CP v2

Tag: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

  • Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Gegužės 8 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos pastarųjų dienų aktualijos, susijusios su vaikų saugumu. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės vadovai, su vaikais dirbančių įstaigų vadovai, atsakingi specialistai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

    Susitikime dalyvavo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deividas Aidukas bei jo komanda. Pagrindinis dėmesys skirtas smurto pasireiškimui tarp vaikų ir tam, kaip institucijos turėtų reaguoti greičiau bei nuosekliau, kai nukenčia nepilnamečiai.

    Ko trūksta reaguojant į incidentus

    Diskusijose akcentuota, kad svarbiausia grandis yra institucijų bendradarbiavimas ir aiškūs veiksmai, kai kyla grėsmė vaiko saugumui. Aptarti teisiniai aspektai ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami savalaikiai, o pagalba šeimai būtų ne formali, o realiai pasiekiama.

    Švietimo įstaigų vadovai perdavė ir konkrečią žinutę apie darbą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak jų, ne visada pakanka laiko pateikti prašomą informaciją, o priėmus sprendimus trūksta atgalinio ryšio, kuris padėtų mokykloms ir specialistams derinti tolimesnius veiksmus.

    Mokyklos, telefonai ir tėvų atsakomybė

    Atskirai kalbėta apie vaikų elgesį mokyklose ir mobiliųjų telefonų naudojimą švietimo įstaigose. Dalyviai svarstė, kad ekranų įpročiai ir dėmesio išskaidymas gali prisidėti prie įtampos, konfliktų bei emocinių sunkumų, todėl mokykloms svarbu turėti aiškias taisykles ir jų nuosekliai laikytis.

    Daug dėmesio skirta tėvų atsakomybei ir situacijoms, kai šeimos išgyvena skyrybas. Susitikime taip pat aptarta, kaip stiprinti tėvystės mokymus ir kokių priemonių reikia, kad vaiko interesai konfliktinėse situacijose neliktų paraštėse.

    Priklausomybės ir socialinių tinklų poveikis

    Susitikimo metu akcentuota, kad iššūkių kelia ne tik socialinę atskirtį patiriančios šeimos. Buvo kalbėta, jog kartais problemos ryškėja ir pasiturinčiose, išsilavinusių žmonių šeimose, kai vaiko poreikiai lieka nepastebėti, o suaugusieji praranda kasdienį ryšį su vaikais.

    Taip pat įvardyta priklausomybių turinčių vaikų pagalbos stoka ir būtinybė stiprinti paslaugų prieinamumą. Dalyviai aptarė ir neigiamą socialinių tinklų bei žiniasklaidos įtaką vaikų emocinei būsenai, pabrėždami, kad vaikai dažnai tampa visuomenėje augančios įtampos atspindžiu.

    Susitikimas, anot savivaldybės ir tarnybos atstovų, vyko konstruktyvia ir dalykiška atmosfera. Sutarta telkti pastangas dėl bendro tikslo: stiprinti vaikų teisių apsaugos sistemą ir užtikrinti savalaikę, kokybišką pagalbą vaikams bei jų šeimoms.

  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo svarbiausias grėsmes ir ką tėvai gali padaryti jau šiandien

    Be išmaniųjų įrenginių, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę. Tačiau pažangios technologijos gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Į vaiko teisių gynėjų forumą „Atsparumo iššūkiai medijose ir socialiniame gyvenime. Kaip apsaugoti vaikus?“ susirinkę įvairių sričių ekspertai diskutavo, kaip padėti vaikams ugdyti kritinį mąstymą, nepasiduoti dezinformacijai ir verbavimui bei koks yra visuomenės, žiniasklaidos ir socialinių tinklų vaidmuo skaitmeniniame pasaulyje.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pastebi, kad kibernetinė erdvė – jau nebe alternatyvi, o lygiavertė mūsų realybė.

