Tag: Vandalizmas

  • Lenkijoje vandalai išniekino viceministro biurą: užfiksavo kameros, policija tiria

    Lenkijoje, Žemutinės Silezijos Trzebnicos mieste, nežinomas vandalas išniekino viceministro biurą – ant langų juodu aerozoliu užrašė politinį šūkį. Įvykis sukėlė platų atgarsį, o pareigūnai aiškinasi, kas ir kodėl ryžosi šiam išpuoliui.

    Kaip skelbia radijas ESKA, incidentas siejamas su pastaruoju metu Lenkijoje kilusia įtampa dėl televizijos „Republika“ ir jos eteryje pasirodžiusių skandalingų teiginių. Prokuratūra jau nagrinėja šios televizijos vadovo pasisakymus, o atskirą tyrimą dėl kanalo veiklos prie Konstitucinio Tribunolo atlieka Ščecino pareigūnai.

    Nuniokotas biuras priklauso Koalicijos „Pilietinė platforma“ politikui, Lenkijos plėtros ir technologijų viceministrui Michałui Jarosui. Ant vitrinos paliktas užrašas buvo nukreiptas prieš Donaldą Tuską ir susietas su raginimu „patraukti rankas nuo Respublikos“.

    Trzebnicos kriminalistai savaitgalį įvykio vietoje rinko pėdsakus, tačiau detalių kol kas neatskleidžia. Tyrėjai tikrina, ar vandalizmo motyvas tiesiogiai susijęs su aštrėjančiomis politinėmis nuotaikomis šalyje.

    Vandalas veikė naktį, viską nufilmavo kameros

    Iš paviešinto vaizdo įrašo matyti, kad vandalas atėjo naktį, kiek po 3 valandos. Asmuo buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis, žiemine striuke ir užsidėjęs gobtuvą.

    Įraše matyti, kaip jis išėjimu tarp daugiabučio ir pastato pasirodo prie biuro langų, rankoje laikydamas dažų balionėlį. Vandalas nesižvalgė – priėjęs iš karto pradėjo rašyti dideles juodas raides.

    Visa „akcija“ truko maždaug tris minutes: užrašęs tekstą, asmuo sparčiau grįžo tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo. Šis įrašas gali tapti vienu svarbiausių tyrimo įrodymų.

    Michałas Jarosas: langus nuvalė su rėmėjais

    Į incidentą politikas sureagavo socialiniame tinkle „X“, kur pareiškė esąs atviras dialogui su oponentais. Jis taip pat pažadėjo pasirūpinti, kad langai būtų nuvalyti.

    Pažadą viceministras įgyvendino dar tą patį savaitgalį – kartu su bendražygiais ir simpatikais nuo langų nuplovė dažus. Prie biuro surengtoje spaudos konferencijoje jis kalbėjo apie protesto kultūrą ir politinės įtampos pasekmes.

    Kokia atsakomybė gresia už vandalizmą?

    Lenkijos teisėje bausmė už tokį veiksmą priklauso nuo padarytos žalos įvertinimo. Jei nuostoliai viršytų 800 zlotų, veika būtų kvalifikuojama kaip nusikaltimas, už kurį gali grėsti laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki penkerių metų.

    Jeigu žala būtų mažesnė, tai būtų laikoma administraciniu nusižengimu, už kurį gali būti skiriama bauda iki 5 000 zlotų. Pareigūnai toliau aiškinasi aplinkybes ir ieško įtariamojo.

  • Lenkijoje apgadintas KO parlamentaro biuras: ant sienų – užrašai „Tusk“ ir šūkis apie „Republiką“

    Lenkijoje vandalai apgadino opozicinės Koalicijos Obywatelskos (KO) parlamentaro Michało Jaroso biurą Trzebnicoje – ant pastato sienų ir langų atsirado dažais išpurkšti politiniai užrašai, tarp jų du kartus pakartotas „Tusk“.

    Apie incidentą politikas pranešė viešai, pasidalijęs nuotraukomis ir patikslinęs, kad ant pastato atsirado šūkis „Ręce precz od Republiki“ bei kiti užrašai, nukreipti prieš Donaldą Tuską.

    Pasak M. Jaroso, užrašai greičiausiai buvo padaryti aerozoliniais dažais. Apgadinta ne tik siena, bet ir biuro langai.

    Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad prie biuro yra įrengtos vaizdo kameros, tad į užrašų autorius kreipėsi su užuomina, jog jie gali būti identifikuoti.

    Parlamentaras susiejo įvykį su diskusijomis dėl „Telewizja Republika“

    Reaguodamas į vandalizmą, M. Jaros savo įraše užsiminė apie „Telewizja Republika“ eteryje pasirodžiusius pasisakymus, susijusius su įvykiais Krokuvoje po 24 metų asmens surengto išpuolio.

    Tekste nurodoma, kad po šio išpuolio buvo sužeista keliolika žmonių, o šeši žuvo.

    Taip pat skelbiama, jog Krokuvos apygardos prokuratūra ketvirtadienį, lapkričio 12 dieną, pradėjo tyrimą dėl pasisakymų „Telewizja Republika“ eteryje po teroro išpuolio.

