Vienoje esančiame Taikomosios dailės muziejuje MAK įvykdyta įžūli vagystė: du vyrai, kaip skelbia policija, nusipirko bilietus, įėjo kaip įprasti lankytojai ir ekspozicijos salėje pagrobė ypač brangų papuošalą.
Pasak pareigūnų, incidentas įvyko rugpjūčio 27 dieną. Įtariamieji nebuvo užsidėję kaukių ir jų veidai aiškiai matomi vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose.
Policija pranešė, kad vyrai plaktuku sudaužė stiklinę vitrinos sienelę, sugriebė apie 200 karatų platinos ir deimantų vėrinį ir pasišalino nežinoma kryptimi. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškoma liudininkų ir peržiūrima vaizdo medžiaga.
Austrijos žiniasklaida nurodo, kad vėrinys, siejamas su „Van Cleef & Arpels“ paroda, buvo įvertintas keliais milijonais eurų. Taip pat skelbta, kad jį sudaro 673 brangakmeniai, todėl tai vienas ryškiausių šios ekspozicijos objektų.
MAK patvirtino vagystės faktą, tačiau plačiau jos nekomentuoja, kol vyksta tyrimas. Muziejus buvo pranešęs apie laikinas ribojančias priemones, tačiau vėliau, anot institucijos informacijos, dalis erdvių lankytojams vėl buvo atverta.
Vagysčių banga Europos muziejuose
Ši vagystė įsilieja į pastaruoju metu fiksuojamą garsesnių nusikaltimų prieš muziejus ir kolekcijas virtinę Europoje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai vis dažniau taikosi į mažiau apsaugotas ekspozicijas ir trumpam rodomas parodas, kuriose eksponuojami itin likvidūs objektai.
Tokiais atvejais didžiausias iššūkis tyrėjams būna greitis: papuošalai gali būti išardomi į dalis, o brangakmeniai iškeliauja į šešėlinę rinką. Dėl to policija paprastai skuba kuo greičiau paskelbti įtariamųjų atvaizdus ir rinkti informaciją apie jų judėjimo maršrutus mieste.
Kas žinoma apie pavogtą vėrinį?
Skelbta, kad pavogtas vėrinys buvo sukurtas buvusiai Egipto karališkajai šeimai ir istoriškai siejamas su karaliene Nazli. Ji šį papuošalą dėvėjo 1939 metais per savo dukters Fawzios vestuves.
„Šis vėrinys buvo vienas pagrindinių parodos akcentų, todėl jo netektis yra ir kultūrinė, ir saugumo pamoka“, – nurodė tyrimui artimi šaltiniai, komentuodami, kodėl muziejai peržiūri apsaugos protokolus po kiekvieno tokio incidento.
Kol vyksta tyrimas, institucijos paprastai vertina, ar saugumo spragos buvo susijusios su ekspozicijos įrengimu, darbuotojų reagavimo laiku ar lankytojų srautų valdymu. Muziejų sektoriuje vis dažniau kalbama ir apie papildomas priemones, įskaitant išmanesnius jutiklius bei rizikos vertinimą laikinosiose parodose.
