Pastarųjų metų sukrėtimai – karas Ukrainoje, pandemija ir įtampos Artimuosiuose Rytuose – išryškino, kad saugumas šiandien neapsiriboja vien gynyba. Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pabrėžė, jog saugumas vis dažniau siejamas ir su valstybės gebėjimu daryti įtaką strateginėms ekonomikos sritims.
Ministras šią mintį išsakė ekonomikos forume, kuriame aptarta, kaip geopolitiniai lūžiai keičia ekonominės politikos logiką. Pasak jo, valstybė kartais privalo priimti sprendimus, kurie grynai laisvosios rinkos požiūriu gali atrodyti ginčytini, tačiau yra būtini valstybės ir piliečių interesams apsaugoti.
Saugumas apima ir ekonomiką
Balczunas akcentavo, kad krizės parodė pažeidžiamumą ten, kur anksčiau buvo tikima pasaulinių tiekimo grandinių patikimumu. Optimizavimas ir pigiausių žaliavų paieška daugeliui šalių ilgą laiką atrodė kaip kelias į konkurencingumą, tačiau netikėti geopolitiniai sukrėtimai atskleidė, kiek daug rizikų slepiasi už tokio modelio.
Jo teigimu, būtent todėl įgauna svorį diskusijos apie strateginių įmonių ir sektorių kontrolę. Anksčiau viešojoje erdvėje būdavo keliami klausimai, kam reikalingi valstybei svarbių bendrovių sąrašai ir ar tokios įmonės neturėtų būti privatizuotos, tačiau pastarieji metai parodė, kad valstybės valdomos įmonės gali tapti reikšmingais ekonominio saugumo instrumentais.
„Tai, kas įvyko pastaraisiais metais, visiems priminė, kokia svarbi yra saugumo tema. O saugumas – tai ir valstybės įtaka tam tikroms ekonomikos sritims“, – sakė Wojciechas Balczunas.
Valstybės vaidmuo auga ir JAV
Ministras atkreipė dėmesį, kad tokia kryptis nėra išskirtinė tik Lenkijai ar regionui. Jo vertinimu, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios dažnai laikomos liberalaus ekonomikos modelio pavyzdžiu, valstybės vaidmuo pastaraisiais metais stiprėja – formuojama kryptinga politika, o kartu su ja prisitaiko ir privatus sektorius.
Balczunas tai siejo su tuo, kad „pokarinio“ pasaulio taisyklės iš esmės pasikeitė: saugumo dimensija persikelia į pramonę, energetiką, logistiką ir kritinę infrastruktūrą. Dėl to šalys peržiūri, ką reiškia atsparumas ir kokios priemonės leidžia išvengti priklausomybių, galinčių tapti spaudimo įrankiu.
Energijos kaina – konkurencingumo klausimas
Kalbėdamas apie ekonomikos atsparumą, ministras pabrėžė energijos kainos svarbą. Jo teigimu, pigi ir patikima energija tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pramonė ir visa ekonomika gali išlikti konkurencinga bei atspari krizėms.
Kartu jis nurodė, kad klimato tikslų atsisakyti nereikėtų, tačiau jų įgyvendinimo kelias turi būti realistiškas ir negriaunantis ekonomikos pagrindų. Pasak Balczuno, būtini sprendimai, kurie leistų derinti dekarbonizacijos kryptį su tiekimo saugumu ir pramonės konkurencingumu.