    „Šiandien žmonės dirba nuotoliu, nebemoka bendrauti tiesiogiai, yra labiau užsidarę emociškai. Tai ir pandemijos, ir skaitmeninio pasaulio pasekmė. Akivaizdu, kad mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai, atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Juk mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra ne tik kalbėti apie vaikų saugumą internete, bet ir realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais, pavojais“, – sako ministrė.

    Kad vaikų saugumas internete yra vienas opiausių šiandienos klausimų, pastebi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    „Vaikai auga aplinkoje, kur informacija juos pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją suprasti ar paaiškinti. Socialiniai tinklai, skaitmeninės platformos ir viešoji erdvė daro tiesioginę įtaką vaikų savivertei, santykiams ir tapatybės formavimuisi. Tyrimai rodo, kad tik 2 procentai vaikų turi įgūdžių, reikalingų atskirti tiesą nuo melo. Ir tai lemia rimtas pasekmes. Jei vaikas nėra pasiruošęs, jam susidūrimas su melagienomis, dezinformacija, manipuliacijomis gali būti traumuojantis“, – pastebi I. Skuodienė.

    Misija – „perauklėti“ interneto algoritmus

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė pastebi, kad vaikai būtent socialinius tinklus naudoja kaip pagrindinį informacijos šaltinį: „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur sustoja, kur spaudžia patiktuką. Ir kai kurie vaikai yra uždaromi žalingame turinyje. Todėl medijų raštingumas yra pagrindinė kompetenciją, kurią turime ugdyti savo vaikuose.“

    Tiesa, pašnekovė teigia, kad algoritmus galima „perauklėti“:

    • Sąmoningai rinktis pozityvų turinį.
    • Rinktis neutralią informaciją.
    • Ištrinti paieškos istoriją ir pradėti iš naujo.
    • Ieškoti naujų temų ir pomėgių.
    • Rinktis patikimus kanalus.

    „Auklėti“ algoritmus, anot Debunk EU atstovės Jovitos Tautkevičiūtės-Kalinauskienės, bando ir Europos sąjunga. Didysis „banginis“ visame Europos sąjungos reguliavime – tai Skaitmeninių paslaugų aktas. Jis įpareigoja platformas kasmet vertinti rizikas, susijusias su  demokratiniu diskursu, dezinformacijos plitimu, nepilnamečių apsauga, ir jas mažinti.

    Vis dėlto J. Tautkevičiūtė-Kalinauskienė pastebi, kad tendencijos nepalankios: algoritmų įtaka, ypač dirbtinio intelekto kontekste, vis didėja. Naujos kartos dezinformacija išskirtinė tuo, kad žinutė ir turinys tampa vis mažiau reikšmingi. Jų vietą užima kiekis.

    Kaip išsaugoti budrumą?

    Lietuvos kariuomenės Strategijos komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis teigia, kad kova dėl jaunųjų protų vyksta nuolatos. Propagandą skleidžiančios organizacijos bando ugdyti valstybe nusivylusius, nepasitikinčius jaunuolius, skatina susiskaldymą.

    „Mes pasirūpiname, ar vaikas yra apsirengęs, ar pavalgęs, ar saugus, bet kas yra jo galvoje ir širdyje daug sunkiau patikrinti ir pasirūpinti. Kažin, ar galime pasitikėti kariu, kurio galvoje yra ne mūsų valstybės naratyvas. Lygiai taip pat blogai, kai mūsų jaunosios kartos galvose ir širdyse yra ne mūsų valstybei palanki informacija“, – pastebi T. Čeponis.

    Vaikų saugumo internete „receptas“ ir pirmasis žingsnis tėvams, anot Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktarės Rūtos Latinytės, ryšys su vaiku: „Vaikai įpranta, kad tėvai atjungs, išjungs, atims išmanųjį. Toks konfliktinis santykis nepadės ryšio su vaiku puoselėjimui. Tada kyla klausimas, ar tėvai bus tas žmogus, į kurį vaikas kreipsis pagalbos, ar bus tas žmogus, kurio labiausiai bijos, kad tik nesužinotų?“

    1. Latinytė pataria socialiniuose tinkluose tiek suaugusiems, tiek vaikams:
    • Vadovautis logika, o ne emocijomis.
    • Jeigu informacijos tikrumas abejotinas, ieškoti pirminio informacijos šaltinio.
    • Patikrinti, ar kanalas, patikimas.
    • Saugotis algoritmų spąstų.

