CP v2

Tag: Valstybės duomenų agentūra

  • Atskleis 2025 metų sveikatos tyrimą: kokie rodikliai lietuviams prastėja greičiausiai?

    Rugsėjo 17 dieną Valstybės duomenų agentūra Vilniuje rengia žiniasklaidos pusryčius, kuriuose pristatys 2025 metais atlikto gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatus. Renginyje žadama pateikti naujausius rodiklius apie gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros paslaugas ir veiksnius, darančius įtaką sveikatai.

    Tokie tyrimai svarbūs ne tik politikos formuotojams ar sveikatos sektoriui, bet ir patiems gyventojams: jie parodo, kaip keičiasi savijauta, įpročiai ir paslaugų pasiekiamumas skirtingose amžiaus bei socialinėse grupėse. Remiantis šiais duomenimis paprastai vertinama, kuriose srityse didžiausia rizika ir kokių priemonių reikia prevencijai.

    Rodiklius pristatys Valstybės duomenų agentūros Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė. Tyrimo duomenis ir jų reikšmę sveikatos sistemai komentuos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė bei Valstybinės ligonių kasos Informacinių sistemų valdymo skyriaus patarėja ir duomenų analitikė Saulė Greičienė.

    Kas paprastai matuojama?

    Gyventojų sveikatos statistiniai tyrimai paprastai apima savarankiškai vertinamą sveikatą, lėtinių ligų paplitimą, sveikatos priežiūros paslaugų naudojimą ir kliūtis joms gauti. Taip pat vertinami sveikatą lemiantys veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, darbo ir gyvenimo sąlygos.

    Nors šiame pranešime konkrečios 2025 metų reikšmės dar nepateikiamos, tokio tipo duomenys dažnai išryškina netolygumus tarp skirtingų grupių. Pavyzdžiui, skiriasi prevencinių patikrų aktyvumas, profilaktinių programų pasiekiamumas ir gyventojų patiriama finansinė našta, kai dalį paslaugų ar priemonių tenka apmokėti patiems.

    Kaip duomenys pritaikomi praktikoje?

    Valstybės institucijoms šie rodikliai reikalingi planuojant prevencijos programas, vertinant paslaugų tinklą ir numatant finansavimo prioritetus. Sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms tokia statistika padeda matyti, kuriose srityse didžiausias poreikis, pavyzdžiui, psichikos sveikatos paslaugų, lėtinių ligų kontrolės ar sveikatos raštingumo stiprinimo.

    Gyventojams tokie pristatymai naudingi tuo, kad paaiškina, ką rodo skaičiai ir kaip jie susiję su kasdieniais pasirinkimais. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent nuoseklūs statistiniai matavimai leidžia atskirti trumpalaikius svyravimus nuo tendencijų ir įvertinti, ar taikomos priemonės duoda apčiuopiamą rezultatą.

    Renginys vyks Valstybės duomenų agentūros informacijos centre, pirmame aukšte, Gedimino prospekte 29, Vilniuje. Organizatoriai kviečia žiniasklaidos atstovus dalyvauti ir susipažinti su 2025 metais atlikto tyrimo išvadomis.

  • Savivaldos „DataLab“ atverta visiems: paaiškino, kokius duomenis matys ir kam tai naudinga

    Valstybės duomenų agentūra paskelbė viešai prieinamą informaciją apie Savivaldos „DataLab“ – analitinių įrankių iniciatyvą, skirtą savivaldybių sprendimams grįsti duomenimis. Nuo šiol su „DataLab“ apimtimi, paskirtimi ir naudojimo principais gali susipažinti ne tik vidinių sistemų naudotojai, bet ir visi interesantai.

    Specialiame viešame puslapyje paaiškinama, kokias temas apima „DataLab“, kokios aplikacijos jau sukurtos, kokie duomenų šaltiniai naudojami ir kaip dažnai informacija atnaujinama. Taip pat nurodoma, kas gali naudotis įrankiais ir kokia tvarka suteikiama prieiga institucijoms.

    Šiuo metu Savivaldos „DataLab“ apima tris temines sritis ir 14 aplikacijų. Joms rengti pasitelkiama daugiau kaip 20 duomenų šaltinių, įskaitant valstybės informacinių sistemų, registrų ir kadastrų duomenis.

    „Norime, kad būtų aiškiai matoma, kokius sprendimus jau esame sukūrę, kokiais duomenimis jie paremti ir kokią praktinę naudą gali suteikti. „DataLab“ nėra tik technologinis projektas – jo esmė yra padėti viešajam sektoriui ir ypač savivaldai priimti sprendimus remiantis duomenimis“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Sprendimai konkretiems savivaldybių klausimams

    Iniciatyva pradėta kuriant įrankius labai praktiniams savivaldybių uždaviniams spręsti, kai vieno šaltinio informacijos nepakanka. Vienas ankstyvųjų pavyzdžių – pasirengimo asmenų su negalia evakavimui ekstremaliųjų situacijų metu planavimas.

