CP v2

Tag: Valstybinė ligonių kasa

  • Atskleis 2025 metų sveikatos tyrimą: kokie rodikliai lietuviams prastėja greičiausiai?

    Rugsėjo 17 dieną Valstybės duomenų agentūra Vilniuje rengia žiniasklaidos pusryčius, kuriuose pristatys 2025 metais atlikto gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatus. Renginyje žadama pateikti naujausius rodiklius apie gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros paslaugas ir veiksnius, darančius įtaką sveikatai.

    Tokie tyrimai svarbūs ne tik politikos formuotojams ar sveikatos sektoriui, bet ir patiems gyventojams: jie parodo, kaip keičiasi savijauta, įpročiai ir paslaugų pasiekiamumas skirtingose amžiaus bei socialinėse grupėse. Remiantis šiais duomenimis paprastai vertinama, kuriose srityse didžiausia rizika ir kokių priemonių reikia prevencijai.

    Rodiklius pristatys Valstybės duomenų agentūros Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė. Tyrimo duomenis ir jų reikšmę sveikatos sistemai komentuos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė bei Valstybinės ligonių kasos Informacinių sistemų valdymo skyriaus patarėja ir duomenų analitikė Saulė Greičienė.

    Kas paprastai matuojama?

    Gyventojų sveikatos statistiniai tyrimai paprastai apima savarankiškai vertinamą sveikatą, lėtinių ligų paplitimą, sveikatos priežiūros paslaugų naudojimą ir kliūtis joms gauti. Taip pat vertinami sveikatą lemiantys veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, darbo ir gyvenimo sąlygos.

    Nors šiame pranešime konkrečios 2025 metų reikšmės dar nepateikiamos, tokio tipo duomenys dažnai išryškina netolygumus tarp skirtingų grupių. Pavyzdžiui, skiriasi prevencinių patikrų aktyvumas, profilaktinių programų pasiekiamumas ir gyventojų patiriama finansinė našta, kai dalį paslaugų ar priemonių tenka apmokėti patiems.

    Kaip duomenys pritaikomi praktikoje?

    Valstybės institucijoms šie rodikliai reikalingi planuojant prevencijos programas, vertinant paslaugų tinklą ir numatant finansavimo prioritetus. Sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms tokia statistika padeda matyti, kuriose srityse didžiausias poreikis, pavyzdžiui, psichikos sveikatos paslaugų, lėtinių ligų kontrolės ar sveikatos raštingumo stiprinimo.

    Gyventojams tokie pristatymai naudingi tuo, kad paaiškina, ką rodo skaičiai ir kaip jie susiję su kasdieniais pasirinkimais. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent nuoseklūs statistiniai matavimai leidžia atskirti trumpalaikius svyravimus nuo tendencijų ir įvertinti, ar taikomos priemonės duoda apčiuopiamą rezultatą.

    Renginys vyks Valstybės duomenų agentūros informacijos centre, pirmame aukšte, Gedimino prospekte 29, Vilniuje. Organizatoriai kviečia žiniasklaidos atstovus dalyvauti ir susipažinti su 2025 metais atlikto tyrimo išvadomis.

  • Nuo gegužės 1 dienos siuntimą turintiems pacientams pas specialistus – be priemokų: kas keičiasi

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigaliojo naujas reglamentavimas, kuriuo siekiama nutraukti nepagrįstą pacientų apmokestinimą už valstybės lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad pokyčiai skirti didinti sistemos skaidrumą ir aiškiau apibrėžti, už ką pacientas gali, o už ką negali būti prašomas primokėti.

    Naujoji tvarka taikoma gydymo įstaigoms, kurios yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis. Tokiose įstaigose privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, turintiems galiojantį gydytojo siuntimą, specialisto paslaugos turi būti teikiamos be jokių papildomų mokėjimų.

    Ką gydymo įstaigos privalo užtikrinti

    Įstaigoms nustatyta didesnė atsakomybė aiškiai informuoti pacientus apie jų teises ir paslaugų apmokėjimą. Jos turi viešai matomose vietose ir savo interneto svetainėse skelbti, kurios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, taip pat pateikti taikomus medicinos priemonių įkainius.

    Tikslas – sumažinti situacijas, kai pacientams pasiūloma susimokėti iš anksto, nors paslauga pagal siuntimą turėtų būti kompensuojama, arba kai pateikiama neaiški informacija apie tariamai privalomas priemokas. Ministerija akcentuoja, kad pacientų pasirinkimo laisvė turi būti reali, o ne paremta spaudimu ar klaidinančiais paaiškinimais.

    Kada mokėti vis dėlto galima

    Pokyčiai nereiškia, kad bet kokie papildomi mokėjimai sveikatos sistemoje išnyksta. Pacientai ir toliau gali savanoriškai rinktis mokamas papildomas, su gydymo kokybe nesusijusias komforto paslaugas, pavyzdžiui, individualų maitinimą ar geresnes apgyvendinimo sąlygas.

    Taip pat išlieka galimybė pasirinkti brangesnes medicinos priemones ir sumokėti kainų skirtumą, kai tokia galimybė numatyta Vyriausybės patvirtintuose sąrašuose. Tačiau šiuo atveju gydymo įstaiga privalo užtikrinti, kad pacientas būtų aiškiai supažindintas su alternatyvomis ir suprastų, kas yra kompensuojama, o kas pasirenkama papildomai.

    Ką daryti, jei prašoma primokėti

    Jeigu kyla abejonių dėl reikalavimo susimokėti už paslaugą, kuri turėtų būti apmokama valstybės lėšomis, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ir paprašyti paaiškinimo raštu. Jei situacijos išspręsti nepavyksta, pacientai raginami kreiptis į Valstybinę ligonių kasą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad gegužės mėnuo įvardijamas kaip pereinamasis laikotarpis, kai įstaigos praktikoje prisitaiko prie naujų reikalavimų. Dėl to pradžioje galimi skirtingi aiškinimai, tačiau bendras principas išlieka aiškus: siuntimą turinčiam pacientui priemokos už kompensuojamą paslaugą neturi būti taikomos.