CP v2

Tag: Valstybės sienos apsaugos tarnyba

  • Vilniaus rajono taryba pagaliau susirinko, bet nukirto 20 klausimų: kas liko už borto?

    Vilniaus rajono taryba pagaliau susirinko, bet nukirto 20 klausimų: kas liko už borto?

    Spalio 16 dieną, po dviejų neįvykusių posėdžių, Vilniaus rajono savivaldybės taryba galiausiai susirinko į posėdį. Tačiau dalis gyventojams aktualių sprendimų taip ir nepasiekė balsavimo, nes iš darbotvarkės buvo išbraukta 20 klausimų.

    Savivaldybė informavo, kad sprendimų projektų išbraukimui pritarė balsų daugumą taryboje turintys LLRA-KŠS frakcijos nariai. Tarp atidėtų klausimų pateko komunalinių paslaugų, savivaldybės turto, taip pat gatvių pavadinimų keitimo projektai.

    Atidėtas 1 000 000 eurų klausimas

    Vienas reikšmingiausių sprendimų, kuris posėdyje nebuvo svarstomas, susijęs su 1 000 000 eurų savivaldybės garantija bendrovei UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Projektas buvo parengtas tam, kad įmonė galėtų gauti kredito liniją ir stabilizuoti finansinius srautus.

    Atidėjimas reiškia, kad bendrovė laikinai netenka galimybės greičiau refinansuoti įsipareigojimų ir spręsti apyvartinių lėšų trūkumo. Savivaldybėms pavaldžių komunalinių įmonių finansinis tvarumas svarbus ne tik jų veiklai, bet ir paslaugų tęstinumui gyventojams, ypač šildymo sezono metu.

    Gatvių pavadinimų klausimas vėl sustojo

    Iš darbotvarkės vėl išbraukti sprendimo projektai dėl Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvių pavadinimų pakeitimo Nemenčinėje ir Buivydžių seniūnijoje. Savivaldybė nurodė, kad iniciatyvos kartotos reaguojant į Regionų administraciniame teisme nagrinėjamą bylą ir Vyriausybės atstovų įstaigos teikimą.

    Tokie sprendimai paprastai turi ir platesnį kontekstą: savivaldybėms tenka derinti bendruomenių lūkesčius, teisinius reikalavimus ir reputacines rizikas. Kol nėra galutinio sprendimo, neapibrėžtumas išlieka tiek gyventojams, tiek institucijoms.

    Ką taryba vis dėlto priėmė?

    Posėdyje pritarta bendradarbiavimo sutarčiai su Švenčionių rajono savivaldybe dėl avarinės būklės kabančio pėsčiųjų tilto per Nerį remonto Buivydžių I kaime. Tilto būklė įvardijama kaip nesaugi, todėl susitarimas laikomas svarbiu žingsniu užtikrinant gyventojų ir keliautojų saugumą.

    Taip pat patvirtintas modelis, kuriuo siekiama pritraukti pareigūnus į Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos užkardas. Numatyta 10 000 eurų vienkartinė išmoka naujai įsidarbinantiems pasieniečiams, jei jie įsipareigotų tarnauti ne trumpiau nei 5 metus.

    Taryba pritarė ir sprendimui 2026–2027 metų šildymo sezono metu subsidijuoti centralizuotai tiekiamą šilumą, jei tiekėjo kaina viršytų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Savivaldybė padengtų susidariusį skirtumą, taip mažindama gyventojų išlaidas.

    Be to, patvirtinta dviejų pakopų tvarka ginčams dėl atliekų rinkliavų ir paslaugų kokybės nagrinėti, taip pat naujas melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų tvarkos aprašas. Pastarasis numato trejų metų prioritetinių objektų sąrašą, o prašymus įtraukti objektus į planus gyventojai turėtų pateikti iki gruodžio 31 dienos.

    Taryba pritarė naujos viešosios įstaigos „Verbų namai“ steigimui Mozūriškių dvare. Skelbiama, kad ji perims ir išplės iki šiol Čekoniškėse vykdytą veiklą, siekiant geriau saugoti ir pristatyti Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijas bei plėsti edukacijas.

    Tarp priimtų sprendimų yra ir narystė Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijoje, atnaujinta piniginės socialinės paramos teikimo tvarka bei nauja laikino atokvėpio paslauga Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. Nustatyta šios paslaugos kaina siekia 1,74 euro už valandą vienam asmeniui.