    Tarp didžiausių grėsmių vaikams – verbavimas ir radikalizavimas

    Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis teigia, kad be žalingo algoritmų poveikio, didelį pavojų kelia ir verbavimas, radikalizavimas, o teroristinės organizacijos vis dažniau taikosi į nepilnamečius.

    Teroristinės organizacijos ir jų šalininkai  propagandą jaunimui skleidžia per nepakankamai reguliuojamus socialinius tinklus: dažniausiai „Tik Tok“, žaidimų platformas, pavyzdžiui, „Robloksą“.“

    Tarp Lietuvoje veikiančių jaunų ekstremistų, anot A. Matonio, populiariausias yra tarptautinis nihilistinio ekstremizmo tinklas „Maniakai žudymo kutas“: „Socialiniuose tinkluose jie dažnai pasivadinę MKY. Jeigu jūsų aplinkoje esančių vaikų ir paauglių aplinkoje pamatysite tokį trumpinį, žinokite, kad tai nėra nekaltas žaislas. Tai – labai blogo veikimo, labai ekstremalus ženklas.“

    Ženklai, kad vaikas įsitraukė į ekstremistinę veiklą:

    • Socialinė saviizoliacija.
    • Vartojami uždarai socialinei grupei būdingi terminai.
    • Bendraujant su artimaisiais, skleidžiamos ekstremistinės ideologijos nuostatos.
    • Įsigyjami daiktai su dešiniojo ekstremizmo simbolika.

    Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
  • Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalios atnaujinta Vaiko globos organizavimo nuostatų redakcija. Ji priimta atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatų pakeitimus ir keičia, kas priima svarbiausius sprendimus dėl be tėvų globos likusio vaiko laikinosios globos.

    Esminis pokytis susijęs su atsakomybe: sprendimų priėmimas perkeliamas iš savivaldybės lygmens į nacionalinę instituciją. Iki šiol laikinoji globa dažniausiai būdavo nustatoma savivaldybės mero sprendimu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu ir, kai taikoma, globos centro rekomendacija.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos sprendimus dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo priims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai reiškia, kad savivaldybės meras kaip sprendimą priimantis subjektas šioje procedūroje nebelieka.

    Pagal naują tvarką Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo spręs ne tik dėl laikinosios globos nustatymo, bet ir dėl laikinojo globėjo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo. Praktikoje tai apima sprendimus, kurie dažniausiai reikalingi skubiais atvejais, kai vaikas netenka tėvų globos ir būtina nedelsiant užtikrinti saugią aplinką.

    Ką tai reiškia šeimoms ir globėjams?

    Pokyčio tikslas – aiškesnė atsakomybė ir vienodesnė sprendimų praktika visoje šalyje, kai kalbama apie laikinąją vaiko globą. Kai sprendimus priima viena institucija, tikimasi mažiau skirtumų tarp savivaldybių taikomos praktikos ir aiškesnio veiksmų koordinavimo.

    Globos centrai ir toliau išlieka svarbūs vertinant situaciją ir teikiant rekomendacijas dėl globėjo parinkimo, tačiau galutinis administracinis sprendimas bus priimamas Tarnyboje. Šeimoms ir asmenims, svarstantiems tapti laikinaisiais globėjais, svarbu iš anksto pasidomėti, kaip nuo 2026 metų bus teikiami prašymai ir kokia institucija taps pagrindiniu kontaktu jų savivaldybėje.

