Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovai rugsėjo 8 dieną susirinko į pasitarimą, kuriame aptarė naujų mokslo metų prioritetus, mokinių pasiekimų duomenis ir artėjančius teisės aktų pokyčius. Susitikime daug dėmesio skirta skaitmeninių įgūdžių stiprinimui ir mokyklų pasirengimui naujoms tvarkoms.
Viena ryškiausių temų tapo mokymosi platforma „Vedliai“, skirta informatikos ir skaitmeninio raštingumo ugdymui. Platformos atstovai nurodė, kad ja naudojasi apie 60 proc. Lietuvos mokyklų, o Vilkaviškio rajone sutarta dėl nuoseklesnio diegimo pradinėse ir pagrindinėse klasėse.
Planuojama, kad 2026–2027 mokslo metais „Vedliai“ bus taikoma 1–4 ir 5–8 klasėse, tam numatant savivaldybės finansavimą ir suderinus poreikius su mokyklų vadovais bei informatikos mokytojais. Savivaldybės tikslas – suvienodinti prieigą prie kokybiškų skaitmeninių mokymosi priemonių ir sumažinti skirtumus tarp mokyklų.
Mokinių pasiekimai: kur stiprėjame, kur stringame
Pasitarime pristatyti 4, 8 ir 10 klasių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai, lyginant juos su šalies ir kitų savivaldybių vidurkiais. Taip pat aptartos kelių metų tendencijos, siekiant aiškiau įvardyti, kokių sprendimų reikia mokykloms ir savivaldybei.
Akcentuota, kad 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų patikrinime savivaldybės mokinių vidurkis šiemet buvo 0,9 proc. aukštesnis už šalies vidurkį. Tuo metu 8 klasės matematikos rezultatai išliko žemesni ir, palyginti su savivaldybių vidurkiu, prastėjo.
Pažymėta, kad augo 8 klasės mokinių dalis, pasiekusi pagrindinį pasiekimų lygį: lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) srityje, palyginti su 2024 metais, šis rodiklis padidėjo 31 proc., matematikos – 16 proc. Tai rodo pozityvų poslinkį, tačiau kartu išryškina poreikį toliau stiprinti matematikos mokymą ir mokymosi pagalbą.
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų duomenys taip pat atskleidė mišrų vaizdą. Lietuvių kalbos ir literatūros įvertinimų vidurkis buvo artimas šalies vidurkiui, o aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis padidėjo 1,2 proc.
Matematikos pagrindinį pasiekimų lygį pasiekė 5,2 proc. daugiau mokinių nei pernai, tačiau slenkstinio lygio nepasiekusių dalis išlieka didelė ir siekia 29,9 proc. Nors tai yra 2 proc. mažiau nei 2025 metais, šis rodiklis įvardytas kaip vienas svarbiausių rizikos signalų, reikalaujantis kryptingo darbo.
4 klasės pasiekimų patikrinimuose dalyvavo 304 mokiniai. Matematikos rezultatų vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 6,4 proc., o lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) – 2,2 proc.
Slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekė 6,9 proc. matematikos ir 3 proc. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimus laikiusių mokinių. Aptariant rezultatus pabrėžta, kad nors fiksuotas didžiausias atotrūkis nuo šalies vidurkio, lyginant su savivaldybių vidurkiu dalyje rodiklių matomas gerėjimas, o tai leidžia tiksliau planuoti pagalbos priemones.
Pokyčiai mokyklose: telefonai, priėmimas, pagalba mokytojams
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovė Ž. Žilinskienė pabrėžė, kad sprendimų centre turi išlikti vaikas, o mokykla privalo užtikrinti saugią aplinką mokiniui ir aiškias darbo sąlygas mokytojui. Pasitarime sutarta, kad pokyčiai turi būti įgyvendinami nuosekliai, remiantis duomenimis ir bendruomenės susitarimais.
„Svarbiausia, kad mokykla būtų vieta, kurioje vaikas gali mokytis, augti ir jaustis saugus, o mokytojas turėtų pasitikėjimą, palaikymą ir tinkamas sąlygas darbui“, – sakė Ž. Žilinskienė.
Tarp aptartų naujovių – ir griežtesnė mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų bei kitų galinių įrenginių naudojimo tvarka. Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos mokyklos, įvertinus mokyklos tarybos siūlymus, galės direktoriaus įsakymu nustatyti aiškias naudojimo taisykles, kurias privalės viešai skelbti.
Taip pat priminta, kad viduriniam išsilavinimui įgyti išlieka dviejų valstybinių brandos egzaminų reikalavimas, o stojant į aukštąjį mokslą reikės būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus. Ši nuostata akcentuota kaip svarbi planuojant ugdymo procesą vyresnėse klasėse ir konsultavimą dėl mokinių pasirinkimų.
Dar viena praktinė tema – centralizuoto priėmimo į mokyklas plėtra. Numatoma, kad antrasis etapas nuo 2027 metų sausio 1 dienos startuos savivaldybėse, kuriose mokosi ne daugiau kaip 9 000 mokinių, į šį etapą patenka ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Primenama, kad prašymai į mokyklas bus teikiami nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos per centralizuotą informacinę sistemą. Savivaldybė akcentuoja, kad toks priėmimo modelis leidžia skaidriau planuoti klasių komplektavimą ir užtikrinti aiškesnę tvarką tėvams.
Pasitarime aptartos ir papildomos paramos priemonės mokykloms. Tarp jų – Mokytojų linijos startas nuo 2026 metų spalio 9 dienos, kai mokytojams nuotoliniu būdu bus teikiamos psichologų ir teisininkų konsultacijos, siekiant stiprinti emocinę gerovę ir profesinį atsparumą.
Taip pat kalbėta apie nulinės tolerancijos smurtui ir patyčioms politikos įgyvendinimą bei pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Mokyklų vadovams priminta atsakomybė už planų parengimą ir praktinį pasirengimą, kad sprendimai krizės atveju būtų greiti ir aiškūs.
Galiausiai aptarti ir aplinkos pritaikymo asmenims su negalia reikalavimai, įsigaliosiantys nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Mokykloms teks užtikrinti, kad aplinka atitiktų bent tris pritaikymo kriterijus, o tai reiškia papildomą planavimą ir investicijų poreikį.