CP v2

Tag: Valensija

  • Ispanijos švietimo inspektoriai atvyko į Vilniaus rajoną: ką perėmė iš lietuvių mokyklų?

    Ispanijos švietimo inspektoriai atvyko į Vilniaus rajoną: ką perėmė iš lietuvių mokyklų?

    Vilniaus rajono savivaldybėje spalio 20 dieną lankėsi pedagogų ir švietimo specialistų delegacija iš Ispanijos Valensijos regiono. Susitikime daugiausia dėmesio skirta švietimo politikos įgyvendinimui, ugdymo kokybės stebėsenai ir praktiniams sprendimams, kurie taikomi savivaldybės mokyklose.

    Svečius mero Roberto Duchnevičiaus vardu priėmė mero patarėja Vida Montvydaitė. Delegacijoje dalyvavo Valensijos regiono švietimo inspektorius Manuel Ortiz Lobato, inspektoriai Ángel Simón Berzal Jiménez-Bravo ir Maria Amparo Martínez Hernández, taip pat Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Ingrida Rabačiauskaitė.

    Susitikimo metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius pristatė savivaldybės švietimo situaciją, prioritetus ir pagrindinius rodiklius, kurie naudojami vertinant pažangą. Aptartos temos apėmė ugdymo prieinamumą, mokyklų veiklos organizavimą ir neformaliojo švietimo pasiūlą, kuri daugelyje savivaldybių laikoma svarbia priemone mažinant pasiekimų atotrūkius.

    Kas domina Valensijos inspektorius

    Ispanijos atstovai akcentavo, kad jų darbe svarbi tolygi ugdymo kokybė skirtinguose kontekstuose, kai vienoje sistemoje tenka vertinti tiek didmiesčių, tiek atokesnių teritorijų mokyklas. Pasak delegacijos narių, praktiniai iššūkiai dažnai siejasi su vienodų standartų taikymu, pagalba mokykloms ir duomenimis grįstų sprendimų priėmimu.

    Vizito metu svečiai domėjosi, kaip Lietuvoje veikia švietimo kokybės stebėsena, kokie mechanizmai taikomi vertinant mokyklų veiklą ir kaip savivaldybėse planuojamos priemonės ugdymo rezultatams gerinti. Tokie mainai dažnai naudojami siekiant palyginti skirtingų šalių praktikas ir rasti sprendimus, kurie pasiteisina panašiose situacijose, pavyzdžiui, sprendžiant mokytojų trūkumo ar mokinių pasiekimų netolygumo klausimus.

    Vizitas mokyklose ir praktinės įžvalgos

    Po susitikimo savivaldybėje delegacija vyko į Pagirių, Rudaminos Ferdinando Ruščico ir Rudaminos Ryto gimnazijas. Mokyklose svečiai apžiūrėjo ugdymo erdves ir su bendruomenėmis aptarė kasdienio ugdymo organizavimą, mokinių pasiekimų stebėseną bei bendradarbiavimo su tėvais praktikas.

    Tokie vizitai paprastai leidžia įvertinti ne tik dokumentuose aprašomas priemones, bet ir realų jų veikimą klasėje, mokytojų komandoje bei mokyklos vadovų sprendimuose. Savivaldybė pabrėžė, kad tarptautiniai kontaktai svarbūs ieškant veiksmingų būdų stiprinti ugdymo kokybę ir gerinti mokinių mokymosi patirtį.

  • Rudens city break: Europos miestai vilioja be minių, o nakvynės kainos krinta netikėtai

    Pasibaigus vasaros pikui kelionės į Europos miestus dažnai tampa paprastesnės ir pigesnės: mažėja turistų srautai, o viešbučiai ir apartamentai neretai koreguoja kainas žemyn. Rudenį lengviau planuoti maršrutus be spūsčių ir alinamo karščio, ypač jei pasirenkate išvyką darbo dienomis, o ne per savaitgalį.

    Kelionių organizatoriai ir apgyvendinimo platformos pastebi, kad po sezono daugėja trumpų 2–4 dienų išvykų, kai žmonės ieško ne tik pramogų, bet ir patogaus tempo. Prie to prisideda ir oro sąlygos: rugsėjį ir spalį daugelyje miestų temperatūra palankesnė ilgiems pasivaikščiojimams, muziejams bei gastronominėms patirtims.

