padidėjo 1,3 procentinio punkto, rodydamas didesnį spaudimą valstybės finansams.

    Prancūzija pagal skolos ir BVP santykį yra trečia ES: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos skola pakilo iki 119,1 proc. BVP ir per metus ūgtelėjo 3,7 procentinio punkto. Skola virš 100 proc. BVP išliko ir Belgijoje bei Ispanijoje, atitinkamai 110,2 proc. ir 101,4 proc.

    Prancūzijos skolinimosi kaina kyla

    Duomenys paskelbti tuo metu, kai investuotojai ėmė reikalauti didesnės grąžos už Prancūzijos riziką, o 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc. ribą pirmą kartą nuo 2002 metų. Aukštesnės palūkanos reiškia, kad naujas skolinimasis ir dalies senų skolų refinansavimas valstybei kainuoja daugiau.

    Eurostato skaičiai rodo ir bendrą deficito tendenciją: sezoniniais svyravimais pakoreguotas euro zonos valstybių deficitas 2026 metų antrąjį ketvirtį padidėjo iki 3,3 proc. BVP nuo 3,2 proc. pirmąjį ketvirtį. Visos ES deficitas augo iki 3,5 proc. nuo 3,1 proc., o tai didina tikimybę, kad daliai šalių teks griežčiau derinti išlaidas ir pajamas.

    Metiniai duomenys rodo, kad 2025 metais ES skolos rodiklis siekė 81,5 proc. BVP, o bendras biudžeto deficitas išliko 3,1 proc., šiek tiek viršydamas nustatytą 3 proc. ribą. Euro zonoje metiniai skaičiai apėmė 20 šalių, nes Bulgarija prie euro prisijungė 2026 metų sausio 1 dieną.

    Eurostatas taip pat atkreipė dėmesį į Bulgarijos 2025 metų duomenų kokybę, susijusią su kelių infrastruktūros agentūros išlaidų apskaita. Tokios pastabos rinkoms paprastai signalizuoja apie galimus patikslinimus, tačiau esminių bendros euro zonos krypties išvadų nekeičia.

    Tarp didžiųjų ekonomikų Vokietijos skolos santykis pakilo iki 62,8 proc. nuo 61,4 proc., o deficitas išsiplėtė iki 2,9 proc. BVP. Mažiausią skolos rodiklį antrąjį ketvirtį fiksavo Estija su 26,1 proc., o didžiausią metinį šuolį užfiksavo Lenkija, kurios skolos santykis per metus padidėjo 6,7 procentinio punkto.

  • „Fitch“: Lenkijos biudžeto deficitas ilgiau išliks aukštas, 2027–2028 metais lėtės ekonomikos augimas

    Reitingų agentūra „Fitch“ atnaujino Lenkijos viešųjų finansų prognozes ir įspėja, kad artimiausiais metais biudžeto deficitas išliks neįprastai aukštas. Agentūra vertina, kad 2026 metais deficitas gali siekti 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais sumažėti tik nežymiai iki 7,1 proc.

    „Fitch“ skaičiavimais, 2028 metais deficitas vis dar gali sudaryti apie 6,5 proc. BVP. Toks lygis reikštų, kad fiskalinė padėtis normalizuosis lėčiau, nei tikėtasi anksčiau, o valdžiai tektų ieškoti papildomų sprendimų, kaip stabilizuoti finansus neauginant ekonomikos rizikų.

    Kas didina riziką viešiesiems finansams?

    Agentūra pažymi, kad prieš rinkimus dažnai stiprėja spaudimas didinti išlaidas arba įgyvendinti papildomas lengvatas, o tai gali dar labiau apsunkinti konsolidaciją. „Fitch“ taip pat atkreipia dėmesį, kad galimybės kompensuoti deficitą papildomomis priemonėmis gali būti ribotos dėl politinių nesutarimų ir galimo prezidento veto rizikos.

    „Fitch“ vertinimu, ribota valdžios institucijų darna gali apsunkinti nuoseklios ekonominės politikos ir reformų įgyvendinimą. Pasak agentūros, tai mažina tikimybę, kad fiskalinė disciplina bus griežtinama greitai, nes mokesčių didinimas ar socialinių išlaidų mažinimas prieš rinkimus paprastai yra nepopuliarūs sprendimai.

    Skola ir jos aptarnavimo kaina

    „Fitch“ prognozėse peržiūrėtas ir valdžios sektoriaus skolos kelias. Agentūra nurodo, kad 2028 metais valdžios sektoriaus skola gali siekti apie 73,4 proc. BVP, o augimą lemtų užsitęsusios pirminės deficito būklės ir papildomo skolinimosi poreikis finansuoti išlaidas už centrinio biudžeto ribų.

