CP v2

Tag: Valstybės pagalba

  • Europos Komisija leidžia subsidijuoti dujas elektrai: kas pasikeis valstybės pagalbos taisyklėse iki 2026?

    Europos Komisija leidžia subsidijuoti dujas elektrai: kas pasikeis valstybės pagalbos taisyklėse iki 2026?

    Europos Komisija patvirtino laikiną valstybės pagalbos sistemą, skirtą sušvelninti Artimųjų Rytų krizės sukeltą poveikį labiausiai paveiktiems sektoriams. Priemonė apima žemės ūkį, žuvininkystę, transportą ir energijai imlią pramonę, o numatytos lengvatos galios iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.

    Naujasis laikinasis mechanizmas leidžia valstybėms narėms paramą teikti keliais būdais. Pagalba gali būti siejama su faktiniu vartojimu ir kompensuoti dalį išaugusių degalų ar trąšų kainų, taip pat numatyta supaprastinta tvarka mažesnėms paramos sumoms.

    Kas keičiama elektros kainų šuoliams

    Kartu numatyta laikina jau galiojančios pramonės dekarbonizacijai skirtos valstybės pagalbos sistemos korekcija, kuri suteikia daugiau lankstumo reaguojant į staigius elektros kainų šuolius. Tai reiškia, kad kai kurioms įmonėms gali būti taikomos didesnės paramos intensyvumo ribos, jei tenkinamos nustatytos sąlygos.

    Energijai imlioms įmonėms, kurios atitinka reikalavimus gauti paramą už elektrą, didžiausia pagalbos intensyvumo riba gali didėti nuo 50 proc. iki 70 proc. Praktikoje tai gali sumažinti dalį su elektra susijusios finansinės naštos laikotarpiais, kai rinkos kainos staigiai išauga.

    Iki kiek kompensuojama ir kam

    Žemės ūkyje, žuvininkystėje, vidaus transporte ir trumpųjų nuotolių laivyboje ES viduje valstybės narės gali kompensuoti iki 70 proc. papildomų sąnaudų, atsiradusių dėl pabrangusių degalų ir trąšų. Šiuose sektoriuose taip pat numatyta supaprastinta galimybė, kai vienas gavėjas gali gauti iki 50 000 eurų paramos.

    Šios ribos ir modeliai svarbūs tuo, kad leidžia greičiau nukreipti pagalbą į labiausiai pažeidžiamas veiklas, kai sąnaudas didina išoriniai geopolitiniai veiksniai. Tačiau konkrečias nacionalines schemas dar turės parengti valstybės narės, o jų atitiktį prižiūrės Europos Komisija.

    Subsidijos dujoms elektrai: galimybė su sąlygomis

    Didžiausią dėmesį kelia nuostata, kad Europos Komisija pasirengusi atskirais atvejais patvirtinti laikiną paramą dujomis kūrenamų elektrinių kuro sąnaudoms. Tai nereiškia automatinio ar visuotinio subsidijavimo, nes kiekviena schema būtų vertinama individualiai pagal valstybės pagalbos taisykles.

    „Komisija yra pasirengusi kiekvienu atveju atskirai patvirtinti laikiną paramą dujomis kūrenamos elektros gamybos kuro sąnaudoms“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Energetikos rinkoje tai gali tapti papildomu įrankiu, kai dujinės elektrinės būtinos sistemos balansavimui ar tiekimo saugumui, tačiau jų gamybos savikaina staigiai išauga. Kartu Europos Komisija pabrėžia laikinumo principą: priemonės turi būti tikslinės, proporcingos ir ribotos trukmės.

  • Energoimli pramonė vis dar laukia sprendimų: net valdančiosios koalicijos politikai spaudžia Vyriausybę

    Lenkijos energoimli pramonė vis dar nesulaukia aiškaus Vyriausybės sprendimo, kaip būtų mažinamos elektros kainos didžiausiems vartotojams. Plėtros ir technologijų ministerija, atsakydama į žiniasklaidos klausimus, nenurodo, kada galėtų pateikti konkretų planą.