    Portugalija: Lisabona ir Portas

    Lisabona rudenį dažnai įvardijama kaip vienas patraukliausių pasirinkimų tiems, kurie nori miesto atostogų su švelnesniu klimatu. Kai kaitra nebevargina, daugiau laiko norisi skirti pėsčiomis įveikiamiems maršrutams, apžvalgos aikštelėms ir istoriniams rajonams, kuriuose vasarą tenka brautis pro minias.

    Portas yra mažesnis, tačiau keliautojus vilioja savita architektūra ir Douro upės pakrantės atmosfera. Rudenį ypač jaukūs pasivaikščiojimai senamiesčio gatvėmis ir vietinės virtuvės atradimai, nors verta pasiruošti permainingam orui ir turėti skėtį ar lengvą striukę.

    Ispanijos pietūs: šiluma be kaitros

    Ieškantiems daugiau saulės rudenį dažnai tinka pietinė Ispanija, kur tokie miestai kaip Sevilija, Malaga ar Valensija leidžia derinti aktyvų pažinimą su poilsiu lauko terasose. Spalį ir lapkritį čia įprastai lengviau išvengti vasarinio karščio, o miestas tampa patogesnis ilgesnėms dienos išvykoms.

    Be to, ne sezono metu paprastai paprasčiau rasti skrydžių laikus, kurie tinka trumpam pabėgimui, o lankomiausiose vietose rečiau susidaro eilės. Tokios sąlygos ypač patrauklios keliautojams, kurie nori pamatyti daugiau per trumpesnį laiką, bet neaukoti komforto.

    Kaip sutaupyti ir nenusivilti?

    Renkantis nakvynę verta žiūrėti ne vien į mažesnę paros kainą: itin svarbi reali vieta, susisiekimas ir naujausi svečių atsiliepimai. Praktika rodo, kad pigesnis variantas toliau nuo centro gali brangti dėl transporto ar prarasto laiko, ypač kai mieste praleidžiamos tik kelios dienos.

    Taip pat būtina iš anksto pasitikrinti registracijos taisykles ir galimus papildomus mokesčius, kurie kartais „pasislepia“ už patrauklios pradinės kainos. Rudeninės nuolaidos gali būti puiki proga keliauti dažniau, tačiau geriausią vertę dažniausiai suteikia ne mažiausia kaina, o skaidrios sąlygos ir patogi lokacija.

    Rudens city break daugeliui tampa kompromisu tarp kainos, komforto ir įspūdžių: miestuose mažiau triukšmo, lengviau užsisakyti norimas veiklas, o kelionė įgauna ramesnį ritmą. Jei norisi sutaupyti dar labiau, planuokite išvyką ne per šventinius savaitgalius ir iš anksto numatykite svarbiausius lankytinus taškus.

  • Valensija užkariauja sveikuolius: vietinė Viduržemio jūros dieta stebina net skeptikus

    Kalbant apie Viduržemio jūros dietą, dažniausiai minimos Italija ar Graikija, tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia Ispanijos rytinė pakrantė. Valensijos regionas, garsėjantis uostu, žemdirbystės tradicijomis ir vietine virtuve, siejamas su gyvenimo kokybe ir sveikesniais mitybos įpročiais.

    Viduržemio jūros mitybos modelis tarptautiniu mastu laikomas vienu labiausiai mokslo pagrįstų: daug daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, riešutų ir alyvuogių aliejaus. Raudona mėsa ir saldumynai vartojami rečiau, o baltymų šaltiniai dažniau yra žuvis ir paukštiena.

    Tyrimai šį mitybos modelį sieja su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei insulto rizika, taip pat palankesniais cholesterolio rodikliais. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamas ir ryšys su geresne smegenų sveikata, ypač kai mityba derinama su aktyviu gyvenimo būdu.

    Kas išskiria Valensijos virtuvę?

    Valensija yra svarbus Viduržemio jūros uostas, todėl vietos virtuvėje natūraliai daug žuvies ir jūros gėrybių. Parduotuvėse ir restoranuose įprasti sardinių, menkių ar ančiuvių patiekalai, o riebios žuvys vertinamos dėl omega-3 riebalų rūgščių, siejamų su širdies ir žarnyno sveikata.