  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir rizikos: nuo dezinformacijos bei patyčių iki verbavimo ar radikalizavimo. Apie tai kalbėta vaiko teisių gynėjų forume, kuriame ekspertai akcentavo, kad saugumas internete neatsiejamas nuo kritinio mąstymo ir nuoseklaus suaugusiųjų įsitraukimo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad internetas šiandien yra lygiavertė realybės dalis, keičianti bendravimo įpročius ir emocinę savijautą. Pasak jos, suaugusiųjų užduotis yra ne tik nustatyti taisykles, bet ir būti šalia, kai vaikas susiduria su sudėtingu turiniu ar grėsmėmis.

    „Mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai ir atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį, kad vaikus informacija pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją įvertinti ir paaiškinti. Tai tiesiogiai veikia savivertę, santykius ir tapatybės formavimąsi, o nepasiruošus susidūrimai su melagingu ar manipuliaciniu turiniu gali būti traumuojantys.

    Algoritmai formuoja, ką vaikai mato

    Medijų stebėsenos ir analizės srityje dirbantys ekspertai pažymi, kad socialiniai tinklai daugeliui vaikų tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Turinio atranką vis dažniau lemia algoritmai, kurie sustiprina tai, kas sulaukia reakcijų, todėl vaikai gali ilgam „įstrigti“ vienoje temoje ar net žalingo turinio sraute.

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė akcentavo, kad medijų raštingumas tampa esmine kompetencija šeimoje ir mokykloje. Ji taip pat priminė, kad algoritmų poveikį galima mažinti sąmoningai keičiant savo elgseną, pavyzdžiui, aktyviau renkantis patikimus šaltinius ir mažiau reaguojant į provokuojantį turinį.

    Skaitmeninių platformų atsakomybę Europos Sąjungoje stiprina Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris numato pareigas didžiosioms platformoms vertinti sistemines rizikas, susijusias su dezinformacija, nepilnamečių apsauga ir visuomenės diskurso veikimu, bei imtis rizikų mažinimo priemonių. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą platformoms aiškiau valdyti rekomendacijas, reklamas ir turinio platinimo mechanizmus.

    Dezinformacija ir DI keičia taisykles

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos aplinka sparčiai kinta, o DI įrankiai leidžia greitai kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ar garso įrašus. Dėl to vaikams ir tėvams dar sunkiau atskirti, kas yra patikima informacija, o kas sukurta manipuliacijai ar emocinei reakcijai išprovokuoti.

    Vienas ryškėjančių pokyčių yra tai, kad socialiniuose tinkluose dažnai laimi ne turinio kokybė, o jo kiekis ir sklaidos greitis. Tokiose sąlygose kritinis mąstymas tampa ne teoriniu įgūdžiu, o praktine kasdienybe: verta tikrinti pirminį šaltinį, ieškoti konteksto ir stebėti, ar informacija neskatina pykčio, baimės ar susipriešinimo.

    Didžiausios grėsmės: verbavimas ir radikalizavimas

    Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos atstovai forume pabrėžė, kad kova dėl jaunų žmonių dėmesio vyksta nuolat, o priešiškos grupės siekia ugdyti nusivylimą valstybe ir skatinti susiskaldymą. Tokios įtakos priemonės dažnai maskuojamos pramoginiu turiniu, memais ar tariamai „neutraliomis“ žinutėmis.

    Valstybės saugumo departamento atstovai akcentavo, kad šalia žalingo algoritmų poveikio itin rimta grėsmė yra nepilnamečių verbavimas ir radikalizavimas. Tam gali būti išnaudojami socialiniai tinklai ir žaidimų platformos, kuriose jauni žmonės bendrauja privačiai, o suaugusiesiems sunkiau pastebėti rizikingus kontaktus ar turinį.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvams svarbiausia ne vien draudimai, o nuolatinis ryšys ir pokalbis. Kai vaikas žino, kad bus išklausytas, o ne nubaustas, jis labiau linkęs pasidalinti tuo, kas jį gąsdina, trikdo ar kelia klausimų internete.