    Tuo metu dalis Europos Sąjungos valstybių jau yra suderinusios su Europos Komisija paramos modelius, kuriais siekiama stabilizuoti energijos kainą pramonei. Tokios priemonės ypač aktualios metalurgijai, chemijos ir kitoms šakoms, kurių sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo elektros ir taršos leidimų kainų.

    Europos Komisija leidžia taikyti kainų lubas

    Pastaraisiais mėnesiais kelios šalys, tarp jų Vokietija, Bulgarija ir Slovėnija, gavo Europos Komisijos pritarimą taikyti valstybės pagalbos schemą, paremtą Clean Industrial Deal State Aid Framework nuostatomis. Pagrindinė idėja – valstybė kompensuoja dalį kainos skirtumo, kad itin daug elektros naudojančioms įmonėms faktinė kaina neviršytų 50 eurų už megavatvalandę.

    Toks mechanizmas stiprina vietos gamintojų konkurencingumą, nes mažina riziką, kad energijos sąnaudų šuoliai staiga „suvalgytų“ maržas. Kartu jis vertinamas kaip laikina priemonė, skirta amortizuoti energetikos rinkos nepastovumą ir pramonės transformaciją į mažiau taršius procesus.

    Ministerija: darbai vyksta, bet terminų nėra

    Plėtros ir technologijų ministerija teigia, kad vyksta darbai dėl galimybės perkelti Europos Komisijos komunikate numatytas priemones į nacionalinę praktiką. Tačiau ministerija neįvardija nei konkretaus grafiko, nei datos, kada planas pasiektų Vyriausybės programinių ir teisėkūros darbų sąrašą.

    Be to, Lenkijoje paraleliai svarstoma atnaujinti kompensacijų sistemą energoimliems sektoriams, tačiau ji nėra tiesiogiai tapati Europos Komisijos patvirtintoms schemoms, kurios remiasi 50 eurų už megavatvalandę ribos logika. Dėl to rinkoje išlieka neapibrėžtumas, kokio tipo priemonė galiausiai bus pasirinkta ir ar ji bus pakankamai greita.

    Koalicijos politikas: tai Vyriausybės silpnoji vieta

    Europos ekonomikos kongrese valdančiajai daugumai priklausantis parlamentaras Rafałas Komarewiczius viešai kritikavo užsitęsusį sprendimų priėmimą. Jo teigimu, apie paramą energoimliai pramonei kalbama jau kelerius metus, tačiau realių veiksmų pramonė nemato.

    „Tai yra Vyriausybės Achilo kulnas. Apie paramą pramonei kalbama jau dvejus su puse metų, bet veiksmų nematyti“, – sakė Rafałas Komarewiczius.

    Parlamentaras taip pat siūlė svarstyti atskiro Vyriausybės įgaliotinio pareigybę, kuris koordinuotų energijos kainų ir energoimlios pramonės klausimus. Pasak jo, šiuo metu sprendimai „išsiskaido“ per kelias ministerijas, todėl įmonėms ir politikams tampa neaišku, kas turi imtis lyderystės ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad delsimas gali turėti ir praktinių pasekmių: pramonės investicijos į modernizaciją, tiekimo grandinių perkėlimą ar naujus pajėgumus dažnai planuojamos keleriems metams į priekį. Jei aiškios paramos architektūros neatsiras laiku, dalis gamybos gali prarasti konkurencingumą, o Vyriausybei tektų rinktis tarp vėluojančių sprendimų ar taikymo atgaline data.

  • Uostų pelno mokesčio lengvata po EK lupa: planuojami pakeitimai, kad nereikėtų grąžinti nuo 2007 metų

    Susisiekimo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš esmės patikslinti jūrų uostų ir prieplaukų valdytojų taikomą pelno mokesčio lengvatą. Pagrindinis tikslas – suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis.

    Projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje, o lydimuosiuose dokumentuose pabrėžiama, kad dabartinė tvarka sulaukė Europos Komisijos pastabų. Jei taisyklės nebūtų pakeistos, teoriškai galėtų kilti rizika susigrąžinti neteisėta laikomą pagalbą už ankstesnius metus.

    Kas kelia klausimų Europos Komisijai?

    Europos Komisija vertina, ar pelno mokesčio lengvata uostų valdytojams nėra selektyvi ekonominė nauda, galinti iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Tokiais atvejais valstybės pagalbai taikomi aiškūs reikalavimai: ji turi būti apibrėžta, proporcinga ir nukreipta į konkrečius viešojo intereso tikslus.

    Ministerija nurodo, kad nepakoregavus reguliavimo galėtų atsirasti prievolė susigrąžinti lengvatos naudą, skaičiuojamą nuo 2007 metų. Būtent dėl šios rizikos siūloma keisti lengvatos sąlygas ir įvesti daugiau kontrolės mechanizmų.

    Lengvata siejama su konkrečiomis investicijomis

    Pagal siūlomą modelį pelno mokesčio lengvata būtų aiškiau susieta su konkrečiomis išlaidomis, kurios laikomos svarbiomis uostų infrastruktūros vystymui. Tarp jų minimos investicijos į uosto infrastruktūros statybą, keitimą ar modernizavimą, taip pat infrastruktūrą, užtikrinančią susisiekimą su uostu jūra ar sausuma.

    Taip pat numatoma, kad lengvata galėtų apimti laivybos kelių gilinimo darbus ir planavimo sąnaudas, susijusias su šiomis investicijomis. Toks susiejimas su aiškiais darbais turėtų padėti pagrįsti, kad lengvata nėra bendra privilegija, o tikslinė priemonė.

    „Nors paramos sąlygos būtų koreguojamos, tikėtina mokestinė nauda iš esmės išliktų panaši į dabartinę“, – teigiama ministerijos pateiktoje projekto argumentacijoje.

    Daugiau atskaitomybės ir kontrolės

    Kartu su lengvatos „pririšimu“ prie investicijų siūloma įvesti griežtesnius apskaitos reikalavimus. Numatyta pareiga atskirai apskaityti su pagalba susijusias lėšas ir vesti atskirą neekonominės veiklos apskaitą, kad būtų aiškiau atskirta, kur baigiasi viešoji funkcija ir prasideda komercinė veikla.

    Uostų valdytojai, siekiantys pasinaudoti lengvata, turėtų teikti metines ataskaitas atitinkamam jūrų uosto direkciją prižiūrinčiam urėdijų lygiui priskirtam jūrų administravimo subjektui, o kartu pateikti ir nepriklausomo auditoriaus patvirtinimą. Ši dalis projektu siejama su siekiu užtikrinti realų išlaidų atsekamumą.

    Numatyta, kad jūrų administracija tikrintų, ar sąlygos įvykdytos, ir spręstų dėl teisės taikyti lengvatą bei jos dydžio pagrįstumo. Jei būtų nustatyti pažeidimai, galėtų būti taikomas įpareigojimas grąžinti neteisėtai pritaikytą pagalbą su palūkanomis.

    Taip pat planuojama, kad susisiekimo ministras atskiru teisės aktu detalizuotų, kokia veikla laikoma neekonomine, ir nustatytų tikslesnes lengvatos taikymo sąlygas. Tai reikštų, kad praktinis reguliavimas priklausytų ne tik nuo įstatymo, bet ir nuo poįstatyminių taisyklių.

    Jei projektui būtų pritarta, uostų valdytojams tai reikštų daugiau biurokratinių procedūrų, tačiau kartu suteiktų didesnį teisinį aiškumą. Valstybei tai – bandymas sumažinti ginčų su Europos Komisija riziką ir išvengti scenarijaus, kai tektų vertinti galimą pagalbos susigrąžinimą už ilgą laikotarpį.