Vyresniame amžiuje fizinis aktyvumas išlieka vienu svarbiausių sveikatos veiksnių, tačiau ne kiekvienam tinka ilgi pasivaikščiojimai ar važiavimas dviračiu. Kai vargina kelių skausmas, klubų sąnarių pakitimai, stuburo sustingimas ar pusiausvyros problemos, saugesnė alternatyva dažnai būna vandens pratimai ir plaukimas.
Vandenyje kūnas tampa lengvesnis, nes jį laiko vandens keliamoji jėga. Dėl to sumažėja apkrova sąnariams ir stuburui, o judesius, kurie sausumoje kelia diskomfortą, baseine atlikti paprasčiau ir didesne amplitude.
Tuo pačiu vanduo suteikia natūralų pasipriešinimą, todėl net ramus ėjimas baseine įdarbina kojas, pilvo ir nugaros raumenis, pečių juostą. Nebūtina plaukti greitai ar nuplaukti daug ilgių, nes organizmui krūvis atsiranda ir per paprastas užduotis, tokias kaip vandens aerobika ar judesiai su plūdrumo priemonėmis.
Kam vandens pratimai ypač tinka?
Vandens treniruotės dažnai pasirenkamos, kai diagnozuojami degeneraciniai sąnarių pakitimai ar vargina lėtinis skausmas. Judėjimas mažesnės apkrovos sąlygomis gali padėti sumažinti sustingimą, palaikyti judrumą ir grįžti prie aktyvumo neprovokuojant papildomo diskomforto.
Reguliariai stiprėjant stabilizuojantiems raumenims, paprastėja kasdieniai veiksmai: atsistoti nuo kėdės, lipti laiptais, apsirengti ar nešti pirkinius. Pusiausvyros pratimai baseine daugeliui kelia mažiau įtampos, nes vanduo amortizuoja ir sumažina kritimo baimę.
Plaukimas taip pat yra aerobinis krūvis, kuris, atliekamas ramiu tempu, palaiko širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermę. Ritmiškas kvėpavimas ir koordinuota rankų bei kojų veikla reikalauja susikaupimo, o buvimas vandenyje neretai veikia raminamai.
Kaip pradėti saugiai?
Pradedantiesiems dažnai pakanka 20–30 minučių judėjimo 2 kartus per savaitę, o vėliau trukmę galima didinti pagal savijautą. Tipinė treniruotė prasideda lengvu ėjimu vandenyje ir apšilimu, po to atliekami kelių kėlimai, kojų mostai, liemens pasukimai bei rankų pratimai, o pabaigoje skiriama laiko lėtam tempui ir tempimo pratimams.
Baimė dėl gilaus vandens nebūtinai yra kliūtis, nes daug užsiėmimų vyksta seklioje baseino dalyje, kur kojomis galima remtis į dugną. Instruktoriai naudoja lenteles, plūdrumo diržus ar kitas priemones, o pratimus galima supaprastinti vos pajutus nuovargį.
Karštomis dienomis aktyvumas lauke gali labiau varginti, todėl uždaras baseinas leidžia sportuoti stabilesnėmis sąlygomis. Vis dėlto ir vandenyje galima nepastebėti skysčių netekimo, todėl prieš treniruotę ir po jos svarbu atsigerti.
Kada būtina pasitarti su gydytoju?
Specialisto konsultacija ypač svarbi, jei žmogus ilgai nesportavo, turi nestabilų kraujospūdį, širdies ligų, ritmo sutrikimų, dusulį, alpimų epizodų, ryškių pusiausvyros sutrikimų ar neseniai patyrė operaciją. Treniruotę reikia nedelsiant nutraukti, jei atsiranda krūtinės skausmas, staigus dusulys, stiprus galvos svaigimas, širdies plakimas ar neįprastas silpnumas.
Atviruose vandens telkiniuose rizikų daugiau, todėl vyresniam žmogui nereikėtų maudytis vienam ar staigiai nerti į vandenį perkaitus saulėje. Saugiausia rinktis prižiūrimas vietas, vengti stiprių srovių ir neplaukti toli nuo kranto.
Praktiškai dažnos traumos nutinka ne vandenyje, o ant šlapių paviršių, todėl baseine pravartu turėti neslystančias šlepetes ir neskubėti persirengimo zonoje. Po treniruotės verta ramiai pailsėti, gerai nusausinti pėdas ir įsivertinti savijautą.