    Kitas regiono simbolis – apelsinai, kurie tapo Valensijos vizitine kortele. Nors vitaminas C gaunamas ir iš kitų produktų, citrusiniai vaisiai išlieka patogus kasdienis pasirinkimas, o sezoniškumas ir vietinė kilmė dera su tvarios mitybos tendencijomis.

    Ryžiai, ankštiniai ir alyvuogių aliejus

    Ryžiai Valensijoje – ne priedas, o virtuvės ašis: dažnai naudojami trumpagrūdžiai ryžiai, vertinami dėl tekstūros. Iš jų gaminama paelija, taip pat ryžių patiekalai su sultiniu, kai siekiama sodresnio, lėčiau valgomo maisto, labiau tinkančio pietums nei vėlyvai vakarienei.

    Receptuose daug augalinių baltymų: riešutų, lęšių ir pupelių, tarp jų vietinis garrofón, artimas sviestinėms pupelėms. Alyvuogių aliejus čia taip pat neatsiejamas nuo kasdienybės, o Ispanija išlieka viena svarbiausių jo gamintojų Europoje.

    Norint perimti Valensijos įpročius namuose, dažniausiai siūloma pradėti nuo paprastos krypties: daugiau daržovių ir ankštinių, dažniau žuvis, mažiau itin perdirbtų produktų ir saikingesni desertai. Valensijos pavyzdys rodo, kad sveikesnė mityba nebūtinai reiškia atsisakymus, dažniau – geresnę produktų kokybę, sezoniškumą ir aiškesnį dienos režimą.

  • Dembavos darželio „Smalsutis“ pedagogės grįžo iš Erasmus+ kursų Valensijoje: ką parsivežė?

    2026 metais gegužės 4–9 dienomis Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ pedagogės Jūratė Baltrušaitienė, Jovita Niauronienė ir Ramutė Adomavičė dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ Teacher Academy mokymuose Valensijoje. Kursai vyko įgyvendinant Erasmus+ dalyvių mobilumo projektą KA121-SCH-000207438-2026-04-22/3.

    Mokymų tema „Blue Schools: Where Sustainability and Innovation Meet“ buvo skirta tam, kaip ugdymo įstaigose stiprinti tvarumo kompetencijas ir inovatyvų mokymąsi. Pedagogės gilino žinias apie aplinkosauginį sąmoningumą ir praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į kasdienes veiklas su vaikais.

    Dalyvės susipažino su Blue Schools iniciatyvos principais, akcentuojančiais atsakingą požiūrį į gamtą ir vandens išteklių saugojimą. Tokie tarptautiniai kursai dažniausiai orientuojasi į realiai pritaikomas veiklas, todėl daug dėmesio skiriama konkretiems metodams, o ne vien teorijai.

    Tarptautinėje grupėje pedagogės bendravo su mokytojais iš įvairių Europos šalių ir dalijosi praktine patirtimi. Užsiėmimuose vyko kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir patirtinio ugdymo veiklos, padedančios vaikams suprantamai ir įtraukiai pažinti tvarumo temas.

    Pasak darželio atstovių, tokie mokymai suteikia ne tik profesinį impulsą, bet ir konkrečių idėjų, kurias galima pritaikyti ugdymo procese. Įgyta patirtis planuojama panaudoti „Smalsutyje“, stiprinant vaikų atsakomybę už aplinką, smalsumą ir kūrybiškumą.

    Erasmus+ mobilumo projektai švietimo bendruomenėms suteikia galimybę kelti kompetencijas, plėsti tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir atsinaujinti pagal naujausias ugdymo kryptis Europoje. Tokios patirtys dažnai tampa pagrindu ilgalaikiams pokyčiams mokyklos ar darželio kasdienybėje.

  • Aplankiusi per 120 miestų keliautoja išrinko 6 Europos vietas vasaros solo poilsiui mieste

    Autorė pabrėžia, kad vasarą daugelis automatiškai renkasi paplūdimius, tačiau miesto atostogos vienam žmogui gali būti ne mažiau vertingos. Ypač tada, kai miestas kompaktiškas, patogus vaikščioti pėsčiomis ir siūlo gerą kainos bei kokybės santykį nakvynei.

