CP v2

Tag: Valstybės biudžetas

  • Lenkija gelbėja PAŽP finansus: iki 345 mln eurų paskola po „Pfizer“ inicijuoto lėšų arešto

    Lenkijos Vyriausybė pritarė 2027 metų specialiojo, su biudžetu susieto, įstatymo projektui, kuriuo numatoma suteikti Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūrai PAŽP iki 345 mln eurų paskolą. Sprendimas siūlomas po to, kai dalis agentūrai priklausančių įplaukų iš trasinių mokesčių buvo areštuota teismo procese, inicijuotame „Pfizer“.

    Pagal Vyriausybės pateiktą informaciją paskola būtų susieta su planuojamomis 2027 metais įplaukomis iš trasinių mokesčių, kuriuos per Europos oro navigacijos sistemą administruojanti struktūra surenka už skrydžius. Būtent šios įplaukos, kaip teigiama, tapo arešto objektu, todėl agentūrai prireikė laikino finansinio „tilto“ kasdienėms funkcijoms užtikrinti.

    Kas yra PAŽP ir kodėl svarbu finansavimas?

    PAŽP atsakinga už oro eismo valdymą Lenkijos oro erdvėje, skrydžių srautų koordinavimą ir oro navigacijos paslaugas. Tai infrastruktūra, kurios nepertraukiamas darbas yra kritiškas aviacijos saugai, todėl staigus pinigų srautų sutrikimas gali kelti rizikų tiek sektoriaus stabilumui, tiek skrydžių reguliariam vykdymui.

    Trasinių mokesčių įplaukos paprastai yra pagrindinis tokio tipo agentūrų pajamų šaltinis, nes jos tiesiogiai siejamos su skrydžių intensyvumu. Dėl to vyriausybių sprendimai laikinai finansuoti oro navigacijos paslaugas dažniausiai grindžiami siekiu išvengti veiklos trikdžių, ypač tais atvejais, kai lėšos įšaldomos dėl teisminių ginčų.

    Kitos įstatymo nuostatos: skaitmeninis atsparumas ir keliai

    Įstatymo projekte numatytos ir kitos priemonės, skirtos 2027 metų valstybės biudžeto vykdymui. Tarp jų minima galimybė specialiam investiciniam fondui disponuoti valstybės vertybiniais popieriais, o tai paprastai naudojama likvidumui valdyti ir finansiniams įsipareigojimams planuoti.

    Taip pat numatoma teisinė bazė dotacijai institucijai, atsakingai už Vyriausybės administracinį aptarnavimą, siekiant didinti skaitmeninį atsparumą. Be to, planuojama užtikrinti finansavimą daugiametei kelių tinklo stiprinimo programai iki 2030 metų, kuri orientuota į infrastruktūros atnaujinimą ir transporto jungčių patikimumą.

  • 2027-ųjų biudžete – 7,4 mlrd. eurų 13-ai ir 14-ai pensijoms: bet ne visi gaus pilną išmoką

    2027-ųjų biudžete – 7,4 mlrd. eurų 13-ai ir 14-ai pensijoms: bet ne visi gaus pilną išmoką

    Lenkija 2027 metais planuoja ir toliau mokėti vadinamąsias 13-ąją ir 14-ąją pensijas. Valstybės biudžeto projekte šiems dviem papildomiems metiniams mokėjimams numatyta 32,1 mlrd. zlotų, tai yra apie 7,4 mlrd. eurų.

    Papildomos išmokos tapo svarbia daugelio senjorų pajamų dalimi, tačiau jų taisyklės skiriasi. 13-oji pensija paprastai mokama visiems teisę turintiems gavėjams, o 14-osios dydis priklauso nuo bazinės pensijos sumos.

    Kam priklauso pilna 14-oji pensija?

    Pagal šiuo metu taikomas nuostatas pilna 14-oji pensija priklauso tiems, kurių pagrindinė pensija neviršija 2 900 zlotų bruto. Perskaičiavus tai sudaro maždaug 670 eurų bruto, tačiau faktinė suma eurais gali kisti dėl valiutų kursų.

