Tag: Valstybės išlaidos

  • Prezidento virtuvės išlaidos sukėlė audrą: šefas aiškina, ką iš tiesų reiškia 2 900 eurų per dieną

    Lenkijos žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis kilo triukšmas dėl pranešimų, esą prezidento rūmų virtuvė kasdien kainuoja apie 14 000 zlotų, tai yra maždaug 2 900 eurų. Diskusijas dar labiau pakurstė viešųjų pirkimų dokumentuose pasirodę produktų pavadinimai, daliai žmonių pasirodę prabangūs ar net egzotiški.

    Į situaciją sureagavo Prezidento rūmų virtuvės šefas Łukaszas Miecznikowskis. Interviu jis pabrėžė, kad minima suma nėra vien prezidento pietums: ji apima kelių institucijų aptarnavimą, oficialius renginius, delegacijas ir priėmimus, kuriuose maitinimas planuojamas pagal protokolo reikalavimus.

    Pasak šefo, viešuosiuose pirkimuose dažnai iš anksto sudaromi ilgesnio laikotarpio produktų sąrašai, kad būtų užtikrintas tiekimas skirtingiems sezonams ir skirtingiems renginių formatams. Tai reiškia, kad dokumentuose gali atsirasti rečiau perkami ar konkretiems patiekalams reikalingi ingredientai, net jei jie kasdienybėje nenaudojami.

    Kas tie „prabangūs“ produktai?

    Daugiausia dėmesio sulaukė topinambai, dar vadinami gumbiniais saulėgrąžomis. Šefas aiškino, kad tai atspari ir gausiai deranti daržovė, o jos skonis primena bulvę su riešutų nata, todėl ji tinka tyrems, apkepams ar keptiems užkandžiams.

    Mažmeninėje prekyboje topinambų kaina Lenkijoje dažnai siejama su maždaug 25–35 zlotais už kilogramą, tai yra apie 6–8 eurus. Tokia kaina labiau atitinka sezoninę nišinę daržovę, o ne išskirtinį delikatesą, ypač kai ji perkama didesniais kiekiais.

    Kita diskusijų tema tapo salsifiai ir jų giminaitės skorzoneros, šakninės daržovės, kurios virtuvėje neretai lyginamos su šparagais. Nuluptas baltas minkštimas greitai patamsėja, todėl dažnai laikomas vandenyje su rūgštimi, o patiekaluose tinka virti, kepti ar užkepti su padažais.

    Šefas teigė, kad jų kaina gali siekti apie 30 zlotų už kilogramą, tai yra maždaug 7 eurus, ir dažniau priklauso nuo sezoniškumo bei tiekimo, o ne nuo dirbtinai kuriamos prabangos. Tokie produktai dažniau sutinkami turgavietėse ar pas vietos augintojus, bet pamažu atsiranda ir platesnėje prekyboje.

    Viešųjų pirkimų sąraše minėtas ir salikornija, dar vadinama jūros šparagais. Tai sūrų skonį turintys traškūs ūgliai, augantys pakrančių druskingose vietose, tinkantys kaip akcentas prie žuvies ar jūros gėrybių ir galintys iš dalies pakeisti druską.

    Šis produktas paprastai yra retesnis ir dažniau pasiekiamas specializuotose tiekimo grandinėse. Minėta, kad 200 gramų pakuotė gali kainuoti apie 25 zlotus, tai yra maždaug 6 eurus, todėl, lyginant su įprastomis daržovėmis, tai brangesnis pasirinkimas, bet jis dažniausiai naudojamas mažais kiekiais.

    Kodėl tokios temos greitai įkaista?

    Viešųjų institucijų išlaidos maistui visuomet sulaukia padidinto dėmesio, nes gyventojai jas sieja su skaidrumu ir atsakomybe už mokesčių mokėtojų pinigus. Kita vertus, reprezentacinėse erdvėse maitinimas apima ne tik kasdienį meniu, bet ir valstybinius priėmimus, protokolą, svečių mitybos poreikius bei griežtesnius tiekimo reikalavimus.

    Ekspertai dažnai primena, kad vien pirkimo sumos nepakanka vertinimui: svarbu, kokiam žmonių skaičiui ji skirta, kokio pobūdžio renginiai aptarnaujami ir kokios paslaugos į ją įskaičiuotos. Skirtinguose dokumentuose taip pat gali būti numatytos maksimalios vertės, kurios nebūtinai išnaudojamos kasdien.

    Šefas interviu esmę apibendrino paprastai: viešųjų pirkimų sąrašai nėra restorano dienos meniu, o veikiau užtikrinimo planas, kad oficialių vizitų ar priėmimų metu virtuvė galėtų dirbti be trikdžių. Pasak jo, kai kurie produktai skamba neįprastai tik todėl, kad Lenkijoje jie rečiau vartojami kasdienėje virtuvėje.

    „Minima suma nėra vien prezidento pietums: ji apima institucijų aptarnavimą, delegacijas ir oficialius susitikimus“, – sakė Łukaszas Miecznikowskis.

  • Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija peržiūrėjo 2024 metų ekonomikos augimo prognozę ir dabar tikisi, kad bendrasis vidaus produktas didės 1 proc., o ne 1,4 proc. Apie tai paskelbta kartu su planu mažinti valstybės išlaidas maždaug 10 mlrd. eurų.

    Finansų ministras Bruno Le Maire teigė, kad išlaidų karpymai bus taikomi visoms ministerijoms ir daliai vyriausybinių iniciatyvų, o sprendimai įsigalios nedelsiant. Pasak jo, tikslas yra prisitaikyti prie lėtesnės ekonomikos dinamikos ir išlaikyti fiskalinę drausmę.

    „Mums reikia iš karto prisitaikyti prie silpnesnio augimo ir užtikrinti, kad deficitas mažėtų pagal planą, neperkeliant naštos gyventojams mokesčiais“, – sakė Bruno Le Maire.

    Prancūzija siekia, kad 2024 metais biudžeto deficitas sumažėtų iki 4,4 proc. BVP, kai 2023 metais jis siekė 4,9 proc., todėl išlaidų mažinimas tampa pagrindine priemone, jei papildomų pajamų iš mokesčių neplanuojama.

    Ekonominės perspektyvos korekciją Prancūzijos valdžia sieja su įtempta geopolitine aplinka ir lėtesniu aktyvumu Europoje bei pasaulyje. Tarp įvardijamų veiksnių minimi Rusijos karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išliekantis neapibrėžtumas energijos bei prekybos grandinėse.

    Europos Komisija tuo metu Prancūzijai 2024 metais prognozavo dar kuklesnį, 0,9 proc. augimą, todėl valdžiai didėja spaudimas rodyti, kad fiskaliniai pažadai bus įgyvendinti. Ministerija neatmetė, kad prireikus galėtų būti teikiamas ir patikslintas biudžetas, jei taupymo reikės daugiau.

    Kartu pabrėžiama, kad kai kurios kryptys išliks prioritetinės net ir karpymų fone. Tarp jų įvardijama parama Ukrainai bei pagalba Prancūzijos ūkininkams, pastaraisiais mėnesiais aktyviai spaudusiems valdžią dėl didėjančių sąnaudų ir konkurencijos.

    Ši žinia sudėtinga ir prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris pastaraisiais metais rėmėsi verslui palankiomis priemonėmis ir investicijų pritraukimo strategija, tikėdamasis stiprinti viešuosius finansus per augimą. Lėtėjant ekonomikai, didėja rizika, kad įtampa tarp augimo skatinimo ir taupymo tik augs.

  • „Washington Post“: Baltieji rūmai skyrė apie 465 mln. eurų pokylių salei be konkurso

    „Washington Post“ skelbia, kad Donaldo Trumpo administracija skyrė sutartį dėl didelės pokylių salės statybos prie Baltųjų rūmų, apeidama įprastą viešųjų pirkimų konkursą. Pasak leidinio, bendra sandorio vertė siekia apie 465 mln. eurų.

    Anot laikraščio, remtasi konfidencialios sutarties tekstu, su kuriuo buvo leista susipažinti žurnalistams. Dokumentuose teigiama, kad Baltieji rūmai projektui pasirinko bendrovę „Clark Construction“, pasitelkdami padalinį, kuris paprastai rūpinasi kasdieniais pastato remonto darbais, baldų pirkimais ir mažesnės apimties užsakymais.

    Šis sprendimas svarbus todėl, kad toks padalinys, kaip rašo „Washington Post“, netaiko standartinių procedūrų, būdingų dideliems statybų projektams, įskaitant konkurso skelbimą. Baltieji rūmai tvirtina, kad veikė pagal galiojančias taisykles ir teisės aktus.

    Leidinys pažymi, kad „Clark Construction“ yra viena didžiausių bendrovių, vykdančių JAV valdžios užsakymus statybų srityje. Pasak dokumentų, kuriais remiasi „Washington Post“, įmonės pelnas iš šio projekto gali siekti apie 60 mln. eurų.

    Tuo pat metu dėmesį patraukė ir vieši Donaldo Trumpo pasisakymai apie projekto finansavimą. „Washington Post“ primena, kad interviu jis yra tvirtinęs, jog rangovas esą siūlė pokylių salę pastatyti nemokamai, tačiau sutarties duomenys rodo kitokią finansinę logiką.

    Anksčiau Donaldas Trumpas buvo minėjęs, kad statybos galėtų kainuoti apie 186 mln. eurų, tačiau dabartiniai skaičiavimai, pasak laikraščio, yra maždaug tris kartus didesni. Leidinio teigimu, nors viešai buvo kalbėta apie privačių rėmėjų indėlį, maždaug pusę visos sumos turėtų padengti mokesčių mokėtojai.

    „Washington Post“ šį atvejį pristato kaip dar vieną situaciją, kai Baltieji rūmai rangovus renkasi ne konkurso būdu. Anot laikraščio, anksčiau panašiai buvo parinktos įmonės Lafayette parko prie Baltųjų rūmų atnaujinimui ir kitam projektui, susijusiam su Reflecting Pool remonto darbais prie Linkolno memorialo.