    Pasak keliautojos, solo kelionėms svarbūs keli praktiški dalykai: aiški viešojo transporto sistema, saugūs rajonai, galimybė lengvai rasti apgyvendinimą ir vietas, kur patogu valgyti vienam. Ji taip pat išskiria miestus, kuriuose yra parkų, žaliųjų erdvių, pėsčiųjų maršrutų ar paplūdimių netoliese.

    „Iš daugiau nei 120 miestų, kuriuos aplankiau per 21 metų kelionių patirtį, daugiau nei pusę aplankiau viena. Mano mėgstami solo kelionių miestai dažniausiai būna nedideli, patogūs tyrinėti pėsčiomis ir turi nebrangių, gerai suplanuotų apgyvendinimo variantų“, – teigia keliautoja.

    Keliautoja šį miestą vadina vienu mėgstamiausių dėl kūrybinės atmosferos: gausu ryškių grafičių, o buvusios tekstilės gamyklos virtusios kultūros ir pramogų erdvėmis. Lodzė, jos vertinimu, ypač patogi vaikščiojimui ir ramiai kelionei be skubos.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mieste lengviau rasti nebrangių apartamentų, o muziejų ir galerijų pasirinkimas leidžia turiningai praleisti laiką net ir keliaujant vienam. Tarp minimų krypčių dažniausiai akcentuojami meno ir tekstilės istorijos muziejai.

    Lioną keliautoja siūlo rinktis tiems, kuriems svarbi gastronomija. Miestas dažnai vadinamas vienu svarbiausių Prancūzijos kulinarijos centrų, o tai solo keliautojui reiškia paprastą dalyką: čia natūralu užsukti į mažą kavinę ar bistro ir vakarieniauti vienam.

    Ji pabrėžia, kad Lionas neretai atrodo mažiau chaotiškas nei Paryžius, bet išlaiko didmiesčio privalumus. Be restoranų, verta skirti laiko maisto turgums ir regioniniams patiekalams, kurie čia yra svarbi kasdienybės dalis.

    Valensiją autorė rekomenduoja dėl žalumos ir galimybės derinti miestą su gamta. Ji pasakoja, kad čia patogu gyventi miesto centre, o kasdienius maršrutus planuoti taip, kad į programą tilptų ir parkai, ir vietiniai turgūs.

    Kartu ji įspėja, kad populiariausiuose turistiniuose paplūdimiuose vasarą pasitaiko vagysčių, todėl solo keliautojams verta labiau pasidomėti ramesnėmis alternatyvomis. Viena tokių – gamtos parkas Albufera, kur paplūdimiai dažnai atrodo mažiau perpildyti ir natūralesni.

    Nors Atėnai dažnai lieka Graikijos salų šešėlyje, keliautoja sako, kad būtent sostinė gali būti puikus pasirinkimas solo kelionei. Jai svarbu tai, kad svarbiausios lankytinos vietos neretai pasiekiamos pėsčiomis, o miestas tinka tiek istorijai, tiek šiuolaikinei kultūrai.

    Pirmą kartą atvykstantiems ji siūlo rinktis centrinius rajonus, kad būtų lengviau orientuotis. Taip pat rekomenduoja užkilti į Likavito kalną, nuo kurio atsiveria plati miesto panorama.

    Neapolį autorė vadina miestu, kuris dažnai nepelnytai praleidžiamas, kai keliautojai renkasi Romą ar Florenciją. Jos akimis, solo kelionei Neapolis patrauklus dėl ryškios virtuvės, gyvos kasdienybės ir galimybės patogiai suplanuoti dienos išvykas.

    Miestas patogus ir kaip bazė trumpoms kelionėms į netoliese esančias vietas, o istorijos bei architektūros sluoksniai suteikia daug temų lėtam, savarankiškam tyrinėjimui. Kalbant apie maistą, ji pataria nepraleisti vietinių klasikų, įskaitant picą.