    Jei bazinė pensija viršija nustatytą ribą, pradedamas taikyti mažinimo principas, kai išmoka sumažinama tiek, kiek viršytas slenkstis. Tai reiškia, kad kuo didesnė pagrindinė pensija, tuo mažesnė 14-osios pensijos dalis gali būti išmokėta.

    Mažinimo taisyklė ir minimalus dydis

    Viršijus ribą taikoma taisyklė, pagal kurią išmoka mažėja „euras už eurą“ principu, perskaičiuojant pagal zlotų sumas. Praktikoje tai reiškia, kad, pavyzdžiui, viršijus slenkstį 200 zlotų, 14-osios pensijos išmoka sumažėtų 200 zlotų.

    Taip pat numatyta ir minimali riba: jei apskaičiuota 14-osios pensijos suma būtų mažesnė nei 50 zlotų bruto, ji nemokama. Ši kartelė atitinka maždaug 12 eurų, tačiau galutinė vertė eurais priklauso nuo perskaičiavimo momento.

    Kodėl tikslios 2027 metų sumos dar neaiškios?

    Tiek 13-osios, tiek 14-osios pensijos „bazė“ siejama su minimalios pensijos dydžiu, kuris paprastai perskaičiuojamas po kasmetės indeksacijos. Dėl to dabar neįmanoma tiksliai pasakyti, kokia konkreti suma 2027 metais pasieks kiekvieno gavėjo sąskaitą.

    Senjorams svarbiausia žinutė yra ta, kad biudžete pinigai šioms priemonėms numatyti, tačiau realus kiekvieno žmogaus gaunamas 14-osios pensijos dydis gali ryškiai skirtis. Planuojant pajamas verta sekti, ar iki išmokų mokėjimo laikotarpio nebus pakeistos ribos ir skaičiavimo taisyklės.

  • Lenkijos Vyriausybė patvirtino 2027 metų biudžetą: daugiau gynybai ir sveikatai, deficitas auga

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir atnaujintą makroekonominių rodiklių prognozę. Apie sprendimą po Ministrų Tarybos posėdžio pranešė finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Pagal projektą planuojama, kad 2027 metais biudžeto pajamos sieks apie 162 360 000 000 eurų, o išlaidos – apie 228 440 000 000 eurų. Tai reiškia maždaug 66 080 000 000 eurų deficitą, kuris, lyginant su einamųjų metų planu, didėja.

    Kas didina deficitą?

    Ministras aiškino, kad šių metų biudžeto vykdymui įtakos turėjo keli papildomi veiksniai. Tarp jų minėta degalų kainų mažinimo priemonė, kuri, pasak jo, biudžetui kainavo apie 1 170 000 000 eurų.

    Taip pat buvo akcentuotos PVM apskaitos detalės, susijusios su ES programa SAFE, ir spartesni PVM grąžinimai verslui. Dalis šių sprendimų, anot ministro, buvo pasirinkti sąmoningai, siekiant palaikyti įmonių likvidumą ir sumažinti ekonominį neapibrėžtumą.

    Ryškiai auga ir skolos aptarnavimo kaina: 2027 metais ji planuojama apie 25 010 000 000 eurų, arba maždaug 3 980 000 000 eurų daugiau nei šiemet. Vyriausybė tai sieja su didesne skolos apimtimi ir tuo, kad refinansavimas vyksta jau gerokai aukštesnių palūkanų aplinkoje nei 2020–2021 metais.

    Didžiausios eilutės: gynyba ir sveikata

    Vienas ryškiausių akcentų – gynybos finansavimas: 2027 metais jam numatoma apie 46 340 000 000 eurų, o tai sudarytų daugiau nei 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Ministras pabrėžė, kad šis lygis leistų Lenkijai išlikti tarp NATO šalių lyderių pagal gynybos išlaidas.

    Sveikatos apsaugai planuojama skirti apie 64 210 000 000 eurų – tai maždaug 6 160 000 000 eurų daugiau nei 2026 metais. Iš valstybės biudžeto šiai sričiai būtų pervedama apie 17 090 000 000 eurų, įskaitant dotaciją Nacionaliniam sveikatos fondui, kuri siektų apie 9 710 000 000 eurų.

