Tag: Valgomi vaisiai

  • Atrodo kaip braškinis medelis, o vaisiai valgomi: reta himalajinio sedulo veislė užkariaus kaimynus

    Atrodo kaip braškinis medelis, o vaisiai valgomi: reta himalajinio sedulo veislė užkariaus kaimynus

    Himalajinis sedulas, dar vadinamas galvotu sedulu, yra dekoratyvus krūmas arba nedidelis medelis, kuris šiltomis vasaromis ir apsaugotose vietose gali užaugti įspūdingas. Natūraliai šis augalas paplitęs Pietų ir Rytų Azijoje, todėl mūsų klimate jam svarbiausia parinkti tinkamą vietą.

    Didžiausią įspūdį sedulas daro vasarą, kai birželio ir liepos mėnesiais sukrauna smulkius žiedus, susitelkiančius į apvalius žiedynus. Puošnumą suteikia šviesios, kreminės ar gelsvos pažiedės, dėl kurių augalas iš tolo primena egzotinį žydintį medelį.

    Rudenį sedulas subrandina išskirtinės išvaizdos vaisius, kurie iš pirmo žvilgsnio gali priminti braškes, avietes ar ličių. Vieno vaisiaus skersmuo dažnai siekia apie 2,5 centimetro, o jų „grūdėtas“ paviršius susidaro keliems mažesniems vaisiams suaugus į vieną.

    Šie vaisiai yra valgomi, tačiau skonis gali skirtis priklausomai nuo prinokimo. Lengvai salstelėję, bet kartais ir sutraukiantys, jie labiau atsiskleidžia perdirbti, todėl tinka uogienėms, džemams ar kitiems naminiams gaminiams.

    Kur sodinti ir kaip prižiūrėti

    Planuojant sedulą auginti sode, verta rinktis šiltą, saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą. Pusiau pavėsyje augalas taip pat augs, tačiau vaisiai neretai būna prasčiau nusispalvinę, o bendras dekoratyvumas mažėja.

    Dirvai sedulas nėra abejingas: geriausiai tinka derlingas, humusingas ir laidus substratas, kurio reakcija nuo silpnai rūgščios iki neutralios. Didžiausia klaida yra užmirkimas, todėl sunkiuose dirvožemiuose praverčia drenažas ir saikingas laistymas.

    Pirmaisiais metais po pasodinimo sedului svarbiausia reguliariai gauti drėgmės, ypač per karščius. Pavasarį galima patręšti organinėmis arba dekoratyviniams krūmams skirtomis mineralinėmis trąšomis, tačiau persistengti nereikėtų, kad augalas neaugintų pernelyg minkštų, šalčiui jautrių ūglių.

    Ką žinoti apie žiemą

    Kadangi tai šiltesnio klimato augalas, žiemos rizika išlieka vienu svarbiausių veiksnių. Jaunus sodinukus rekomenduojama saugoti mulčiuojant, nes mulčias padeda stabilizuoti dirvos temperatūrą ir sumažina šaknų pašalimo tikimybę.

    Lapija dažnai išlieka dekoratyvi iki vėlyvo rudens, o švelnesnėmis žiemomis dalis lapų gali išsilaikyti ilgiau. Vis dėlto atvirose, vėjuotose vietose augalas gali nukentėti, todėl sodinimo vietos pasirinkimas dažnai nulemia, ar sedulas taps ilgalaike sodo puošmena.

    Kodėl sedulas vėl madingas

    Pastaraisiais metais soduose ryškėja tendencija rinktis ne tik įprastus, bet ir retesnius, daugiafunkcius augalus, kurie vienu metu yra ir dekoratyvūs, ir duoda derlių. Galvotas sedulas į šią kryptį pataiko taikliai, nes viename augale dera žydėjimo efektas ir valgomų vaisių idėja.

    Be to, sodybose ir mažesniuose miesto sklypuose vis dažniau ieškoma soliterių, kurie atrodytų įspūdingai be didelių želdynų masyvų. Sedulas tam tinka, jei tik jam skiriama matoma vieta ir pasirūpinama apsauga nuo šalčio bei užmirkimo.