    Sofiją keliautoja išskiria kaip biudžetui draugišką pasirinkimą vasarai. Ji sako, kad net ir būdama sostinė, Sofija gali pasirodyti mažiau perpildyta, o tai leidžia lengviau spontaniškai planuoti maršrutus ir paskutinę minutę ieškoti apgyvendinimo.

    Jos patirtyse minimos vyno degustacijos, jaukios vakarienės ir pasivaikščiojimai, padedantys geriau suprasti miesto istoriją. Keliaujantiems vieniems Sofija gali būti patraukli ir dėl to, kad daug įdomių vietų pasiekiama pėsčiomis arba trumpais viešojo transporto maršrutais.

  • Ispanija 2026 metais pelnė rekordinę 794 Mėlynosios vėliavos ženklų: kurios pakrantės vertos kelionės

    Ispanija 2026 metais pelnė rekordinę 794 Mėlynosios vėliavos ženklų: kurios pakrantės vertos kelionės

    Rekordiniai Mėlynosios vėliavos skaičiai

    Ispanija 2026 metais pasiekė naują Mėlynosios vėliavos programos rekordą: šaliai iš viso skirti 794 ženklai paplūdimiams, prieplaukoms ir turizmo laivams. Tai vienas ryškiausių Europos turizmo sezono signalų keliautojams, kurie ieško švarių, saugių ir gerai prižiūrimų vietų poilsiui prie vandens.

    Tarptautinė Mėlynosios vėliavos žiuri Ispanijai skyrė 677 vėliavas paplūdimiams, 111 prieplaukoms ir 6 turizmo laivams. Bendras skaičius yra 44 didesnis nei 2025 metais, o tai rodo, kad savivaldybės ir regionai toliau investuoja į vandens kokybę, infrastruktūrą bei saugumą.

    Palyginimui, Graikija šiemet gavo 657 Mėlynosios vėliavos ženklus, o Turkija – 625. Ispanijos 677 Mėlynosios vėliavos paplūdimiai sudaro apie 15 proc. visų tokiu ženklu įvertintų paplūdimių pasaulyje.

    Kuriose vietovėse jų daugiausia?

    Daugiausia Mėlynųjų vėliavų paplūdimiams atiteko Valensijos autonominei bendruomenei – 151 įvertinimas 48 savivaldybėse. Toliau rikiuojasi Andalūzija su 143, Galisija su 118, Katalonija su 101, o Kanarų salos gavo 52.

    Prieplaukų kategorijoje lyderių gretose išsiskyrė Katalonija, Andalūzija ir Valensija. Turizmo laivų įvertinimai šįkart paskirstyti Andalūzijoje ir Valensijos regione, pabrėžiant, kad programa taikoma ne tik paplūdimiams, bet ir tvariam poilsiui ant vandens.

    Pranešama, kad pateikta 713 paraiškų paplūdimių kategorijoje, o jas teikė įvairios Ispanijos savivaldybės, miestai ir autonominiai regionai. Programos mastas rodo, kad Mėlynoji vėliava tampa ne pavienių kurortų, o nacionalinės turizmo politikos dalimi.

    Ką garantuoja Mėlynoji vėliava?

    Mėlynosios vėliavos ženklas – tarptautiniu mastu pripažįstamas aplinkosauginis įvertinimas, skiriamas paplūdimiams, prieplaukoms ir turizmo laivams, atitinkantiems aukštus kriterijus. Vertinama vandens kokybė, aplinkos vadyba, informavimas ir aplinkosauginis švietimas, taip pat prieinamumas ir saugumas.

    Vertinimą kasmet atlieka tarptautinė ekspertų žiuri, siekianti užtikrinti, kad ženklas būtų patikimas orientyras keliautojams. Praktikoje tai reiškia aiškesnę informaciją vietoje, geriau prižiūrimas zonas, dažnesnę vandens kokybės stebėseną ir didesnį dėmesį infrastruktūrai.

    „Ispanija niekada nebuvo pasiekusi tokių išskirtinių rezultatų Mėlynosios vėliavos programoje“, – sakė Ispanijos turizmo valstybės sekretorė Rosario Sánchez.

    „Šis pasiekimas yra savivaldybių, regionų ir nacionalinių institucijų, prieplaukų, verslo, universitetų, fondų, asociacijų ir piliečių bendradarbiavimo rezultatas, laikantis griežtų reikalavimų dėl aplinkos švietimo, valdymo, vandens kokybės, prieinamumo ir saugumo“, – teigė ji.