    Vyriausybė paaiškino, kad bendras sveikatos finansavimas nėra vien tik biudžeto eilutė, nes dalį sistemos sudaro sveikatos draudimo įmokų srautai. Be to, ministras užsiminė apie planuojamus sprendimus dėl akcizų, siejant papildomas pajamas su Nacionalinio sveikatos fondo finansavimu.

    Energija ir atnaujintos prognozės

    Energetinio saugumo ir transformacijos priemonėms 2027 metais numatoma apie 4 610 000 000 eurų, tai yra apie 351 000 000 eurų daugiau nei šiemet. Finansų ministerija taip pat nurodė, kad pirmajai Lenkijos atominei elektrinei numatytas apie 1 870 000 000 eurų kapitalo injekcijos finansavimas.

    Makroekonominėse prielaidose Vyriausybė prognozuoja, kad 2027 metais vidutinė infliacija sieks apie 2,8 proc., o BVP augimas – apie 3 proc. Taip pat tikimasi, kad nedarbo lygis pagal ES metodiką 2027 metų pabaigoje sudarys apie 6 proc.

    Premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad biudžetas yra įtemptas, bet atsakingas, o papildomos išlaidos siejamos su saugumo aplinka Europoje ir būtinybe investuoti į energetiką bei infrastruktūrą. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė siekia išlaikyti ekonomikos augimą, kartu finansuodama prioritetus.

    Pagal Lenkijos biudžeto procedūrą galutinis biudžeto įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimui iki rugsėjo 30 dienos. Konstitucija numato terminus, per kuriuos biudžetas turi pasiekti prezidentą ir būti pasirašytas, o užsitęsęs procesas gali sukelti politinių pasekmių.

  • Lenkija ruošia gyventojų pajamų mokesčio pokyčius nuo 2027 metų: trys scenarijai ir kas realiausia

    Lenkijos valdančioji koalicija ruošiasi diskusijoms dėl gyventojų pajamų mokesčio (PIT) pakeitimų, kurie galėtų įsigalioti 2027 metais. Aptariami trys pagrindiniai keliai: didesnė neapmokestinamoji pajamų dalis, aukštesnė antrojo tarifo riba arba platesnė tarifų skalė.

    Nors galutinių sprendimų dar nėra, kryptį riboja biudžeto galimybės ir fiskaliniai įsipareigojimai. Kuo platesnis pokytis, tuo didesnė tikimybė, kad jis pareikalaus papildomų pajamų šaltinių arba išlaidų peržiūros.

    Ką reikštų didesnė neapmokestinamoji dalis?

    Pirmasis scenarijus numato didinti neapmokestinamąją pajamų dalį, kuri Lenkijoje pastaraisiais metais buvo reikšmingai pakelta. Toks sprendimas paprastai sumažina mokestinę naštą didžiajai daliai dirbančiųjų, nes lengvata taikoma plačiai ir matoma mėnesinėse pajamose.

    Vis dėlto tai yra vienas brangiausių variantų valstybės finansams: kuo daugiau gyventojų gauna mažesnį PIT, tuo didesnis bendras pajamų netekimas biudžetui. Dėl to politinė valia dažnai susiduria su klausimu, kaip kompensuoti trūkumą, jei kartu nenumačius kitų mokesčių ar išlaidų mažinimo.

    Antrojo tarifo riba ar daugiau tarifų?

    Antrasis kelias – kelti ribą, nuo kurios taikomas didesnis PIT tarifas. Praktikoje tai reikštų, kad dalis gyventojų, kurių pajamos auga, ilgiau liktų žemesniame tarife, o „šuolis“ į aukštesnį apmokestinimą įvyktų vėliau.

    Šis sprendimas dažniau laikomas kompromisiniu, nes biudžetui jis paprastai kainuoja mažiau nei platus neapmokestinamosios dalies didinimas. Tačiau nauda labiau koncentruojasi tarp vidutines ar aukštesnes pajamas gaunančių darbuotojų, todėl diskusijose neišvengiamai kyla klausimas dėl socialinio teisingumo.