    Didėjant skolai, auga ir jos aptarnavimo našta. Agentūra prognozuoja, kad skolos aptarnavimo išlaidų santykis su valdžios pajamomis iki 2028 metų gali pakilti iki 6,8 proc., palyginti su 5,8 proc. 2025 metais, o tai reikštų mažiau erdvės kitoms biudžeto reikmėms.

    Augimo prognozės ir išorės balansas

    Ekonomikos augimo perspektyvos, „Fitch“ vertinimu, taip pat tampa nuosaikesnės. Agentūra prognozuoja, kad realus BVP augimas 2026 metais gali siekti 3,5 proc., tačiau 2027–2028 metais sulėtėti iki 3 proc.

    „Fitch“ pabrėžia, kad pastaruoju metu virš vidurkio buvusius Lenkijos rezultatus iš dalies rėmė laisvesnė fiskalinė politika. Tuo pat metu agentūra tikisi, kad einamosios sąskaitos deficitas palaipsniui didės iki 1,4 proc. BVP 2028 metais, nes stipri vidaus paklausa ir investicijos, įskaitant gynybos poreikius, palaikys didesnį importą.

    Agentūra mano, kad šį išorės disbalansą turėtų padengti kapitalo pervedimai ir stabilus tiesioginių užsienio investicijų srautas. Vis dėlto, esant aukštam biudžeto deficitui ir brangstančiam skolinimuisi, pagrindiniu iššūkiu išlieka patikimas planas, kaip grįžti prie tvaresnės fiskalinės trajektorijos.

  • Lenkija – su didžiausiu biudžeto deficitu ES: Europos Komisijos prognozė ir finansų ministerijos atsakas

    Lenkija – su didžiausiu biudžeto deficitu ES: Europos Komisijos prognozė ir finansų ministerijos atsakas

    Europos Komisijos signalas Varšuvai

    Naujausioje Europos Komisijos pavasario ekonominėje prognozėje Lenkija įvardijama kaip šalis, kurioje numatomas didžiausias valdžios sektoriaus deficitas Europos Sąjungoje. Prognozė rodo, kad fiskalinė padėtis išliks įtempta ir artimiausiais metais, nors ekonomikos augimas turėtų būti palyginti spartus.

    Europos Komisija nurodo, kad Lenkijos ekonomikos plėtrą turėtų palaikyti stabili privati vartojimo paklausa ir didelis investicijų lygis, įskaitant projektus, finansuojamus iš ES fondų. Vis dėlto vien augimas, anot prognozės, savaime neužtikrina greito grįžimo prie mažesnio deficito.

    Deficitas ir skola: kryptis aukštyn

    Europos Komisijos vertinimu, Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas 2026 metais gali siekti apie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais – apie 6,3 proc. Tai reikštų, kad net ir planuojant konsolidaciją, deficitas liktų gerokai virš Mastrichto kriterijaus, numatančio 3 proc. ribą.

    Prognozėje taip pat išskiriama skolos dinamika. Europos Komisija numato, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali kilti nuo maždaug 59,7 proc. iki apie 68,3 proc. 2027 metais, o tai didintų jautrumą palūkanų normų ir ekonominio ciklo pokyčiams.

    Finansų ministerija: konsolidacija bus, bet kainuos

    Lenkijos finansų ministerija, reaguodama į Europos Komisijos vertinimus, akcentuoja kitą prognozės pusę – vieną didžiausių numatomų ekonomikos augimo tempų ES ir palankius rodiklius darbo rinkoje. Ministerija taip pat pabrėžia, kad reikšmingą poveikį biudžetui daro gynybos išlaidos, kurios šiuo metu išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

    Ministerija teigia, kad 2026 metais planuojamos pajamų didinimo ir išlaidų ribojimo priemonės turėtų prisidėti prie deficito mažinimo. Tarp minimų krypčių – didesnės biudžeto pajamos iš mokesčių pakeitimų, taip pat platesnis elektroninių sąskaitų faktūrų taikymas, kuris, valdžios vertinimu, gali gerinti mokesčių surinkimą.

    „Nepaisant didesnių gynybos išlaidų, skolos lygis turėtų išlikti mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis“, – sakė Lenkijos finansų ministerija.

    Infliacija ir energijos kainos vėl tampa rizika

    Europos Komisija prognozėje išskiria ir infliacijos trajektoriją. Vertinime numatoma, kad 2026 metais kainų augimą gali vėl paskatinti energijos kainų šokas, o vėliau infliacija turėtų slopti, jei žaliavų kainų augimas pasaulinėse rinkose lėtės.

