Centras turės saugoti rinkimų procesą
Lenkijos vyriausybė nurodo, kad naujai įsteigtas Kovos su dezinformacija centras bus įtrauktas į 2027 metais vyksiančių parlamento rinkimų apsaugą. Tikslas – sumažinti bandymus diskredituoti rinkimų procesą ir pasitikėjimą juo iki minimalaus lygio.
Apie tai, atsakydamas į parlamentarų klausimus, kalbėjo vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Jo teigimu, rinkimų laikotarpiu dezinformacijos spaudimas tik didės, todėl institucijos rengia iš anksto suderintą atsaką.
Planuojama programa „Saugūs rinkimai 2027“
Ministro teigimu, 2027 metais planuojama įgyvendinti kompleksinę programą „Saugūs rinkimai 2027“. Ji turėtų tęsti ankstesnes priemones, nukreiptas į informacinės erdvės stebėseną, koordinuotų atakų atpažinimą ir reagavimą į klaidinančias kampanijas.
Numatoma, kad programa apims ne tik melagingų naratyvų fiksavimą, bet ir bandymų kelti abejones balsavimo skaidrumu monitoringą. Akcentuojama, kad rizikos kyla tiek iš vietinių, tiek iš išorės veikėjų, o metodai tampa vis labiau koordinuoti.
24 tūkst. incidentų ir tūkstančiai paskyrų
Skaitmeninimo ministerija primena, kad 2025 metais per rinkiminį laikotarpį buvo fiksuota apie 24 000 su dezinformacija susijusių incidentų. Dalis jų esą buvo perduota skaitmeninių platformų administratoriams, tačiau ne visais atvejais rekomendacijos buvo įgyvendintos ir klaidinantis turinys pašalintas.
Anot K. Gawkowskio, tuo pačiu laikotarpiu pašalinta apie 16 000 dezinformaciją platinusių paskyrų. Vis dėlto pabrėžiama, kad iki 2027 metų iššūkių mastas gali augti, ypač atsižvelgiant į greitą turinio kūrimą ir sklaidą internete.
Bendradarbiavimas su rinkimų institucijomis
Vyriausybė teigia, kad centras glaudžiai bendradarbiaus su Valstybine rinkimų komisija ir kitomis už valstybės saugumą atsakingomis institucijomis. Bendradarbiavimas turėtų būti paremtas nuolatine informacijos apykaita ir operatyviu įspėjimu apie naujas manipuliacijas.
Institucijoms žadama teikti aktualią informaciją apie plintančias dezinformacijos kampanijas, klaidinančias žinutes ir koordinuotus bandymus trikdyti informacinę erdvę. Taip pat akcentuojama, kad prevencija ir greitas reagavimas laikomi esminiais rinkimų patikimumo elementais.
„Norime pasiekti situaciją, kad piliečių pasitikėjimo rinkimų procesu menkinimas būtų praktiškai sumažintas iki nulio“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.
Nors konkrečios techninės priemonės ir teisiniai įrankiai dar nėra detalizuoti, kryptis aiški: vyriausybė siekia centralizuoti reagavimą į informacines atakas. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, ypač augant koordinuotų kampanijų ir automatizuoto turinio kiekiui, įskaitant DI generuojamas žinutes.