    Trečiasis scenarijus – sistemos perbraižymas įvedant daugiau pajamų apmokestinimo pakopų. Tai galėtų sumažinti staigius tarifų šuolius ir tiksliau pritaikyti mokesčius skirtingoms pajamų grupėms, tačiau tokia reforma yra sudėtingiausia: reikia iš naujo suderinti tarifus, ribas, lengvatas ir administravimą.

    „Įvairios galimybės yra ant stalo, jos testuojamos, bet kol kas nėra galutinės išvados“, – sakė valdančiosios stovyklos pašnekovas, komentuodamas derybų etapą.

    Šiuo metu realiausiai vertinamas antrojo tarifo ribos didinimas, nes tai būtų politiškai lengviau pagrindžiamas ir biudžetui mažiau skausmingas sprendimas. Vis dėlto neatmetama, kad galiausiai gali būti pasirinktas mišrus variantas, pokyčius išdėstant per kelis metus.

  • Lenkijos policija per metus įsigijo 3 013 automobilių: planuoja dar 1,7 mlrd. eurų investicijų

    Lenkijos policija pranešė, kad 2025 metais įsigijo 3 013 transporto priemonių, kurių bendra vertė siekė apie 145 mln. eurų. Informacija paskelbta socialiniame tinkle X, akcentuojant, kad investicijos į autoparką yra nuoseklios ir tiesiogiai susijusios su tarnybos efektyvumu.

    Policijos teigimu, atnaujinamas transportas padeda pareigūnams greičiau pasiekti įvykio vietą, operatyviau reaguoti į iškvietimus ir didina saugumą tiek darbuotojams, tiek gyventojams. Didesnį dėmesį šiam segmentui rodo ir tai, kad transporto priemonės perkamos ne tik patruliavimui, bet ir specializuotoms užduotims.

    Rekordiniais pagal išlaidas Lenkijos policija įvardijo 2024 metus, kai autoparko atnaujinimui skirta apie 153 mln. eurų. Palyginimui, 2021 metais, institucijos pateiktais duomenimis, buvo nupirkta 450 transporto priemonių už maždaug 20 mln. eurų.

    „Modernūs patrulių automobiliai ir specializuotos transporto priemonės reiškia greitesnį atvykimą į iškvietimą, didesnį veiksmų efektyvumą ir aukštesnį saugumo lygį tiek pareigūnams, tiek piliečiams“, – teigė Lenkijos policija.

    Be kasmetinių pirkimų, institucija taip pat nurodė ilgalaikį finansavimo planą: pagal modernizavimo programą 2026–2029 metais policijai numatyta daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Pasak policijos, reikšminga šių lėšų dalis turėtų būti nukreipta transporto parkui atnaujinti.

    Toks mastas rodo, kad Lenkija policijos mobilumą laiko vienu iš praktinių vidaus saugumo prioritetų: nuo patruliavimo ir reagavimo iki techninės pagalbos bei specialiųjų padalinių darbo. Didelės investicijos į transportą paprastai siejamos ir su eksploatacinių kaštų mažinimu, nes naujesnė technika rečiau genda ir leidžia planuoti tarnybos resursus stabiliau.

  • Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanijos Ministrų Taryba birželio 29 dieną pritarė naujam ekonominių priemonių paketui, kuriuo pratęsiamos anticrizinės apsaugos priemonės ir kartu oficialiai pradedamas 2027 metų valstybės biudžeto rengimo procesas. Vyriausybė atnaujino makroekonomines prognozes, kurios taps atspirties tašku planuojant pajamas ir išlaidas.

    Ankstesnis paramos paketas turėjo galioti iki birželio 30 dienos, tačiau jis pakeistas nauju dekretu. Sprendimas motyvuojamas išliekančiu energijos rinkų nepastovumu ir geopolitine įtampa, kuri, vyriausybės vertinimu, vis dar kelia rizikų kainoms bei verslo sąnaudoms.