    Programa pradėta 1985 metais, o vėliau išsiplėtė į daugelį valstybių. Šiandien ji veikia daugiau nei 50 šalių ir apima tūkstančius vietovių, todėl Mėlynoji vėliava dažnai laikoma vienu labiausiai atpažįstamų tvaraus pajūrio turizmo ženklų pasaulyje.

    Tiems, kurie planuoja 2026 metų keliones, Mėlynoji vėliava gali būti paprastas būdas greitai atsirinkti paplūdimius ir prieplaukas, kuriose tikėtina rasti švaresnę aplinką, aiškiau sužymėtas maudymosi zonas ir geresnį paslaugų lygį. Vis dėlto keliautojams rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į vietos taisykles, gelbėtojų darbo laiką bei realias sąlygas konkrečią dieną.

  • Valensija vilioja sporto elitą: 9 km parkas, varžybos ir treniruotės po saule ištisus metus

    Valensija vilioja sporto elitą: 9 km parkas, varžybos ir treniruotės po saule ištisus metus

    Regionas, kuriame sportas tampa traukos centru

    Valensijos regionas Ispanijoje pastaraisiais metais kryptingai stiprina įvaizdį kaip vieta, kur profesionalus sportas dera su Viduržemio jūros gyvenimo ritmu. Čia investuojama į infrastruktūrą, o švelnesnis klimatas leidžia treniruotis tada, kai daugelyje Europos šalių sezoną riboja šaltis ar lietus.

    Turizmo ir sporto rinkodaros ekspertai pastebi, kad keliautojai vis dažniau renkasi aktyvias atostogas, o miestai konkuruoja ne tik paplūdimiais, bet ir sporto renginiais bei treniruočių bazėmis. Valensijos regionas šią tendenciją išnaudoja pritraukdamas tiek mėgėjus, tiek aukščiausio lygio atletus.

    Tarptautinės varžybos ir aukšto meistriškumo bazės

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra prestižinės buriavimo varžybos „The Ocean Race“, kurių startai ir sustojimai siejami su Alikantės uostu. Tokie renginiai kuria ilgalaikį efektą: į regioną atvyksta komandos, techninis personalas, žiniasklaida ir sporto sirgaliai.

    Ne mažiau svarbi ir La Nucía kryptis, kur vystomos aukšto meistriškumo treniruočių erdvės. Skelbiama, kad čia veikia apie 3 500 kvadratinių metrų sportininkams pritaikytos patalpos, orientuotos į profesionalų pasirengimą, reabilitaciją ir kompleksinį darbą su fiziniu krūviu.

    „Atvykę sportininkai dažnai sako, kad jiems svarbiausia ne vien įranga, o galimybė treniruotis be ilgų pertraukų dėl oro sąlygų“, – sakė su sporto turizmu dirbanti Valensijos regiono atstovė.

    Miestas, kuriame aktyvus laisvalaikis tampa kasdienybe

    Valensijos mieste aktyvaus gyvenimo simboliu dažnai įvardijamas Turijos sodas – apie 9 kilometrų ilgio žaliasis koridorius, tapęs bėgikų, dviratininkų ir jogos mėgėjų traukos vieta. Tai pavyzdys, kaip miesto infrastruktūra gali skatinti judėjimą ne tik atvykėliams, bet ir patiems gyventojams.

    Sporto turizmas Europoje auga ir dėl to, kad keliautojai ieško patirčių, kurias lengva suderinti su sveikatingumu: nuo treniruočių stovyklų iki maratonų ar dviračių renginių. Valensijos regionas šią kryptį stiprina siūlydamas ir profesionalų sportą, ir paprastą, kasdienį aktyvumą vienoje vietoje.

    Tokio modelio sėkmę lemia keli veiksniai: patogus susisiekimas, renginių kalendorius, investicijos į bazes ir aiški žinutė, kad čia sportas nėra tik pramoga, o regiono identiteto dalis. Dėl to Valensija vis dažniau minima tarp krypčių, kuriose siekiama suderinti rezultatų siekimą ir kokybišką poilsį.