    Prokuratūros teigimu, tyrimas pradėtas, be kita ko, dėl galimo šmeižto.

  • Gliwicuose suniokotas fortepijonas: 24-erių vyras nustėro policijai pasibeldus į duris

    Gliwicų miesto aikštėje suniokotas viešai pastatytas fortepijonas, o policija netrukus nustatė ir sulaikė įtariamąjį. Pareigūnų teigimu, nusikaltimu įtariamas 24 metų vyras buvo užkluptas netikėtai, kai policininkai atvyko į jo gyvenamąją vietą.

    Vyras prisipažino sugadinęs instrumentą. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą Lenkijoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų, o galutinę atsakomybę paprastai lemia žalos mastas ir teismo vertinimas.

    Po incidento apgadintas fortepijonas perduotas meistrams į servisą. Kol kas neaišku, ar instrumentą pavyks pilnai atkurti, ar dėl pažeidimų jis bus pripažintas nebetinkamu naudojimui.

    Tokie atvejai savivaldybėms ir renginių organizatoriams dažnai tampa priminimu apie viešose erdvėse paliekamų objektų apsaugą. Praktikoje vis dažniau svarstoma apie papildomas stebėjimo priemones, aiškesnį ženklinimą ir atsakomybės akcentavimą, nes vandalizmo padaryta žala paprastai gula ant mokesčių mokėtojų ar rėmėjų pečių.

    Policija primena, kad net ir, atrodytų, spontaniškas viešo turto niokojimas gali baigtis ne tik baudžiamąja atsakomybe, bet ir pareiga atlyginti remonto išlaidas. Tolesnį sprendimą dėl bylos eigos priima teisėsauga ir prokurorai, įvertinę surinktą medžiagą.

  • Kodėl viešosiose erdvėse nauja įranga sugenda per 2 metus: ekspertai atskleidė pagrindines klaidas

    Kas greičiausiai sugadina naują įrangą?

    Naujai sutvarkytos viešosios erdvės dažnai atrodo nepriekaištingai tik pirmą sezoną, o vėliau išlenda pirmieji defektai: trūkinėja suolų lentos, rūdija metalinės dalys, blunka plastikas, o sporto ar žaidimų dangos ima skilinėti. Iš pirmo žvilgsnio kaltos lietuviškos žiemos, tačiau specialistai pabrėžia, kad oras dažniausiai tik pagreitina problemas, kurios atsiranda dėl sprendimų projektavimo ir įrengimo stadijoje.

    Sprendimų viešosioms erdvėms įmonės „Bipa“ projektų vadovas Vitalijus Počema sako, kad didžiausi skirtumai tarp ilgai tarnaujančios ir greitai susidėvinčios infrastruktūros dažniausiai slypi medžiagų kokybėje, paruošime bei priežiūros disciplinoje. Gyventojai paprastai mato tik rezultatą, tačiau priežastys neretai būna techniškos ir iš anksto numatomos.

    „Gamta įrangai kenkia mažiausiai, ją labiau veikia vandalizmas, nepriežiūra arba nekokybiškos medžiagos. Normaliai cinkuota konstrukcija gali tarnauti 15–20 metų“, – sakė Vitalijus Počema.

    Jo teigimu, jei plieninės konstrukcijos pradeda rūdyti po dvejų ar trejų metų, tai dažniausiai rodo netinkamą metalo paruošimą ir apsaugą, o ne neišvengiamą lauko poveikį. Panašiai ir su įtrūkimais ar klibėjimu: tai dažnai susiję su netiksliai įvertintomis apkrovomis ir taupymu konstrukcijose, o ne vien šalčiu.

    Viešieji pirkimai dažnai skatina taupyti kokybės sąskaita

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų praktikoje neretai dominuoja mažiausios kainos kriterijus, o ne ilgaamžiškumas per visą tarnavimo laiką. Tokiu atveju pasirenkami minimalūs leistini stori, paprastesnės dangos, pigesnė mediena ar plastikas, o ilgalaikės eksploatacijos reikalavimai lieka neįrašyti į technines specifikacijas.

    Ypač ryškiai tai matyti plastiko ir dažytų paviršių atveju. Kokybiškas plastikas turi būti atsparus ultravioletiniams spinduliams, kad per kelis sezonus neprarastų spalvos ir trapumo, tačiau jei tai neapibrėžta reikalavimuose, įranga gali pastebimai pasikeisti net per pusmetį.

    Sporto ir žaidimų aikštelių dangų tarnavimo laiką smarkiai trumpina ir prastas vandens nuvedimo suplanavimas. Kai drėgmė užsilaiko po danga, šalčio ciklai ją greičiau ardo, todėl net iš pažiūros nedidelės projektavimo detalės gali nulemti, ar danga tarnaus kelis sezonus, ar gerokai ilgiau.

    Kodėl papilkėjusi mediena dar nereiškia gedimo?