    Taip pat pakeista vidutinė suskystintų dujų iš balionų kaina, kuri naudojama būsto šildymo kompensacijoms skaičiuoti. Naujas dydis siekia 1,76 euro už kilogramą, ankstesnis buvo 0,84 euro už kilogramą.

    Kita dalis sprendimų dar yra pateikimo stadijoje ir bus svarstomi komitetuose, o galutiniams balsavimams turėtų grįžti kitame tarybos posėdyje. Tarp jų minimas bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos šaulių sąjunga projektas bei Nemenčinės dienos užimtumo centro pertvarka, planuojant jį paversti Vilniaus rajono socialinės integracijos centru.

  • Kenoje – radiologinio incidento scenarijus: spalio 21 dieną stotyje suplūs tarnybos ir įranga

    Kenoje – radiologinio incidento scenarijus: spalio 21 dieną stotyje suplūs tarnybos ir įranga

    Spalio 21 dieną Kenos geležinkelio stoties teritorijoje, Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijoje, vyks planinės tarpinstitucinės taktinės pratybos „Gama skydas 2026“. Atsakingos tarnybos jose tikrins pasirengimą reaguoti į galimą radiologinį incidentą ir veiksmų koordinavimą.

    Pagal pratybų scenarijų incidentas bus imituojamas keleiviniame traukinyje. Dalyviai treniruosis atlikti radiacinę kontrolę, organizuoti keleivių evakavimą, teikti medicinos pagalbą ir užtikrinti vietos saugumą, kad realios situacijos atveju sprendimai būtų priimami greitai ir suderintai.

    Radiologinių incidentų valdymas praktikoje remiasi aiškia seka: teritorijos izoliavimu, galimos taršos nustatymu, žmonių nukreipimu į saugias zonas ir sveikatos būklės įvertinimu. Pratybose taip pat tikrinama, kaip veikia ryšys tarp institucijų ir kaip greitai į įvykio vietą gali būti sutelkiami reikiami pajėgumai.

    Pabrėžiama, kad pratybos vyks kontroliuojamomis sąlygomis, laikantis radiacinės ir bendrosios saugos reikalavimų. Gyventojams papildomų ribojimų nenumatoma, tačiau tarnybos akcentuoja, kad mokymai būtini siekiant mažinti rizikas ir užtikrinti pasirengimą net ir mažai tikėtinoms situacijoms.

    Pagrindiniai praktiniai veiksmai suplanuoti nuo 12 iki 15 valandos, o pasirengimas prasidės anksčiau. Dėl to Kenos geležinkelio stoties teritorijoje gali būti matoma daugiau specialiųjų tarnybų transporto, pareigūnų ir specialiosios įrangos.

    „Pratybų tikslas yra patikrinti pasirengimą reaguoti į galimą radiologinį incidentą ir tarpusavio veiksmų koordinavimą“, – informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

  • Pasieniečiai įžengė į politiką: Vilniaus rajone jie išbandė tarybos nario kėdę

    Pasieniečiai įžengė į politiką: Vilniaus rajone jie išbandė tarybos nario kėdę

    Spalio 6 dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankę Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokyklos darbuotojai susipažino su savivaldybės darbu ir dalyvavo tarybos posėdžio simuliacijoje. Praktinio užsiėmimo metu jie trumpam tapo tarybos nariais ir išbandė sprendimų priėmimo procesą.

    Svečių vizito metu pasitiko savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius. Simuliaciją vedė savivaldybės tarybos narys Daniel Ilkevič, pristatęs posėdžio tvarką ir pagrindinius savivaldos darbo principus.

    „Praėjusį pavasarį patys turėjome progą pasilankyti Pasieniečių mokykloje, o šiandien džiaugiamės galėdami priimti kolegas savivaldybėje. Tokie abipusiai vizitai padeda stiprinti ilgamečius ryšius ir geriau pažinti vieni kitų veiklą“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Pasak jo, simuliacija leido praktiškai pamatyti, kaip savivaldybės taryboje pristatomi klausimai, vyksta diskusijos ir formuojami sprendimai. Toks formatas, anot administracijos direktoriaus, padeda geriau suprasti savivaldos atsakomybes ir sprendimų pasekmes vietos bendruomenei.