    Tokiose situacijose svarbiausia ne pavieniai duomenų rinkiniai, o galimybė susieti skirtingą informaciją ir greitai gauti atsakymus. Valstybės duomenų agentūra, panaudodama kitų institucijų duomenis, parengė analitinį įrankį, kuriuo savivaldybių darbuotojai gali naudotis kasdienėje veikloje.

    Šis principas tapo „DataLab“ pagrindu: orientuojamasi į sprendimus, kurie padeda priimti administracinius ir investicinius sprendimus, planuoti paslaugas ir vertinti rizikas. Kitaip tariant, tikslas – duomenis pateikti taip, kad jie būtų tiesiogiai pritaikomi, o ne tik publikuojami kaip atskiri failai.

    „Savivaldoje sprendžiami klausimai dažnai apima kelių institucijų veiklos sritis. Pavyzdžiui, nepakanka žinoti, kiek yra mokinių, – svarbu ir kur jie gyvena, kokia jų socialinė situacija ar kitos aplinkybės. Valstybės duomenų ežeras suteikia galimybę sujungti skirtingų registrų ir informacinių sistemų duomenis, o „DataLab“ – pateikti juos taip, kad jais būtų galima naudotis kasdieniame darbe“, – teigia Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Nuo civilinės saugos iki švietimo planavimo

    „DataLab“ civilinei saugai skirti sprendimai leidžia analizuoti informaciją apie kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, potencialias priedangas, garsines sirenas, potvynių riziką bei pavojingus objektus. Tokie duomenys svarbūs planuojant prevenciją ir pasirengimą incidentams, taip pat vertinant infrastruktūros aprėptį.

    Švietimo srityje kuriami įrankiai padeda vertinti pedagogų amžiaus struktūrą ir prognozuoti, kurių dalykų mokytojų artimiausiu metu gali pradėti trūkti. Kaip praktinis pavyzdys nurodoma Akmenės rajono savivaldybė, kuri, remdamasi analize, galėjo tiksliau įsivardyti konkrečių dalykų pedagogų poreikį ir tikslingiau planuoti pritraukimo priemones.

    Kitos aplikacijos leidžia analizuoti savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų demografinę struktūrą ir pasiskirstymą teritorijoje. Tokie duomenys gali padėti spręsti, kur labiausiai reikia švietimo, socialinių paslaugų ar susisiekimo infrastruktūros, ir kaip keičiasi skirtingų amžiaus grupių koncentracija.

    Viešumas – augančios paklausos ženklas

    Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pastaraisiais metais „DataLab“ įrankiais vis aktyviau naudojasi ne tik savivaldybės, bet ir ministerijos, nacionalinės agentūros bei kitos institucijos. Tai sudaro prielaidas vienodai parengtiems ir tarpusavyje palyginamiems duomenims, kai projektai įgyvendinami visose savivaldybėse.

    Viešai paskelbta informacija padeda geriau suprasti, kokiais šaltiniais remiasi analizė ir kokias ribas turi duomenys bei jų atnaujinimo dažnis. Institucijoms tai aktualu ir DI bei automatizuotos analitikos kontekste, nes sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų suderinamumo, aktualumo ir aiškių apibrėžimų.

    Augant aplikacijų skaičiui ir naudotojų ratui, viešas „DataLab“ pristatymas tampa orientyru ir gyventojams, norintiems suprasti, kaip savivaldybės planuoja paslaugas, valdo rizikas ir vertina pokyčius. Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad visa svarbiausia informacija apie iniciatyvą nuo šiol pateikiama vienoje, visiems prieinamoje vietoje.

  • Sugrįžtantys lietuviai vis dažniau renkasi regionus: Joniškio rajonas – tarp lyderių 2025 metais

    Sugrįžtantys lietuviai vis dažniau renkasi regionus: Joniškio rajonas – tarp lyderių 2025 metais

    Valstybės duomenų agentūros galutiniai duomenys rodo, kad 2025 metais į Lietuvą sugrįžo beveik dvigubai daugiau Lietuvos piliečių, nei iš jos išvyko. Per metus grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940.

    Tai jau šešti metai iš eilės, kai grįžtančiųjų srautas viršija išvykstančiųjų. Ši tendencija dažniausiai siejama su gerėjančiomis darbo galimybėmis, augančiais atlyginimais ir didesniu valstybės bei savivaldybių dėmesiu grįžimo procesui.

    Regionai atsiveria grįžtantiems

    Nors pagal absoliučius skaičius daugiausia sugrįžusiųjų tradiciškai apsigyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų savivaldybėse, vertinant sugrįžusiųjų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, išryškėja kita kryptis. Pagal šį rodiklį pirmauja mažesnės savivaldybės.

    Didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, 2025 metais fiksuotas Visagino, Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybėse. Tai signalizuoja, kad dalis diasporos grįžimą planuoja ne į didmiesčius, o į regionus, kuriuose mato aiškesnį būsto, paslaugų ir šeimos gyvenimo balansą.