    Ekonomikos, prekybos ir verslo ministras Carlosas Cuerpo pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja atsargumo.

    „Negalime nuleisti rankų, nes ekonomika vis dar veikia didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Tarp tęsiamų priemonių numatomos 0,20 euro už litrą degalų subsidijos vežėjams, ūkininkams ir gyvulininkystės sektoriui. Taip pat paliekami skatinimo mechanizmai, susiję su elektrifikacija ir atsinaujinančios energetikos plėtra, tačiau konkreti taikymo apimtis turi būti detalizuota po posėdžio sprendimų įgyvendinimo.

    Sprendimų paketas sutapo su naujausiais nacionalinės statistikos duomenimis: metinė infliacija birželio mėnesį siekė 3,2 proc. ir išliko tokiame pačiame lygyje kaip ankstesnius du mėnesius. Vyriausybė teigia, kad nuo pavasario taikomos priemonės prisidėjo prie kainų augimo slopinimo, tačiau rinkos dalyviai ir analitikai dėmesį sutelkia į energijos išteklių kainas, kurios labiausiai priklauso nuo tarptautinės padėties.

    Būstas tampa politiniu prioritetu

    Kartu su anticrizinių priemonių pratęsimu Ispanijos vyriausybė stiprina būsto politikos darbotvarkę, kuri išlieka viena svarbiausių šios kadencijos temų. Vyriausybė siekia mažinti nuomos ir įsigijimo barjerus, ypač didmiesčiuose, kur būsto kainos ir nuomos mokesčiai pastaraisiais metais augo sparčiausiai.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei vyriausybės atstovė spaudai Elma Saiz nurodė, kad liepą ketinama teikti priemonių paketą, kuriuo siekiama platesnio politinio sutarimo parlamente. Tarp svarstomų krypčių minimas sezoninės nuomos reguliavimas ir mokestinės paskatos nuomotojams, kurie mažintų nuomos kainas.

    Taip pat numatoma didinti pridėtinės vertės mokestį turistiniam apgyvendinimui iki 21 proc., tikintis sumažinti spaudimą nuomos rinkai ir skatinti ilgalaikės nuomos pasiūlą. Priemonės daliai regionų ir savivaldybių gali kelti įgyvendinimo bei kompetencijų klausimų, nes būsto politika Ispanijoje dažnai persidengia tarp centrinės ir regioninės valdžios.

    Šios iniciatyvos papildo 2026–2030 metų valstybinį būsto planą, kuriam numatyta 7 000 000 000 eurų investicijų. Pagal planą 60 proc. finansavimo turėtų užtikrinti valstybė, o 40 proc. – regionų vyriausybės, siekiant plėsti viešojo būsto fondą, spartinti renovaciją ir užtikrinti ilgalaikę viešomis lėšomis statomo socialinio būsto apsaugą.

    Startas 2027 metų biudžetui

    Makroekonominių prielaidų atnaujinimas yra pirmas formalus žingsnis rengiant 2027 metų biudžetą. Toliau numatoma tvirtinti išlaidų lubas ir fiskalinio stabilumo tikslus, o pats biudžeto projektas turėtų pasiekti parlamentą po vasaros.

    Vyriausybė kartoja siekį pateikti naują 2027 metų biudžetą po kelių metų, kai buvo tęsiami ankstesni asignavimai. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo politinės aritmetikos parlamente, nes biudžeto priėmimas reikalauja pakankamos daugumos ir derybų su partneriais.

  • Vilkaviškio rajone startavo NVO finansavimo kvietimas: paraiškas priims iki birželio 26 dienos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 5 dienos iki 2026 metų birželio 26 dienos 15.45 valandos.

    Paraiškas galima pateikti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje (S. Nėries g. 1, Vilkaviškis) arba elektroniniu paštu. Teikiant popierinę paraišką nurodoma, kad dokumentai turi būti pateikti užklijuotame voke, o pati paraiška pildoma kompiuteriu ir surašoma valstybine kalba.