    Simuliacijos metu dalyviai pasiskirstė į frakcijas, kėlė aktualius klausimus, teikė siūlymus ir ieškojo kompromisų, atkurdami realaus posėdžio dinamiką. Buvo akcentuojamas argumentuotas kalbėjimas, pozicijų derinimas ir balsavimo procedūros, kurios yra kasdienė savivaldybės tarybos darbo dalis.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad tokie susitikimai yra platesnės atviros savivaldos krypties dalis, kai skirtingų institucijų atstovams suteikiama galimybė savivaldybės veiklą pažinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Anksčiau tokiose simuliacijose jau yra dalyvavę rajono moksleiviai ir savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai, o šįkart tarybos nario vaidmenį išbandė Pasieniečių mokyklos darbuotojai.

    Ekspertai pabrėžia, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pilietinis švietimas pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, siekiant didinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir gerinti sprendimų suprantamumą gyventojams. Tokios praktinės simuliacijos dažnai naudojamos kaip priemonė aiškiau parodyti, kaip veikia demokratinės procedūros ir kodėl svarbu įsitraukti į vietos bendruomenei aktualių klausimų svarstymą.

  • Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną vykusiame posėdyje priėmė sprendimų paketą, kuris apima švietimą, viešąjį saugumą, socialinę pagalbą ir savivaldybės turto panaudojimą bendruomenėms. Dalis klausimų patvirtinti galutinai, o keli svarbūs projektai pateikti tolesniam svarstymui komitetuose.

    Didelė darbotvarkės dalis buvo skirta pasirengimui naujiems mokslo metams ir ugdymo kokybės stiprinimui. Kartu taryba akcentavo, kad sprendimais siekiama sumažinti gyventojų kasdienes rizikas, didinti paslaugų prieinamumą ir efektyviau naudoti biudžeto lėšas.

    Premijos mokiniams ir nauji autobusai

    Savivaldybė patvirtino vienkartines pinigines premijas geriausiai besimokantiems mokiniams. 133 mokiniams, besimokantiems 5–10 ir I–IV gimnazijos klasėse, numatytos 500 eurų išmokos už aukštus akademinius rezultatus.

    Dar 12 abiturientų, iš valstybinių brandos egzaminų iš viso surinkusių 15 šimtukų, gaus po 250 eurų. Bendrai šiai skatinimo priemonei iš savivaldybės biudžeto skirta 70 250 eurų.

    Posėdyje taip pat pritarta 10 naujų „IVECO“ mokyklinių autobusų perdavimui švietimo įstaigoms. Skelbiama, kad bendras investicijos dydis siekia beveik 859 000 eurų, o transportas bus paskirstytas kelioms gimnazijoms, pagrindinėms mokykloms ir vienam lopšeliui-darželiui.

    Tokios investicijos, savivaldybės vertinimu, leidžia mažinti vežimo rizikas ir užtikrinti patikimesnį mokinių pavėžėjimą, ypač teritorijose, kur atstumai didesni, o maršrutai priklauso nuo sezoniškumo ir eismo intensyvumo.

    Pareigūnams – naujos paskatos ir planai pasieniečiams

    Taryba pritarė atnaujintai asmenų pritraukimo tarnauti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkai. Iki šiol vienkartinė 10 000 eurų išmoka buvo taikoma tik pradedantiems pareigūnams, o nuo šiol ji būtų prieinama ir patyrusiems policininkams, pereinantiems tarnauti į rajoną.

    Numatyta, kad savivaldybė galėtų padengti finansinius įsipareigojimus buvusiai darbovietei, jei pareigūnas anksčiau buvo gavęs analogišką išmoką. Taip pat detalizuotos sąlygos, kada tarnybos terminas pratęsiamas, ir kada dėl sveikatos priežasčių išmokos grąžinti nereikėtų.

    Posėdyje pateikta ir dar viena kryptis – savivaldybė svarsto bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, siekdama mažinti pareigūnų trūkumą pasienio užkardose. Siūloma į Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos užkardas atėjusiems pasieniečiams skirti vienkartinę 10 000 eurų išmoką, įsipareigojant tarnauti ne trumpiau nei 5 metus.

    Bendruomenių erdvės, paveldas ir socialinė pagalba

    Taryba pritarė planui Avižieniuose įsigyti 0,68 hektaro miško ūkio paskirties sklypą, kurį ketinama pritaikyti bendruomenės reikmėms. Savivaldybė nurodo, kad teritorijoje būtų sudarytos sąlygos neformaliajam švietimui, sportui, kultūrai ir rekreacijai.

