CP v2

Tag: Valstybės finansavimas

  • Finansų ministras Alytuje: kokios realios investicijų ir valstybės finansavimo galimybės regionui

    Birželio 9 dieną 11 valandą Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje numatytas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į renginį kviečiami Alytaus apskrities verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime laukiamos Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių bendruomenės. Organizatoriai žada aptarti ne tik bendras ekonomikos kryptis, bet ir praktinius sprendimus, kurie gali būti pritaikomi konkrečiuose projektuose.

    Kas bus aptariama susitikime?

    Pagrindinis dėmesys planuojamas Alytaus apskrities plėtros kryptims, investicijų pritraukimo potencialui ir valstybės finansavimo galimybėms. Regionams aktualu ne vien „didieji“ infrastruktūros projektai, bet ir mažesnės apimties investicijos, kurios padeda verslui augti, ūkiams modernizuotis, o viešajam sektoriui gerinti paslaugas.

    Pastaraisiais metais valstybės ir ES finansavimo priemonių sąlygos dažnai siejamos su energijos efektyvumu, skaitmenizavimu ir atsparumo didinimu. Todėl tokie susitikimai regionuose paprastai tampa proga išsiaiškinti, kokie projektai turi didžiausias galimybes gauti finansavimą ir kaip pasirengti paraiškų teikimui.

    Dalyviai ir finansavimo priemonės

    Kartu su ministru renginyje turėtų dalyvauti Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie pristatys aktualias finansavimo priemones ir konsultavimo galimybes skirtingoms auditorijoms.

    ILTE priemonės dažniausiai siejamos su paskolomis, garantijomis ir kitais finansiniais instrumentais, kurie gali papildyti komercinių bankų finansavimą. Tuo metu Centrinė projektų valdymo agentūra įprastai konsultuoja dėl projektų rengimo, finansavimo sąlygų ir administravimo reikalavimų, kurie yra kritiškai svarbūs, kad paraiškos būtų įvertintos sklandžiai.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Renginio programoje numatyti pristatymai ir diskusija apie Alytaus regiono investicinę kryptį bei tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai galėtų prisidėti prie apčiuopiamų pokyčių. Tokio formato renginiuose dažniausiai daugiausia vertės sukuria ne bendros kalbos, o konkretūs atsakymai į klausimus apie tinkamas išlaidas, terminus, finansavimo intensyvumą ir rizikas.

    Po diskusijos planuojama konsultacijų erdvė, kurioje ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai atsakys į dalyvių klausimus. Skelbiama, kad Centrinės projektų valdymo agentūros konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Organizatoriai taip pat numato registraciją į renginį internetu. Norintiems individualių ILTE konsultacijų rekomenduojama registruotis iš anksto, kad būtų galima efektyviau suplanuoti laiką ir aptarti konkrečius projektų finansavimo scenarijus.

  • Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Pradedamas paraiškų priėmimas Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2027–2029 metų programai. Parama skirta kultūros paveldo objektų tyrimams, projektavimui ir tvarkybos darbams, kad vertybės būtų išsaugotos ir pritaikytos naudojimui.

    Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie valdo paminklo, valstybės saugomo arba registrinio statuso kultūros paveldo objektą. Svarbi sąlyga taikoma paminklų ir valstybės saugomų objektų valdytojams: jie turi būti sudarę apsaugos sutartį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kurioje apibrėžiamos lankymo sąlygos.

    Ką galima finansuoti?

    Valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami valstybės saugomų ir registrinių objektų taikomieji tyrimai. Tokiam finansavimui numatoma iki 90 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Valstybės saugomiems objektams taip pat gali būti finansuojamas tvarkybos darbų projekto parengimas, patys tvarkybos darbai ir jiems būtini taikomieji tyrimai. Viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus religines bendruomenes, numatoma iki 60 proc., o privačioms įstaigoms, fiziniams asmenims ir religinėms bendruomenėms – iki 80 proc., abiem atvejais neviršijant 600 000 eurų.

    Registriniams objektams numatytas atskiras prioritetas, kai reikia skubiai pašalinti avarijos grėsmę. Tokiems darbams gali būti skiriama iki 80 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Programoje taip pat numatytas Šventojo Sosto kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimas. Šiuo atveju gali būti dengiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

    Kur ir iki kada teikti paraišką?

    Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje KPEPIS. Pildant paraišką sistemoje, reikia pasirinkti paraiškų skiltį ir atitinkamą finansavimo paraiškos formą kultūros vertybių saugojimo darbams.

    Teikiant paraišką svarbu iš anksto pasiruošti privalomus dokumentus ir įsitikinti, kad pateikiami duomenys sutampa su objekto teisiniu statusu Kultūros vertybių registre. Praktikoje būtent dokumentų trūkumai, netikslūs darbų aprašai ar neaiškus darbų pagrindimas dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios paraiškas tenka tikslinti.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant?

    Kultūros paveldo tvarkybos finansavimas paprastai skiriamas etapais, todėl paraiškoje itin svarbu aiškiai aprašyti darbų seką ir jų būtinumą, ypač kai kalbama apie avarinės būklės šalinimą. Taip pat vertinama, ar objektas atveriamas visuomenei ir ar sudarytos realios sąlygos jį lankyti, jeigu tai numatyta apsaugos sutartyje.

    Jeigu kyla klausimų dėl paraiškos pildymo ar reikalavimų, konsultacijas teikia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Iki paraiškų termino pabaigos rekomenduojama nelaukti paskutinių dienų, nes sistemoje pateikimui gali prireikti papildomų patikslinimų.