    Viena dažniausių gyventojų pastabų yra medinių suolų ar apdailos papilkėjimas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai dažnai yra natūralus medienos senėjimo procesas, kuris pats savaime nebūtinai reiškia konstrukcijos silpnėjimą, ypač jei naudojamas kietmedis ir jis tinkamai apdorotas.

    V. Počemos teigimu, šiuolaikinėse viešosiose erdvėse dažniau pasirenkami juodalksnis, ąžuolas, uosis ar kiti kietmedžiai, o pradinę išvaizdą dažniausiai galima palaikyti periodiškai atnaujinant apsauginę dangą. Jei mediena kokybiška ir prižiūrima kasmet, ji gali išlikti tvarkinga apie 10 metų ir ilgiau.

    Viešųjų žaidimų aikštelių įrangą ir dangas vertinančios įmonės „Inspectum“ vadovas Sergejus Kazunko pastebi, kad dažnai nukenčia ne pati medžiaga, o jos paruošimas ir vėlesnė priežiūra. Ypač jautrūs elementai gali būti fanera ir mediniai atraminiai statramsčiai, jei nuo pirmos dienos jie neapsaugomi ir periodiškai neatnaujinami.

    „Ta pati mediena gali tarnauti visiškai skirtingai: viena būna impregnuota ir apsaugota gamykloje, kita paruošta atsainiai. Po kelerių metų skirtumas matosi plika akimi“, – sakė Sergejus Kazunko.

    Priežiūra: kartais pakanka vieno varžto

    Specialistai pabrėžia, kad dalis gedimų įvyksta ne staiga, o dėl užleistos smulkios priežiūros. Jei jungtys ima klibėti, dažnai užtenka laiku priveržti varžtus ar sutvarkyti mazgą, tačiau ignoruojant problemą mėnesiais ar metais, detalės nusidėvi ir lūžta, o remontas tampa brangesnis.

    Priežiūros klaidos pasitaiko ir dėl netinkamos eksploatacijos. Pavyzdžiui, tam tikros vaikų žaidimų dangos nėra skirtos ratinėms priemonėms ar technikai, tačiau realybėje per jas važiuoja paspirtukai ar net sniego valymo įranga, palikdama vėžes ir pažeidimus.

    Vis dažniau diegiant elektroninius sprendimus, tokius kaip išmanieji suolai ar kitos saulės energija maitinamos priemonės, atsiranda ir naujų reikalavimų kasdienei priežiūrai. Jei saulės panelės užverčiamos sniegu ar įranga pastatoma pavėsyje, veikimas tampa nepatikimas, nors pati technologija gali būti tinkama.

    Galiausiai, įrangos ilgaamžiškumą trumpina vandalizmas: dingsta įrankiai, nupjaunamos virvės, atsukami tvirtinimai. Todėl vis dažniau akcentuojama ne tik kokybė ir priežiūra, bet ir atsparumas tyčiniams pažeidimams, įskaitant patvaresnius tvirtinimus bei aiškesnę atsakomybę už infrastruktūros stebėseną.

  • Gostynės ligoninė ieško vyro iš vaizdo įrašo: naktį suniokotas šlagbaumas ir varteliai

    Gostynės ligoninė Lenkijoje paskelbė ieškanti vyro, užfiksuoto vaizdo stebėjimo kamerų įraše po naktinio incidento gydymo įstaigos teritorijoje. Pasak įstaigos, naktį iš 2026 metų birželio 26 dienos į 27 dieną buvo tyčia apgadinti infrastruktūros elementai prie pastato.

    Ligoninė nurodo, kad suniokotas šlagbaumas ir varteliai, o įvykis buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo sistemų. Įstaiga teigia turinti medžiagą, kurioje matomas įtariamas asmuo, todėl kreipiasi į jį tiesiogiai.

    „Informuojame, kad naktį iš 2026 metų birželio 26 dienos į 27 dieną ligoninės teritorijoje buvo tyčia suniokotas šlagbaumas ir varteliai. Įvykį užfiksavo vaizdo stebėjimas, o mūsų turimuose įrašuose matomas asmuo, kuris, kaip įtariama, tai padarė“, – pranešė Gostynės SPZOZ atstovai.

    Ligoninė ragina vyrą, matomą įraše, susisiekti su įstaiga iki 2026 metų liepos 3 dienos 14.00 valandos. Pasak pranešimo, tai galima padaryti atvykus į ligoninę arba paskambinus telefonu, siekiant taikiai susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo.

    „Prašome vyro, matomo įraše, iki 2026 metų liepos 3 dienos 14.00 valandos asmeniškai arba telefonu susisiekti su įstaiga, kad taikiai sutartume dėl padarytos žalos atlyginimo“, – teigiama ligoninės pranešime.

    Įstaiga pabrėžia, kad nesulaukusi kontakto per nurodytą terminą, ji ketina kreiptis į teisėsaugą. Kartu būtų perduota ir turima vaizdo medžiaga bei kiti surinkti įrodymai, reikalingi tyrimui.

    „Jeigu per nurodytą terminą nesulauksime kontakto, byla bus perduota kompetentingoms teisėsaugos institucijoms kartu su užtikrintai išsaugota įrodymų medžiaga“, – nurodė SPZOZ.