    Taip pat pateikimo stadijoje svarstoma 10 metų panaudos sutartis Riešės bendruomenei, kad bendruomenės namų veikla galėtų tęstis ir pasibaigus ankstesniam terminui. Kitas projektas numato buvusios Rakonių mokyklos pastatą vieneriems metams perduoti Lietuvos šaulių sąjungai, o savivaldybė skaičiuoja galinti sutaupyti apie 61 000 eurų pastato išlaikymo išlaidų.

    Socialinės gerovės srityje tarybai pristatytas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti institucijų ir specialistų veiksmus krizės atvejais. Tokie modeliai paprastai remiasi principu, kad greita reakcija ir aiškios atsakomybės ribos mažina riziką, jog žmogus liks be pagalbos.

    Energetikos temoje pateiktas planas 2026–2027 metų šildymo sezonu subsidijuoti centralizuotai tiekiamą šilumą tais atvejais, kai kaina viršytų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Skirtumą savivaldybė siūlo padengti iš biudžeto, taip mažinant sąskaitų šuolio riziką gyventojams.

    Be to, siūloma atnaujinti suskystintų dujų balionų kainą, taikomą būsto šildymo kompensacijoms skaičiuoti. Vietoje iki šiol taikyto 0,84 euro už kilogramą tarifo svarstoma nustatyti 1,76 euro už kilogramą, argumentuojant, kad ankstesnė kaina nebeatitiko rinkos realybės.

    Kultūros ir turizmo kryptimi posėdyje aptartas planas Mozūriškių dvare įkurti viešąją įstaigą „Verbų namai“, kuri pakeistų ankstesnę, poreikių nebeatitinkančią erdvę Čekoniškėse. Taip pat pritarta pateikimo stadijoje Vilniaus rajono narystei Švento Jokūbo kelio savivaldybių asociacijoje, siekiant į maršrutus integruoti rajono sakralinius ir paveldo objektus.

    Pateikimo stadijoje esantys sprendimai bus toliau nagrinėjami komitetuose, o galutiniai balsavimai numatomi kitame tarybos posėdyje. Savivaldybė nurodo, kad apie detalesnę eigą ir priimtų sprendimų įgyvendinimą gyventojai bus informuojami papildomai.

  • Rytų Lietuvos bendruomenių sambūris Stripeikiuose: „Europos kaimynų diena“ suvienijo tris rajonus

    Rytų Lietuvos bendruomenių sambūris Stripeikiuose: „Europos kaimynų diena“ suvienijo tris rajonus

    Sambūris Bitininkystės muziejuje

    Gegužės 30 dieną Stripeikiuose, Bitininkystės muziejuje, įvyko pirmasis Rytų Lietuvos bendruomenių sambūris „Europos kaimynų diena“. Į renginį susirinko Švenčionių, Ignalinos ir Vilniaus rajonų bendruomenių atstovai.

    Organizatoriai pabrėžė, kad pasirinkta tema buvo kaimynystė, bendrystė ir bendradarbiavimas. Šios vertybės siejamos tiek su vietos bendruomenių stiprinimu, tiek su Europos Sąjungos veikimo logika, kai rezultatai pasiekiami telkiant partnerystes.

    Ką aptarė dalyviai?

    Renginyje akcentuota, kad pasienio ir mažėjančių regionų bendruomenėms vis dažniau tenka ieškoti sprendimų kartu. Tokie susitikimai padeda dalintis patirtimi, rengti bendrus projektus ir greičiau reaguoti į socialinius bei demografinius pokyčius.

    Ignalinos rajono meras Laimutis Ragaišis ragino „parubežines“ bendruomenes kurti bendrus planus, keistis patirtimi ir stiprėti per bendradarbiavimą. Jo teigimu, nuoseklus ryšių palaikymas gali tapti praktiniu atsaku į regionams kylančius iššūkius.

    Švenčionių krašto kaimo bendruomenių asociacijos vadovė Ramunė Jakubėnienė pristatė, kaip rajone telkiami žmonės per kasmetinius bendruomenių sąskrydžius. Taip pat aptarta savivaldybėje veikiančio bendruomenių koordinatoriaus vaidmuo, prisidedantis prie iniciatyvų tęstinumo.