    Lenkijos institucijos taip pat nurodo fiskalinių priemonių poveikį infliacijai ir akcentuoja, kad bendras kainų spaudimas Europoje išlieka vienas jautriausių ekonomikos politikos taškų. Papildoma rizika – geopolitiniai veiksniai, kurie gali greitai pakeisti energijos išteklių kainas ir infliacijos lūkesčius.

    Prognozės kontekste tai reiškia, kad Lenkijai vienu metu tenka spręsti kelias užduotis: išlaikyti augimą, suvaldyti deficitą, finansuoti gynybą ir apsisaugoti nuo naujų energijos kainų sukrėtimų. Europos Komisijos skaičiai rodo, kad artimiausiems metams teks rinktis labai tiksliai suderintą fiskalinį kursą.

  • S&P paliko Lenkijai A- reitingą: finansų ministras Domańskis įvardijo, kas rodo ekonomikos atsparumą

    S&P paliko Lenkijai A- reitingą: finansų ministras Domańskis įvardijo, kas rodo ekonomikos atsparumą

    S&P sprendimas ir ministro reakcija

    Reitingų agentūra S&P atliko Lenkijos kredito reitingo peržiūrą ir paliko jį A- lygyje, su stabilia perspektyva. Šį sprendimą socialiniame tinkle X pakomentavo Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis, pabrėžęs, kad tai patvirtina šalies ekonomikos atsparumą.

    Ministras akcentavo, kad net ir esant geopolitinei įtampai, kylant naftos kainoms bei silpnesnei ekonominei aplinkai Europoje, Lenkija išlaiko gana aukštą augimo tempą. Pasak jo, augimą palaiko investicijos ir tvirta vidaus paklausa, o stipri ekonomika yra svarbi ir nacionalinio saugumo prielaida.

    Ką reitingas reiškia rinkoms

    Kredito reitingas yra vienas pagrindinių rodiklių, į kuriuos žiūri obligacijų investuotojai ir tarptautinės finansų rinkos. Aukštesnis reitingas paprastai reiškia mažesnę rizikos premiją, todėl valstybei gali būti lengviau skolintis palankesnėmis sąlygomis, ypač leidžiant ilgalaikes obligacijas.

    Stabili perspektyva signalizuoja, kad artimiausiu laikotarpiu S&P nemato akivaizdžių priežasčių reitingui keisti. Vis dėlto reitingų agentūros paprastai pabrėžia, kad situacija gali kisti, jei pablogėtų augimo perspektyvos arba didėtų fiskalinės rizikos.

    Skola ir deficitas lieka silpna vieta

    S&P komentare dėmesys krypo į viešųjų finansų būklę, ypač skolos ir deficito trajektoriją. Remiantis valdžios pateiktomis vidutinio laikotarpio prielaidomis, 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 6,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skola 65,1 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Agentūra nurodė, kad reitingui nepalankus scenarijus būtų aiškus vidutinės trukmės ekonomikos augimo perspektyvų pablogėjimas. Tokį pokytį galėtų sukelti netikėti geopolitiniai įvykiai arba didėjantis makroekonominis disbalansas, kuris ilgainiui silpnintų valstybės finansinį atsparumą.

    Atskirai pažymėta, kad rizikas didintų ir Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacija, jei ji turėtų didesnį poveikį Lenkijos viešiesiems finansams, ekonomikos augimui ar saugumo išlaidoms. Tokiais atvejais valstybės skolinimosi kaina gali augti net ir išliekant tam pačiam reitingo lygiui, jei rinkos pradeda reikalauti didesnės rizikos premijos.

    S&P taip pat įvardijo sąlygas, kurios galėtų pagerinti vertinimą: nuoseklus viešosios skolos mažinimas, institucinio valdymo ir politikos prognozuojamumo stiprinimas, atsargi biudžeto politika. Teigiamai gali veikti ir stabilus ES lėšų įsisavinimas bei tiesioginių užsienio investicijų srautai, jei jie išliktų tvarūs.

    Tuo pat metu rinkos paprastai vertina ir kitų agentūrų signalus. Lenkijos reitingus yra peržiūrėjusios ir „Moody’s“ bei „Fitch“, kurios taip pat yra atkreipusios dėmesį į reikšmingą skolos naštą ir fiskalinius iššūkius, nors jų perspektyvos skiriasi.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    „Nepaisant geopolitinės įtampos, naftos kainų augimo ir silpnesnės aplinkos Europoje, Lenkija išlaiko augimo tempą, paremtą investicijomis ir vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.