CP v2

Tag: Valstybės įmonės

  • Lenkija tvarkys valstybės įmonių portfelį: stiprins PGZ, akcijų neparduos, tikisi didesnių dividendų

    Lenkijos vyriausybė planuoja pertvarkyti valstybės valdomų bendrovių portfelį taip, kad įmonės dažniau veiktų kaip viena sistema ir generuotų daugiau sinergijos. Apie tai viešai pranešė valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, pristatydamas artimiausių metų kryptį.

    Pagrindinis akcentas bus konsolidacija: numatoma, kad dalį valstybės įmonių perims kitos valstybės valdomos bendrovės. Pasak ministro, tokie sprendimai būtų priimami ne vienkartinei finansinei naudai, o strateginiams tikslams įgyvendinti ir efektyvumui didinti.

    Kartu pabrėžta, kad akcijų pardavimo planų nėra. Tai reiškia, jog valdžia renkasi ne privatizavimo kelią, o vidinį portfelio pergrupavimą, kuriuo siekiama sutelkti kompetencijas, sumažinti dubliavimąsi ir aiškiau paskirstyti atsakomybes sektoriuose.

    PGZ numatomas didesnis vaidmuo

    Atskiras dėmesys skirtas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) stiprinimui. Ministerija nurodo, kad bus siekiama sutvarkyti PGZ akcininkų struktūrą taip, kad joje liktų įmonės, kurios realiai kurtų grupės vertę ir stiprintų patikimumą.

    Toks žingsnis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dėl saugumo situacijos ir gynybos finansavimo augimo valstybės peržiūri gynybos pramonės grandines. Paprastai tai reiškia daugiau koordinacijos, greitesnį gamybos pajėgumų didinimą, aiškesnį užsakymų planavimą ir didesnį dėmesį tiekimo saugumui.

    Dividendų lūkesčiai ir biudžeto logika

    Ministras taip pat teigė, kad valstybė tikisi didesnių dividendų iš valstybės įmonių artimiausiu laikotarpiu, o 2027 metais – reikšmingesnių įplaukų. Tokios pajamos dažnai vertinamos kaip vienas iš būdų stabilizuoti biudžetą, ypač kai kartu didėja išlaidos strateginiams prioritetams.

    Vis dėlto dividendų augimas paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: įmonių pelningumo, investicinių planų ir to, kiek pelno paliekama plėtrai. Todėl portfelio konsolidacija dažniausiai siejama ir su siekiu sukurti didesnius, finansiškai atsparesnius subjektus, kurie gali ir investuoti, ir mokėti dividendus.

  • Local content viešuosiuose pirkimuose stringa: Lenkijos įmonės spaudžia Vyriausybę dėl konkursų

    „Local content“ pažadai ir pirkimų realybė

    Lenkijoje aštrėja ginčas dėl vadinamojo local content taikymo valstybės valdomų įmonių konkursuose. Verslo organizacijos ir gamintojai tvirtina, kad politinės deklaracijos apie pirmenybę vietos tiekėjams pernelyg dažnai lieka pristatymuose, o realiose procedūrose lemia mažiausia kaina.

    Diskusija įsibėgėjo po to, kai Stalprofil ir su grupe siejama Izostal viešai paragino ministrą pirmininką Donaldą Tuską reaguoti. Įmonės nurodė atvejus, kai, jų vertinimu, viešųjų pirkimų praktika nesutampa su valdžios žadėta kryptimi.

    Ginčas dėl vamzdžių konkurso

    Kaip vienas pavyzdžių minimas Gaz-System konkursas plieniniams vamzdžiams, skirtiems su energijos infrastruktūra susijusiam projektui Kozienicėse. Pasak įmonių, varžėsi konsorciumas, kuriame dalyvavo Izostal ir Ferrum, bei konkurentas iš Ispanijos, atstovavęs turkų gamintojui.