    Dr. Ligita Smagurauskienė dėmesį skyrė sumaniojo mažėjimo temai ir pasienio bei tarpsektorinio bendradarbiavimo iššūkiams. Ignalinos rajono pavyzdžiu ji išryškino, kad depopuliacija ir su ja susiję socialiniai rodikliai verčia savivaldą bei bendruomenes ieškoti naujų prisitaikymo modelių.

    Saugumas, atsparumas ir bendrystės simboliai

    Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės atstovė Jolanta Vaickuvienė kartu su kinologu Mantu Baušiu pristatė sienos apsaugos kasdienybę. Bendruomenės ragintos išlikti pilietiškos ir, pastebėjus pažeidimus, operatyviai apie juos pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Diskusijose paliesti ir bendruomenių atsparumo dezinformacijai bei saugumo klausimai. Taip pat ieškota naujų partnerystės formų, kurios leistų efektyviau koordinuoti iniciatyvas tarp skirtingų rajonų ir sektorių.

    Susitikimui pasirinkta vieta turėjo aiškią simboliką: Bitininkystės muziejus primena avilį, kuriame kiekviena bitė prisideda prie bendro rezultato. Šią mintį renginio dalyviams sustiprino muziejaus direktorės edukacija apie bičių gyvenimą ir bendruomeniškumo prasmę.

    Edukacijos metu buvo atidarytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės dovanotas avilys, dalyviai ragavo šviežią medų. Muziejuje puoselėjamas ir Europos bendrystės simbolis, avilys, padovanotas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje.

    Renginį vainikavo dainų autoriaus ir atlikėjo Adrijaus Almino pasirodymas. Organizatoriai teigė tikintys, kad užmegzti ryšiai veiks kaip tvirtas avilys, telksiantis ir kuriantis naudą visam Rytų Lietuvos regionui.

    Parengta pagal Europe Direct Rytų Lietuva informaciją.

  • Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringos savivaldybėje surengtame pasitarime institucijos ir kurortų savivaldybės aptarė, kaip bus užtikrinamas saugumas 2026 metų vasaros sezono metu. Daugiausia dėmesio skirta viešajai tvarkai, eismo saugai ir tarnybų pasirengimui didžiausiems turistų srautams.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių atstovai. Aptarta, kaip veiksmus derinti taip, kad reakcija į incidentus sezono piko metu būtų kuo greitesnė.

    Akcentas – viešoji tvarka ir eismas

    Pasitarimą pradėjo vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys pristatė aktualią informaciją apie viešosios tvarkos situaciją kurortuose.

    Diskusijose pažymėta, kad kurortuose vasarą išauga ne tik žmonių, bet ir rizikų skaičius, todėl prevencija tampa esminiu įrankiu. Tarp prioritetų įvardyti aktyvesni reidai, matomesnis patruliavimas ir aiškesnė komunikacija poilsiautojams apie taisykles bei atsakomybę.

    Neringos rodikliai gerėja, bet iššūkių lieka

    Pasitarime pristatyti policijos duomenys parodė, kad Neringoje 2025 metų vasaros laikotarpiu mažėjo nusikalstamų veikų skaičius. Vis dėlto, kaip pabrėžta susitikime, eismo drausmė išlieka viena jautriausių temų, ypač intensyviausiomis sezono savaitėmis.

    Siekiant išlaikyti teigiamas tendencijas, numatyta stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir aiškiau planuoti pajėgumus ten, kur srautai didžiausi. Taip pat aptarta, kaip suderinti prevenciją, reagavimą ir pagalbos teikimą taip, kad gyventojai ir svečiai jaustųsi saugiai.

    „Kurorto saugumas kuriamas ne vien sprendimais ar taisyklėmis – pirmiausia jį kuria žmonės, kasdien budintys, reaguojantys ir pasirengę padėti. Nuoširdžiai dėkoju policijos, pasieniečių ir priešgaisrinės saugos pareigūnams už jų atsakingą tarnybą, profesionalumą ir svarų indėlį užtikrinant Neringos gyventojų bei svečių saugumą. Linkiu visoms tarnyboms gražios, saugios ir ramios vasaros“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad kurortų saugumo planavimas turi vykti iš anksto, remiantis praėjusio sezono patirtimi ir realiais rodikliais. Neringoje akcentuota, kad nuoseklus darbas ir institucijų koordinacija leidžia ne tik reaguoti į problemas, bet ir jų išvengti.