    Paraiška turi būti pasirašyta organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens, nurodant vardą, pavardę ir pareigų pavadinimą. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai tvirtinami antspaudu, o turint galimybę galima pasirašyti ir elektroniniu parašu.

    Skelbiama, kad vienas pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką ir joje turi aiškiai įvardyti, kurias finansuotinas veiklas planuoja įgyvendinti. Taip pat pabrėžiama, kad pateikus paraišką savivaldybei jos nebus galima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl prieš pateikiant svarbu atidžiai patikrinti duomenis ir priedus.

    Į kvietimą gali pretenduoti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, turinčios įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Nurodoma, kad tam tikrais atvejais, kai savivaldybėje nėra registruotų bendruomeninių organizacijų arba skelbiamas pakartotinis konkursas, pareiškėjais gali būti ir kitos nevyriausybinės organizacijos bei religinės bendruomenės ar bendrijos, jeigu jos atitinka nustatytas sąlygas ir turi reikiamą žymą.

    Finansuojamos veiklos orientuotos į viešąjį interesą ir vietos gyventojų poreikius: nuo pilietiškumo, lyderystės, savanorystės ir medijų raštingumo stiprinimo iki vaikų ir jaunimo užimtumo, kultūrinių ir sporto iniciatyvų, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimo. Kvietimas apima ir viešųjų erdvių tvarkymo iniciatyvas, socialines ir emocinės gerovės veiklas, taip pat pasirengimą socialiniam verslui ar viešųjų paslaugų teikimui.

    Numatytos ir veiklos, susijusios su civiline sauga bei gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą. Jei projektas susijęs su materialiuoju turtu, primenama, kad daliai veiklų ilgalaikiam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Konkursui numatyta skirti 31 748 eurus valstybės biudžeto lėšų. Mažiausia vienam projektui galima skirti suma yra 1 000 eurų, o didžiausia – 5 000 eurų.

    Kartu su paraiška reikia pateikti privalomus dokumentus: organizacijos įstatus, jeigu jie neprieinami Juridinių asmenų registre, atstovavimo dokumentus, jei paraišką teikia ne vadovas, ir kitus reikiamus priedus. Taip pat nurodoma, kad sąmatą pagrindžiančių dokumentų reikia tuomet, kai numatomų prekių ar paslaugų vertė viršija 5 000 eurų.

    Pareiškėjams konsultacijas konkursui aktualiais klausimais darbo dienomis teikia savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus atstovai. Savivaldybė ragina pareiškėjus nelaukti paskutinių dienų, kad būtų laiko pasitikslinti reikalavimus ir tinkamai parengti dokumentus.

  • Anykščiuose skelbiamas kvietimas bendruomenėms: projektams – iki 2 500 eurų, terminas birželio 25 dieną

    Anykščiuose skelbiamas kvietimas bendruomenėms: projektams – iki 2 500 eurų, terminas birželio 25 dieną

    Kas skelbia kvietimą

    Anykščių rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas projektams, skirtiems vietos bendruomenių veiklai stiprinti. Kvietimas įgyvendinamas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2026–2028 metų veiksmų plano priemonę, orientuotą į bendruomeninę veiklą savivaldybėse.

    Šiai priemonei 2026 metais Anykščių rajono savivaldybei numatyta 30 383 eurų valstybės biudžeto lėšų suma. Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas veikloms, kurios atliepia viešuosius gyventojų interesus ir realius vietos poreikius.

    Kas gali teikti paraiškas

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat gali dalyvauti bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos su įregistruota nevyriausybinės organizacijos žyma.

    Jei savivaldybėje nėra registruotų bendruomeninių organizacijų arba skelbiamas pakartotinis konkursas, pareiškėjais gali būti ir kitos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme apibrėžtos nevyriausybinės organizacijos bei religinės bendruomenės ir bendrijos. Ir šiais atvejais būtina turėti įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Ką galima finansuoti ir kokios sumos

    Vienam projektui gali būti skiriama nuo 1 000 iki 2 500 eurų. Savivaldybė nurodo, kad dalis veiklų gali apimti ilgalaikio materialiojo turto įsigijimą, tačiau tokios išlaidos negali viršyti 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų, kai turtas perkamas viešosioms erdvėms ir aplinkos kokybei gerinti arba socialinio verslo ir paslaugų teikimo veikloms.