    Skirtumas tarp pasiūlymų, anot kritikos autorių, buvo itin mažas: apie 200 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 46 000 eurų, arba 0,75 proc. Tokios detalės, verslo teigimu, ir parodo problemą, kai kelių dešimčių tūkstančių eurų skirtumas nusveria vietos gamybos grandinės naudą.

    Gaz-System viešai atsakė, kad minėtas konkursas tuo metu dar nebuvo galutinai užbaigtas ir buvo vertinamos pateiktos paraiškos. Bendrovė taip pat akcentavo, kad local content politiką supranta kaip paramą Europos Sąjungos tiekėjams, o ne vien tik nacionalinei gamybai.

    Verslas prašo taisyklių, ne deklaracijų

    Federacija Przedsiębiorców Polskich pareiškė, kad local content turi „nulipti nuo PowerPoint“ ir tapti apčiuopiamomis taisyklėmis. Organizacijos požiūriu, vien rekomendacijų neužtenka, nes pirkimų dokumentuose ir vertinimo metodikose dažnai vis dar dominuoja kaina, o platesnė ekonominė nauda lieka paraštėse.

    „Kaip praktikai, kartu su nariais pabrėžėme, kad pažadus būtina paversti konkrečiais veiksmais. Paprastų sprendimų nėra, tačiau reikia taip formuoti pirkimų sąlygas, kad jos realiai sulygintų Lenkijos įmonių galimybes konkuruojant su užsienio tiekėjais“, – teigiama Federacija Przedsiębiorców Polskich pozicijoje.

    Federacija taip pat atkreipė dėmesį į dažnai keliamus finansinius ir formalius reikalavimus, kurie, jų teigimu, gali labiau atitikti tarptautinių koncernų profilį. Tuo pat metu pabrėžiama, kad viešasis sektorius ne visuomet pakankamai įvertina vietos tiekėjų pajėgumus ir jau dabar teisėje egzistuojančias galimybes pirkimuose labiau remtis kokybe, patikimumu ir tiekimo saugumu.

    Šis ginčas vyksta platesniame Europos kontekste, kai viešieji pirkimai vis dažniau siejami ne tik su kaina, bet ir su tiekimo grandinių atsparumu, strateginių sektorių apsauga bei pramonės konkurencingumu. Lenkijos atvejis rodo, kad net ir turint politinę kryptį, jos įgyvendinimas dažnai atsiremia į konkrečias pirkimų taisykles, vertinimo kriterijus ir teisinius įsipareigojimus tarptautinėms viešųjų pirkimų rinkoms.

  • W. Balczunas apie saugumą: valstybės įtaka strateginėms ūkio sritims tampa būtinybe

    Pastarųjų metų sukrėtimai – karas Ukrainoje, pandemija ir įtampos Artimuosiuose Rytuose – išryškino, kad saugumas šiandien neapsiriboja vien gynyba. Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pabrėžė, jog saugumas vis dažniau siejamas ir su valstybės gebėjimu daryti įtaką strateginėms ekonomikos sritims.

    Ministras šią mintį išsakė ekonomikos forume, kuriame aptarta, kaip geopolitiniai lūžiai keičia ekonominės politikos logiką. Pasak jo, valstybė kartais privalo priimti sprendimus, kurie grynai laisvosios rinkos požiūriu gali atrodyti ginčytini, tačiau yra būtini valstybės ir piliečių interesams apsaugoti.

    Saugumas apima ir ekonomiką

    Balczunas akcentavo, kad krizės parodė pažeidžiamumą ten, kur anksčiau buvo tikima pasaulinių tiekimo grandinių patikimumu. Optimizavimas ir pigiausių žaliavų paieška daugeliui šalių ilgą laiką atrodė kaip kelias į konkurencingumą, tačiau netikėti geopolitiniai sukrėtimai atskleidė, kiek daug rizikų slepiasi už tokio modelio.

