Tag: Vandenbergo bazė

  • SpaceX „Falcon 9“ į orbitą iškėlė 21 JAV karinių palydovų: ką žinome apie ankstyvojo perspėjimo tinklą

    Misija JAV Kosmoso pajėgoms

    „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė 21 palydovą, skirtą optinei ryšių infrastruktūrai ir ankstyvajam perspėjimui apie balistinių bei hipergarsinių raketų grėsmes. Projektas vykdomas JAV Kosmoso pajėgų užsakymu, o techninį įgyvendinimą koordinuoja Kosmoso plėtros agentūra.

    Tokio tipo palydovai laikomi augančios daugiasluoksnės kosminio saugumo architektūros dalimi, kai perspėjimas apie paleidimus ir taikinių sekimas remiasi ne vienu dideliu palydovu, o gausia ir išskaidyta sistema. Tai didina atsparumą trikdžiams ir leidžia greičiau perduoti duomenis skirtingiems naudotojams.

    Ką daro ši palydovų grupė

    Skelbiama, kad sistema orientuota į ankstyvą raketų aptikimą ir duomenų perdavimą, o svarbi jos dalis – ryšio tinklas, leidžiantis informaciją perduoti tarp palydovų ir į antžeminius centrus. Tokia architektūra ypač aktuali siekiant stebėti manevruojančius, sudėtingiau aptinkamus taikinius.

    Numatoma, kad galutinis sprendimas remsis kelių tipų palydovais: vieni rinks duomenis jutikliais, kiti užtikrins ryšio maršrutus ir tinklo valdymą. Tokiu būdu kuriamas ne tik perspėjimo, bet ir patikimesnis karinių duomenų perdavimo kanalas.

    Skaičiai ir planai orbitoje

    Per šešias misijas jau buvo iškelti 84 palydovai, o vieno palydovo masė siekia apie 150 kilogramų. Nurodoma, kad vieneto kaina, priklausomai nuo komplektacijos, yra apie 12,6 milijono eurų.

    Planuojama, kad iki kitų metų vidurio orbitoje veiks 28 taikinių sekimo ir perspėjimo palydovai, o dar 126 objektai bus skirti duomenų srautų nukreipimui, ryšiui ir atsarginiam valdymui. Tokie skaičiai rodo kryptį į didelį, išskaidytą tinklą, o ne kelis brangius pavienius aparatus.

    „Falcon 9“ startavo iš Vandenbergo Kosmoso pajėgų bazės Kalifornijoje, o po užduoties pirmoji pakopa maždaug po aštuonių minučių sėkmingai nusileido vertikaliai ant platformos. Daugkartinis naudojimas išlieka vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių dažninti karines ir civilines misijas bei trumpinti palydovų dislokavimo terminus.

  • Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    JAV Oro pajėgos atliko sėkmingą tarpžemyninės balistinės raketos „Minuteman III“ bandomąjį paleidimą, siekdamos pademonstruoti branduolinio atgrasymo sistemos patikimumą didėjančios geopolitinės įtampos fone. Bandymas sutapo su Rusijos skelbiamomis branduolinėmis pratybomis, vykdomomis ir Baltarusijoje, todėl įgavo papildomą politinį svorį.

    Paleidimas įvyko gegužės 20 dieną iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje, vykdant misiją GT-256. JAV kariuomenė pabrėžė, kad raketa buvo be kovinės galvutės, o bandymo tikslas buvo patikrinti sistemos parengtį ir patikimumą.

    Skrydžio programa buvo įvykdyta pagal planą, o raketa po numatytos trajektorijos buvo neutralizuota. JAV oro pajėgų Global Strike Command atstovai akcentavo, kad tokie bandymai yra reguliarios programos dalis ir nėra susiję su konkrečių įvykių eskalavimu, nors laikas neišvengiamai siunčia signalą.

    Kas yra „Minuteman III“

    „Minuteman III“ išlieka pagrindiniu JAV sausumos branduolinės triados elementu ir vienu svarbiausių strateginio atgrasymo instrumentų. Ši sistema eksploatuojama dešimtmečius, tačiau nuolat modernizuojama, kad atitiktų saugumo ir patikimumo reikalavimus.

    Viešai skelbiami techniniai duomenys rodo, kad „Minuteman III“ yra apie 18,3 metro ilgio, jos startinė masė siekia maždaug 36 tonas, o nuotolis viršija 13 000 kilometrų. Raketa varoma trimis kietojo kuro pakopomis, o maksimalus greitis gali siekti apie Mach 23.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Bandymas įvyko tuo metu, kai Rusija viešai demonstruoja branduolinės eskalacijos retoriką ir rengia pratybas, kurias sieja su įtampa dėl Vakarų paramos Ukrainai. Lygiagrečios demonstracijos didina nervingumą, tačiau kartu primena, kad branduolinės valstybės palaiko nuolatinį parengties režimą.

    Ekspertai tokiose situacijose paprastai išskiria du lygiagrečius tikslus: vidinį, kai tikrinama techninė būklė ir procedūros, ir išorinį, kai siunčiamas atgrasymo signalas. JAV pusė nuosekliai kartoja, kad bandomieji paleidimai yra gynybinio pobūdžio ir skirti strateginiam stabilumui užtikrinti.

    JAV kariuomenė nurodo, kad „Minuteman III“ bandymai bus tęsiami ir artimiausiais mėnesiais pagal planą. Pastaraisiais metais Vašingtonas taip pat viešai kalba apie ilgalaikį sausumos komponento atnaujinimą, tačiau iki tol „Minuteman III“ išlieka kertine atgrasymo sistemos dalimi.