    Finansuotinos veiklos apima platų spektrą: pilietiškumo ir lyderystės ugdymą, savanorystės organizavimą, medijų ir informacinio raštingumo stiprinimą, jaunimo užimtumą, kultūrines ir švietėjiškas iniciatyvas, bendruomenės komunikacijos priemones, sporto ir sveikatinimo veiklas. Taip pat numatomos socialinės pagalbos ir emocinės sveikatos stiprinimo iniciatyvos, viešųjų erdvių tvarkymas bei civilinės saugos ir gynybos organizavimas bendruomenėje.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 25 dienos 24 val. 59 min. imtinai. Paraišką reikia pateikti viename pdf faile elektroniniu paštu arba per Elektroninių valdžios vartų e. pristatymo sistemą, o pateikus per sistemą prašoma papildomai informuoti savivaldybę elektroniniu paštu.

    Kilus klausimams dėl paraiškų teikimo, savivaldybė nurodo kontaktinį asmenį Investicijų ir projektų valdymo skyriuje. Prieš teikiant paraišką rekomenduojama atidžiai įsivertinti, ar planuojamos veiklos atitinka finansavimo apraše numatytus kriterijus, o biudžete aiškiai pagrįsti numatomas išlaidas ir veiklų naudą bendruomenei.

  • Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgių savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas pagal 2.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ 2026 metams. Ši priemonė siekia didinti gyventojų sutelktumą, pasitikėjimą ir skatinti iniciatyvas, kurios sprendžia kasdienius vietos žmonių poreikius.

    2026 metais konkursui numatyta 28 059 eurų valstybės biudžeto lėšų suma. Vienam projektui galima prašyti nuo 1 000 iki 3 000 eurų, todėl organizacijos raginamos aiškiai apibrėžti veiklas ir realistiškai suplanuoti biudžetą, kad projektas būtų įgyvendinamas per nustatytą laiką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos. Esminė sąlyga, kad Juridinių asmenų registre būtų įregistruota žyma, jog juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendruomenine organizacija laikoma vietovėje veikianti asociacija, kurios nariai yra tos vietovės gyventojai ir kuri atstovauja viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Organizacijos, vienijančios gyventojus kitais pagrindais, pavyzdžiui, pagal amžių ar profesiją, paprastai neatitinka šio apibrėžimo.

    Kiek laiko truks paraiškų priėmimas?

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 22 dienos 17.00 valandos. Paraiška turi būti parengta lietuvių kalba, užpildyta kompiuteriu ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens.

    Pateikimas vyksta tik elektroniniu paštu, pateikiant paraiškos formą pdf formatu kartu su privalomais priedais. Savivaldybė pabrėžia, kad kitu būdu pateiktos paraiškos nebus vertinamos, o pateikus daugiau nei vieną paraišką bus nagrinėjama tik paskutinė iki termino pateikta versija.

    Kokios veiklos gali būti finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms veikloms, kurios kuria apčiuopiamą naudą bendruomenei: nuo pilietiškumo ir lyderystės stiprinimo iki renginių, edukacijų, jaunimo užimtumo ir bendruomenės komunikacijos iniciatyvų. Taip pat gali būti remiamos veiklos, skirtos viešųjų erdvių gerinimui, socialinei pagalbai, emocinės sveikatos stiprinimui, civilinės saugos ir gynybos pasirengimui bendruomenėje.

    Planuojant pirkinius ir investicijas verta įsivertinti ribojimus: kai kuriose veiklose ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad didžioji dalis finansavimo turėtų būti nukreipta į paslaugas, veiklų organizavimą ir tiesioginį darbą su žmonėmis.

    Projektų atranką vykdys savivaldybės administracijos sudaryta komisija, o galutinį sprendimą dėl finansavimo priims savivaldybės administracijos direktorius. Įgyvendinimo metu numatyta stebėsena, o lėšų naudojimui bus taikoma ataskaitų teikimo tvarka.