    Jo teigimu, būtent todėl įgauna svorį diskusijos apie strateginių įmonių ir sektorių kontrolę. Anksčiau viešojoje erdvėje būdavo keliami klausimai, kam reikalingi valstybei svarbių bendrovių sąrašai ir ar tokios įmonės neturėtų būti privatizuotos, tačiau pastarieji metai parodė, kad valstybės valdomos įmonės gali tapti reikšmingais ekonominio saugumo instrumentais.

    „Tai, kas įvyko pastaraisiais metais, visiems priminė, kokia svarbi yra saugumo tema. O saugumas – tai ir valstybės įtaka tam tikroms ekonomikos sritims“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Valstybės vaidmuo auga ir JAV

    Ministras atkreipė dėmesį, kad tokia kryptis nėra išskirtinė tik Lenkijai ar regionui. Jo vertinimu, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios dažnai laikomos liberalaus ekonomikos modelio pavyzdžiu, valstybės vaidmuo pastaraisiais metais stiprėja – formuojama kryptinga politika, o kartu su ja prisitaiko ir privatus sektorius.

    Balczunas tai siejo su tuo, kad „pokarinio“ pasaulio taisyklės iš esmės pasikeitė: saugumo dimensija persikelia į pramonę, energetiką, logistiką ir kritinę infrastruktūrą. Dėl to šalys peržiūri, ką reiškia atsparumas ir kokios priemonės leidžia išvengti priklausomybių, galinčių tapti spaudimo įrankiu.

    Energijos kaina – konkurencingumo klausimas

    Kalbėdamas apie ekonomikos atsparumą, ministras pabrėžė energijos kainos svarbą. Jo teigimu, pigi ir patikima energija tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pramonė ir visa ekonomika gali išlikti konkurencinga bei atspari krizėms.

    Kartu jis nurodė, kad klimato tikslų atsisakyti nereikėtų, tačiau jų įgyvendinimo kelias turi būti realistiškas ir negriaunantis ekonomikos pagrindų. Pasak Balczuno, būtini sprendimai, kurie leistų derinti dekarbonizacijos kryptį su tiekimo saugumu ir pramonės konkurencingumu.

  • „Kelių priežiūra“ apie 2025 metų rezultatus: kur labiausiai augo efektyvumas ir kodėl tai svarbu

    „Kelių priežiūra“ apie 2025 metų rezultatus: kur labiausiai augo efektyvumas ir kodėl tai svarbu

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą veiklos efektyvumo stiprinimą ir procesų tobulinimą. Bendrovė teigia, kad prioritetas buvo užtikrinti paslaugų tęstinumą bei patikimą kelių infrastruktūros priežiūrą skirtingais metų laikais.

    Pranešime akcentuojama, kad efektyvumo didinimas siejamas ne tik su vidinių procesų peržiūra, bet ir su organizacijos gebėjimu greičiau reaguoti į situacijas keliuose. Tokie pokyčiai paprastai apima darbų planavimą, technikos panaudojimą, resursų paskirstymą ir operatyvų sprendimų priėmimą regionuose.

    „Nuosekliai stiprinome veiklos efektyvumą ir siekėme užtikrinti veiklos tęstinumą, kad paslaugos būtų teikiamos stabiliai“, – teigiama AB „Kelių priežiūra“ pranešime.

    Kelių priežiūros sektoriuje efektyvumas dažnai vertinamas per pasirengimą ekstremalioms oro sąlygoms, darbų atlikimo terminus ir gebėjimą išlaikyti paslaugų kokybę augant kaštams. Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau remiasi duomenų analitika, skaitmeniniais darbų valdymo įrankiais ir aiškesniais paslaugų kokybės rodikliais, kad darbai būtų planuojami tiksliau.

    Bendrovė nurodo, kad stabilūs rezultatai atspindi organizacijos brandą ir gebėjimą kurti vertę valstybei per patikimą kelių priežiūrą. Įmonė taip pat akcentuoja, kad efektyvumo didinimas svarbus ne tik finansinei disciplinai, bet ir eismo saugai bei kelių naudotojų patirčiai.