CP v2

Tag: Valstybės investicijos

  • „PGZ“ plečia gynybos gamybą: beveik 2,3 mlrd. eurų investicijų ir 155 mm amunicijos užsakymai iki 2030

    Lenkijos valstybės valdoma gynybos pramonės grupė „PGZ“ skelbia spartinanti investicijas, kuriomis siekiama sukurti naujus ir išplėsti esamus gamybos pajėgumus. Valstybės turto ministerija nurodė, kad šių projektų bendra vertė siekia apie 2 320 000 000 eurų.

    Ministerija aiškina, kad investicijos vykdomos „PGZ“ ir jos grupės įmonėse, o dalis jų finansuojama iš Kapitalo investicijų fondo. Toks modelis leidžia valstybei nukreipti kapitalą į strateginius projektus, ypač tais atvejais, kai reikalingas greitas pajėgumų didinimas.

    155 mm amunicija iki 2030

    Didelė investicijų dalis siejama su 155 mm kalibro artilerijos amunicijos gamyba – tai NATO standartas, tapęs ypač paklausus po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Pasak ministerijos, dėl produkcijos realizavimo amunicijos srityje sudarytos dvi vykdomosios sutartys, numatančios 155 mm amunicijos tiekimą iki 2030 metų.

    „Bendra šiuo metu „PGZ“ ir „PGZ“ grupės įmonių investicijų vertė, skirta naujiems pajėgumams sukurti ir esamiems padidinti, siekia apie 2,32 mlrd. eurų, o amunicijos srityje sudarytos dvi sutartys dėl 155 mm amunicijos tiekimo iki 2030 metų“, – nurodė Valstybės turto ministerija.

    Ką reiškia Kapitalo investicijų fondas

    Kapitalo investicijų fondas yra valstybinis tikslinis fondas, kurio lėšas administruoja Valstybės turto ministerija. Jo esmė – valstybei, per ministeriją, įsigyjant ar pasirašant akcijas ir dalis, sustiprinti valstybei priklausančių įmonių finansinį pagrindą.

    Praktiškai tai reiškia, kad investiciniai projektai gali būti finansuojami ne vien per įmonių pelną ar skolinimąsi, bet ir per papildomą valstybės kapitalą. Tokia schema dažnai taikoma, kai kalbama apie kritinę infrastruktūrą, tiekimo saugumą ir ilgalaikius pajėgumus, kuriuos sudėtinga greitai sukurti vien rinkos priemonėmis.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Europos gynybos pramonė pastaraisiais metais susiduria su užduotimi didinti gamybos apimtis ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, ypač amunicijos ir komponentų srityse. 155 mm šaudmenų segmentas tapo vienu svarbiausių dėl didelio sunaudojimo ir poreikio užtikrinti tiek kariuomenių atsargas, tiek ilgalaikius kontraktus.

    „PGZ“ sprendimas investuoti į pajėgumus ir turėti ilgalaikį produkcijos realizavimo pagrindą iki 2030 metų rodo, kad Lenkija gynybos pramonę vertina kaip strateginę sritį. Tai taip pat gali stiprinti regiono tiekimo grandines, jei dalis pajėgumų bus orientuota į platesnius NATO poreikius.

  • Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėjos valdžia planuoja DI lustų bumo atneštas papildomas mokesčių pajamas nukreipti į specialų valstybės fondą, skirtą ilgalaikėms investicijoms. Prezidento biuras skelbia, kad lėšos būtų naudojamos tiek pramonės infrastruktūrai, tiek socialinėms priemonėms.

    Numatomas mechanizmas vadinamas ateities iššūkių fondu ir turėtų tapti priemone stabiliau valdyti cikliškas puslaidininkių sektoriaus pajamas. Sprendimas svarstomas metu, kai pasaulinę paklausą kelia duomenų centrai ir spartėjanti DI plėtra.

    Kas sukūrė mokesčių „perteklių“

    Papildomų įplaukų šaltinis siejamas su atminties lustų gamintojais „Samsung Electronics“ ir „SK hynix“, kurių produkcija tapo kritiškai svarbi DI skaičiavimams. Didesnis eksportas ir rekordiniai pelnai didina ir biudžeto pajamas iš pelno mokesčių bei su darbo rinka susijusių įmokų.

    Prezidento administracijos vadovas Kang Hoon-sik vyriausybės ir valdančiosios partijos susitikime pabrėžė, kad šis laikotarpis yra lemiamas šalies ateičiai, todėl netikėtos pajamos neturi būti išleistos trumpalaikiams tikslams. Pasak jo, fondas galėtų finansuoti didelio masto projektus, susijusius su DI ir puslaidininkiais.

    Kur planuojama skirti lėšas

    Valdžia nurodo, kad dalis investicijų būtų skiriama pačiam lustų pramonės „pamatui“ – energijos ir vandens tiekimo pajėgumams, be kurių neįmanoma plėsti gamyklų. Šios sritys laikomos vienomis didžiausių puslaidininkių gamybos plėtros „butelio kakliukų“, ypač augant elektros poreikiui duomenų centrams.

    Taip pat įvardijamos priemonės jaunajai kartai: būsto prieinamumo didinimas, parama startuoliams ir darbo vietų kūrimas. Politinis tikslas – kad DI sukuriama ekonominė nauda mažintų nelygybę, o ne ją didintų.

    Neatsakytas klausimas – fondo dydis

    Kol kas neįvardijama nei planuojamo fondo suma, nei tikslus finansavimo modelis, nes sprendimai bus derinami artimiausiame fiskalinės strategijos posėdyje. Po to žadamos konsultacijos su visuomene, o tai rodo, kad projektui siekiama platesnio politinio palaikymo.

    Tuo pat metu DI lustų rinkoje ryškėja ir rizikos: puslaidininkių sektorius istoriškai pasižymi staigiais pakilimo ir nuosmukio ciklais. Dėl to fondas būtų vertinamas ir kaip bandymas sušvelninti galimus ateities svyravimus bei užtikrinti, kad investicijos nenutrūktų sulėtėjus paklausai.

    Viešojoje erdvėje jau vyksta diskusija, ar didesnė dalis lėšų turėtų keliauti į inovacijas, ar į socialinę politiką, įskaitant regionų rėmimą. Ši dilema Pietų Korėjoje tampa platesnio klausimo dalimi: kaip DI ir puslaidininkių pelnus paversti apčiuopiama nauda daugumai gyventojų.