    Ką rodo Joniškio rajono pavyzdys?

    Joniškio rajono patekimas tarp lyderių pagal grįžtančiųjų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, išskiria savivaldybę bendrame migracijos paveiksle. Toks rezultatas paprastai susijęs ne su vienu veiksniu, o su kelių aplinkybių deriniu: vietos darbo rinka, būsto kainų prieinamumas ir savivaldybės gebėjimas greitai atsakyti į praktinius grįžtančiųjų klausimus.

    Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad grįžimas vis labiau pasiskirsto po visą šalį, o neapsiriboja didmiesčiais.

    „Matome, kad grįžimas į Lietuvą vis labiau pasiskirsto po visą šalį. Žmonės renkasi ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes savivaldybes, kuriose yra sudarytos sąlygos naujai įsikurti sugrįžus iš užsienio“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Kas dažniausiai sugrįžta ir ko ieško?

    2025 metais dažniausiai į Lietuvą grįžo 25–34 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Į šalį sugrįžo 5 059 šios amžiaus grupės asmenys, sudarę daugiau nei ketvirtadalį visų grįžusių piliečių.

    Ši grupė paprastai grįžimą sieja su karjeros tęstinumu, vaikų ugdymu ir noru kurti ilgalaikius planus Lietuvoje. Kartu sugrįžtantys atsiveža užsienyje įgytą profesinę patirtį, kuri gali stiprinti vietos darbo rinką, ypač regionuose, kur kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka aktualus.

    Praktiškai grįžtantiesiems svarbiausi klausimai dažniausiai sukasi apie darbą, būstą, sveikatos priežiūrą, vaikų darželius ir mokyklas, taip pat dokumentų tvarkymą. Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad nuo 2024 metų veikia konsultacijų centras „Grįžtu LT“, padedantis grįžtantiems ir svarstantiems sugrįžti gauti aktualią informaciją įvairiais kanalais.

    Joniškio rajono savivaldybė taip pat teikia informaciją diasporos klausimais vietos lygmeniu. Tikimasi, kad augant grįžtančiųjų skaičiui regionuose, didės ir savivaldybių poreikis plėsti paslaugas, orientuotas į greitesnį įsikūrimą bei sklandesnę integraciją.

  • Nauja platforma žmonėms su negalia: registruoti poreikius, kad evakuacija ekstremalios situacijos metu vyktų greičiau

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu pristatė žmonių su negalia poreikių vertinimo ir registracijos sistemą. Ji skirta tam, kad atsakingos tarnybos iš anksto žinotų, kokios pagalbos gali prireikti ekstremaliosios situacijos metu.

    Platformoje gyventojai kviečiami pateikti informaciją apie su negalia susijusius praktinius poreikius, kurie gali lemti evakuacijos greitį ir saugumą. Tokie duomenys, esant realiai grėsmei, padeda geriau planuoti veiksmus ir operatyviau nukreipti pagalbą ten, kur jos reikia labiausiai.

    Kam skirta sistema ir kaip ji veikia

    Anketoje daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms: kokių priemonių žmogui reikia, kokie judumo ar komunikacijos iššūkiai gali kilti, ar būtina papildoma pagalba evakuojantis. Pateikta informacija leidžia tarnyboms tiksliau įvertinti situaciją dar prieš prasidedant reagavimo veiksmams.

    Svarbu tai, kad registracija orientuota ne į abstraktų poreikių aprašymą, o į konkrečius sprendimus, kurie praverčia realiomis sąlygomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma civilinės saugos planavime, kai rizikų valdymas siejamas su skirtingų gyventojų grupių poreikiais.

    Duomenys analizei ir pasirengimui

    Įgyvendinant projektą, greta registracijos sistemos kartu su Valstybės duomenų agentūra sukurta analitinė smėliadėžė apie žmonių su negalia poreikius. Tokios analitinės priemonės padeda apibendrinti tendencijas, numatyti dažniausius poreikius ir gerinti pasirengimo planus savivaldybėse bei nacionaliniu lygmeniu.

    Institucijos pabrėžia, kad iš anksto surinkta informacija gali sutrumpinti laiką, kurio prireikia tiksliniam reagavimui krizės metu. Praktikoje tai reiškia aiškesnį prioritetų nustatymą ir mažiau improvizacijos, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Kas gali užpildyti anketą

    Anketą gali užpildyti pats žmogus su negalia, o jei to padaryti nepavyksta, informaciją gali pateikti artimieji, kaimynai, socialinis darbuotojas ar kitas specialistas. Taip siekiama, kad registracija būtų prieinama ir tiems, kuriems sudėtinga savarankiškai atlikti skaitmeninius veiksmus.

    Registracijos forma pateikiama civilinės saugos informavimo svetainėje, o gyventojai raginami ją užpildyti nelaukiant ekstremalios situacijos. Kuo daugiau žmonių pateiks duomenis iš anksto, tuo tiksliau tarnybos galės planuoti pagalbos organizavimą ir evakuaciją.