Kas keistųsi valstybės įmonėse
Lenkijos Valstybės turto ministerija rengia įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama griežtinti kandidatų į valstybės valdomų įmonių priežiūros organus atranką ir aiškiau patikrinti jų kompetencijas. Projektas numato naujus reikalavimus tiek kandidatams į stebėtojų tarybas ar kitas priežiūros grandis, tiek pačiai paskyrimo procedūrai.
Pagrindinis tikslas – stiprinti profesionalų valdymą ir sumažinti riziką, kad pareigos būtų skiriamos ne pagal kompetenciją, o pagal politinius ar asmeninius ryšius. Toks krypties pokytis atitinka pastaraisiais metais regione ryškėjantį siekį kelti valstybės valdomų įmonių valdysenos standartus.
Savivertinimo deklaracija ir aukštesnė kartelė
Pagal rengiamą projektą, teikiant kandidatą į priežiūros organą arba akcininko atstovo įgaliojimus, būtų privaloma pateikti savivertinimo deklaraciją. Joje kandidatas turėtų nurodyti savo žinias, gebėjimus ir patirtį, svarbius užtikrinant dalykinę priežiūrą valstybės valdomoje bendrovėje.
Dokumentas būtų naudojamas kaip papildoma priemonė kandidatų tinkamumui įvertinti ir greičiau sutikrinti, ar jų patirtis atitinka keliamus kriterijus. Praktikoje tai reikštų daugiau formalizuotų patikros žingsnių ir mažiau erdvės dviprasmiškoms interpretacijoms atrankos metu.
„Savivertinimo deklaracijoje turės atsispindėti kompetencijos, svarbios užtikrinant dalykinę valstybės valdomų įmonių priežiūrą“, – nurodoma projektuose aptariamoje ministerijos pozicijoje.
Numatoma kelti ir minimalius reikalavimus kandidatams: vietoje penkerių metų profesinės patirties būtų reikalaujama ne mažiau kaip septynerių. Taip pat siūloma įvesti naują kriterijų – bent penkerių metų darbo patirtį didelės įmonės valdyme, einant valdybos nario pareigas.
MBA – tik iš riboto sąrašo
Projektas taip pat griežtintų MBA studijų pripažinimo tvarką: tinkamos būtų laikomos tik tos programos, kurios baigtos aukštojoje mokykloje, turinčioje teisę suteikti habilituoto daktaro laipsnį, arba turinčioje specialią akreditaciją, apibrėžtą Vyriausybės nutarimu. Taip siekiama atsijoti abejotinos kokybės programas ir suvienodinti kompetencijų kartelę.
Šis pokytis reikštų, kad vien MBA diplomo nepakaktų – svarbus būtų ir programos patikimumas bei institucijos statusas. Valdysenos ekspertai dažnai pabrėžia, kad formalūs diplomai turi vertę tik tada, kai už jų slypi aiškūs kokybės standartai ir praktikoje pritaikomos žinios.
Holdingai ir platesni ribojimai tarybų nariams
Numatoma ir daugiau pakeitimų, susijusių su valstybės valdomų įmonių struktūromis. Projekte siūloma sukurti aiškesnį teisinį pagrindą, kuris leistų valstybės juridiniams asmenims perduoti akcijas ar dalis Valstybei, jei to prašo ministras, atsakingas už valstybės turtą, ir jei tam pritariama nustatyta tvarka.
Ši nuostata siejama su tikslu lengviau formuoti holdingines struktūras, kai valstybės valdomos įmonės telkiamos į grupes pagal veiklos kryptis. Praktinis argumentas paprastas: konsoliduotas valdymas dažnai leidžia greičiau priimti sprendimus, sumažinti dubliavimą ir aiškiau paskirstyti atsakomybes.
Keistųsi ir reikalavimai Valstybės dalyvavimo įmonėse klausimus prižiūrinčių tarybų nariams. Projekte numatyta, kad šių organų nariais negalėtų būti parlamento nariai, Europos Parlamento nariai ar savivaldos administracijoje pareigas einantys asmenys, o minimalus profesinės patirties slenkstis būtų keliamas iki ne mažiau kaip 10 metų.
Be to, planuojama tikslinti informavimo apie įmokas ir atskaitymus į kapitalo investicijų fondą taisykles, aiškiau apibrėžti, kuris subjektas atsako už valstybės akcijų apskaitą, ir kurti naują informacinę sistemą, skirtą akcininko priežiūrai. Ministerija tikisi, kad skaitmeniniai įrankiai padės greičiau analizuoti duomenis ir geriau matyti rizikas valstybės portfelyje.
Pagal paskelbtą planą, Vyriausybė projektą svarstyti galėtų 2026 metais trečiąjį ketvirtį. Iki tol sprendimai gali kisti, tačiau kryptis aiški: daugiau formalizuotos kompetencijų patikros, aukštesnė kartelė kandidatams ir centralizuotesnis valstybės valdomų įmonių priežiūros modelis.