    Pagalbos prireikus, galima kreiptis į vaiko teisių gynėjus konsultacijai telefonu 0 800 10 800 arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, jei kyla skubi grėsmė vaiko saugumui. Ekspertai taip pat ragina mokyklas ir tėvus aktyviau stiprinti medijų raštingumą, nes tai tampa vienu svarbiausių vaikų atsparumo veiksnių skaitmeninėje aplinkoje.

  • Vaiko teisių gynėjai įspėja: kaip apsaugoti vaiką internete ir stiprinti jo atsparumą kasdien

    Vaiko teisių gynėjai įspėja: kaip apsaugoti vaiką internete ir stiprinti jo atsparumą kasdien

    Skaitmeninis pasaulis vaikams šiandien tapo tokia pat įprasta kasdienybės dalis kaip šeima, mokykla ar draugai. Socialiniai tinklai, naujienų portalai ir vaizdo platformos ne tik pramogina, bet ir formuoja vaikų požiūrį, vertybes, savivertę bei santykius su aplinka.

    Tačiau kartu su galimybėmis auga ir rizikos: nuo elektroninių patyčių bei manipuliacijų iki sveikatai pavojingų iššūkių ar įtraukimo į destruktyvias bendruomenes. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad saugumas turi apimti ne tik fizinę, bet ir virtualią erdvę, kurioje vaikai praleidžia vis daugiau laiko.

    Kas kelia daugiausia grėsmių?

    Vaiko teisių apsaugos specialistai pastebi, kad interneto grėsmės dažnai persipina tarpusavyje: patyčios gali virsti nuolatiniu persekiojimu, o klaidinanti informacija ar spaudimas pritapti gali skatinti rizikingą elgesį. Papildomą iššūkį kuria didelis turinio kiekis ir algoritmai, kurie gali greitai įtraukti vaiką į vienpusius informacinius burbulus.

    Dar viena jautri sritis yra asmens duomenys ir privatumas. Vaikai neretai neįvertina, kad nuotraukos, žinutės ar buvimo vieta gali būti panaudoti šantažui, apgavystėms arba reputacijos menkinimui, o vienkartinis sprendimas pasidalinti informacija internete gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Ryšys su tėvais svarbesnis už kontrolę

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad svarbiausia prevencija prasideda nuo pasitikėjimu grįsto ryšio šeimoje. Jei vaikas žino, kad gali ateiti pas suaugusįjį ir bus išklausytas, jis dažniau pasipasakos apie nemalonius įvykius ar pamatytą turinį, o ne bandys tvarkytis vienas.

    „Kai vaikas jaučiasi saugus ir žino, kad gali ateiti pas suaugusį žmogų ir būti išklausytas bei suprastas, jis daug dažniau rinksis pasipasakoti ir neužsidarys savo informaciniame burbule. Labai svarbu suaugusiesiems būti dėmesingiems ir padėti vaikui ugdyti kritinį mąstymą“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikui kasdien tenka spręsti, kuo dalintis, ką laikyti tiesa, o ką atpažinti kaip manipuliaciją. Kritinis mąstymas ir gebėjimas pasitikrinti informaciją neatsiranda savaime, todėl suaugusiųjų vaidmuo yra padėti vaikui suprasti taisykles, susitarti dėl ribų ir aptarti realias situacijas.

    „Mes, tėvai, labai saugome savo vaikus. Tačiau virtualiame pasaulyje juos vis dar paleidžiame kaip į džiungles. Turbūt retas suaugusysis sėdi šalia vaiko ir žiūri, ką jis veikia internete“, – sakė žurnalistė ir forumo moderatorė Daiva Žeimytė-Bilienė.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jei kyla įtarimų dėl vaiko patiriamų patyčių, grasinimų, netinkamo kontakto ar kito galimo vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių gynėjai ragina nedelsti ir ieškoti pagalbos. Svarbu reaguoti kuo anksčiau, nes laiku suteikta parama dažnai padeda sustabdyti situacijos eskalaciją.

    Pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais galima skambinant nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei ar pavojui, reikia kreiptis numeriu 112.