    Gyventojų telkimas, savanorystė, vietos iniciatyvos ir bendruomeniniai ryšiai pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldybių atsparumo veiksnių, ypač susiduriant su socialinės atskirties, informacinio atsparumo ir civilinės saugos iššūkiais. Dėl to tokie kvietimai bendruomenėms dažnai vertinami ne tik kaip finansinė parama, bet ir kaip praktinis įrankis sutelkti žmones konkretiems, išmatuojamiems darbams.

  • Zarasų rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: kaip pasidalyti 28 236 eurus

    Zarasų rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: kaip pasidalyti 28 236 eurus

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas priemonei „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Konkursas vykdomas pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais gegužės 14 dieną patvirtintą tvarkos aprašą.

    2026 metais konkursui numatyta 28 236 eurų valstybės biudžeto lėšų. Vienam projektui galima prašyti nuo 2 000 iki 5 000 eurų, todėl finansavimas orientuotas į aiškiai apibrėžtas, greitai įgyvendinamas vietos iniciatyvas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat gali dalyvauti bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, jeigu jos taip pat turi nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Svarbi sąlyga pareiškėjams – konkursui leidžiama pateikti tik vieną paraišką. Siekiant skaidrumo ir lygiateisiškumo, savivaldybė nurodo, kad po pateikimo pareiškėjo iniciatyva paraiškos taisyti ar pildyti papildomais dokumentais negalima.

    Kokios veiklos laikomos tinkamomis?

    Finansavimas skirtas veikloms, kurios tenkina viešuosius bendruomenių narių interesus ir stiprina vietos žmonių įsitraukimą. Tarp prioritetų numatytos pilietiškumo ir lyderystės iniciatyvos, savanorystės organizavimas, dialogo su vietos valdžia stiprinimas, taip pat medijų ir informacinio raštingumo ugdymas bei kova su dezinformacija.

    Taip pat finansuojamas vaikų ir jaunimo užimtumas, kultūrinės ir švietėjiškos veiklos, edukacijos, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimas ir sporto bei sveikatinimo iniciatyvos. Kitas kryptis sudaro viešųjų erdvių gerinimo akcijos, socialinės pagalbos veiklos pažeidžiamesnėms grupėms, socialinio verslo pasirengimas ir civilinės saugos bei gynybos veiklų organizavimas bendruomenėje.

    Tvarkant viešąsias erdves ar vystant socialinį verslą leidžiama įsigyti ilgalaikį materialųjį turtą, tačiau tam gali būti skiriama ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad paraiškoje turėtų dominuoti veiklos, o ne įrangos ar kito turto pirkimas.

    Terminas ir pateikimo tvarka

    Paraiškos priimamos tik elektroniniu būdu, pateikiant jas pdf arba adoc formatu. Dokumentus reikia siųsti el. paštu nuo 2026 metais gegužės 28 dienos iki 2026 metais birželio 23 dienos 17.00 valandos.

    Kartu su paraiška pateikiama pasirašyta sąmata, o jei įstatai neprieinami Juridinių asmenų registre, pridedama įstatų kopija. Jei organizacija veikia trumpiau nei metus, reikia pateikti laisvos formos veiklos ataskaitą, o atstovavimo atveju – dokumentą, patvirtinantį teisę veikti pareiškėjo vardu.

    Savivaldybė nurodo, kad sąmatą pagrindžiančių dokumentų kopijos reikalingos tik toms prekėms ar paslaugoms, kurių vertė didesnė nei 5 000 eurų. Taip pat galima pridėti kitus dokumentus, kurie, pareiškėjo vertinimu, padėtų pagrįsti projekto idėją ir jos naudą bendruomenei.

    Iškilus klausimams, gyventojai ir organizacijų atstovai gali kreiptis telefonu arba atvykti į Zarasų rajono savivaldybės administraciją iš anksto susitarę. Savivaldybė ragina neatidėti paraiškos pateikimo paskutinei dienai, kad būtų laiko patikrinti dokumentų pasirašymą ir formatus.