CP v2

Tag: Vandens ekosistemos

  • Plaukiojantys saulės moduliai Nyderlandų ežere: kas po jais pakeitė žuvų ir bestuburių gyvenimą

    Nyderlanduose, netoli Zvolės, įrengta plaukiojančių saulės modulių elektrinė netikėtai tapo papildoma buveine vandens organizmams. Ekologinio monitoringo duomenys rodo, kad po moduliais aptinkama daugiau žuvų ir kitų vandens gyvūnų nei anksčiau.

    Svarbiausias pokytis siejamas ne vien su pačiais moduliais, o su papildomomis žmogaus sukurtomis struktūromis po vandeniu. Po elektrine buvo įrengtos vadinamosios biobuveinės, kurios imituoja natūralius slėptuvių ir maitinimosi plotus.

    Nuo 2020 metų pavasario po plaukiojančia elektrine pradėjo veikti apie 20 dirbtinių povandeninių buveinių iš natūralių medžiagų. Tokios konstrukcijos suteikia prieglobstį žuvų mailiui ir smulkiai faunai, taip pat sudaro paviršius, prie kurių gali prisitvirtinti bestuburiai.

    Stebėjimuose fiksuota, kad laikui bėgant didėjo biologinė įvairovė: daugiau mikroorganizmų ir bestuburių reiškė daugiau maisto grandinės pradžioje, o tai pritraukė ir stambesnes rūšis. Iki 2023 metais atliktų vertinimų buvo nurodoma šimtai žuvų rūšių stebėjimų ir beveik 2 000 bestuburių rūšių, įskaitant moliuskus ir gėlavandenius organizmus.

    Ekologai pabrėžia, kad tokios biobuveinės gali kompensuoti dalį prarastų natūralių slėptuvių, kurios nyksta dėl krantų tvarkymo, dugno darbų ar intensyvesnės rekreacijos. Vis dėlto tai nėra automatinis sprendimas kiekvienam vandens telkiniui.

    Ankstesni tyrimai, atlikti šiame projekte, nurodė, kad ryškaus neigiamo poveikio vandens kokybei nepastebėta, o fiksuoti pokyčiai buvo nedideli. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad plaukiojančios saulės elektrinės teoriškai gali keisti šviesos patekimą į vandenį, vandens temperatūrą ir deguonies pasiskirstymą.

    Praktinis poveikis gali smarkiai skirtis priklausomai nuo gylio, telkinio dydžio, uždengto ploto, vietinės floros ir faunos bei vandens apykaitos. Dėl to ekologinis monitoringas laikomas būtina sąlyga, ypač jei planuojama uždengti didesnę ežero ar tvenkinio dalį.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra akcentavusi, kad plaukiojančios saulės elektrinės leidžia gaminti daugiau atsinaujinančios energijos neišnaudojant papildomų žemės plotų. Jos dažniausiai diegiamos karjerų vandens telkiniuose, tvenkiniuose, vandens saugyklose ar kituose dirbtiniuose telkiniuose.

    Vanduo taip pat natūraliai vėsina modulius, todėl karštuoju sezonu jų efektyvumas gali būti didesnis nei ant žemės įrengtų sistemų. Vis dėlto ekspertai ragina vertinti kiekvieną projektą atskirai, nes ekologinės pasekmės priklauso nuo konkrečių vietos sąlygų ir pasirinkto įrengimo sprendimo.

  • Nyderlandų ežere įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė: po ja biohutai pritraukė gyvybę

    Nyderlandų ežere įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė: po ja biohutai pritraukė gyvybę

    Nyderlanduose vienas ramus, žmogaus suformuotas ežeras tapo neįprasto eksperimento vieta: jo paviršių dengia plūduriuojanti saulės elektrinė, o po vandeniu nuleistos vadinamosios biohutų konstrukcijos. Mokslininkai stebėjo, kaip tokia infrastruktūra keičia sąlygas po platformomis ir ar gali atsirasti naujos buveinės.

    Projektas vyko Bomhofsplas vandens telkinyje, kur plūduriuojantys saulės moduliai užėmė dalį ežero ploto. Tokios elektrinės dažniausiai diegiamos ten, kur trūksta laisvos žemės arba siekiama naudoti užtvindytas karjerų ar tvenkinių teritorijas, tačiau jų poveikis ekosistemoms dar vertinamas nevienodai.

    Kodėl po moduliais atsirado biohutai

    Po dalimi plūduriuojančių konstrukcijų tyrėjai nuleido groteles primenančius rėmus, pripildytus kriauklių ir šiurkščių natūralių medžiagų. Tokie paviršiai svarbūs, nes daugeliui gėlavandenių organizmų lervų ir mikroorganizmų lengviau įsitvirtinti ant grubesnės tekstūros nei ant lygaus plastiko ar metalo.

    Pagrindinė idėja buvo paprasta: suteikti daugiau tvirtinimosi vietų ir slėptuvių, kurios imituotų natūralias ežero dugno struktūras. Biohutai turėjo tapti savotiškomis „kišenėmis“, kuriose galėtų kurtis smulkūs bestuburiai, moliuskai ir mikrobinės bendrijos.

    Ką pakeitė šešėlis ir ramesnis vanduo

    Stebėjimai parodė, kad po saulės moduliais susidaro šešėlis ir vietomis ramesnės mikroaplinkos, mažiau veikiamos bangavimo. Be to, tokiose zonose plėšrūnams iš viršaus, ypač paukščiams, dažniau sunkiau pastebėti grobį, todėl smulkesni organizmai gali jaustis saugiau.

    Ilgainiui ant biohutų ėmė gausėti prisitvirtinusių organizmų, tarp jų ir gėlavandeniai moliuskai, vėliau atsirado ir kempinių bei kitų smulkių bendrijų požymių. Tyrėjai taip pat fiksavo žuvis, naudojančias šias vietas kaip maitinimosi ir slėpimosi zonas, panašiai kaip mažus dirbtinius rifus.

    Ką tai reiškia plūduriuojančiai saulės energetikai

    Tyrimo esmė nebuvo įrodyti, kad bet kuri plūduriuojanti saulės elektrinė automatiškai pagerina biologinę įvairovę. Greičiau tai signalas, kad tinkamai suprojektuotos papildomos struktūros gali sumažinti dalį rizikų ir net sukurti naujų buveinių, ypač ten, kur dugnas monotoniškas ir trūksta natūralių slėptuvių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad poveikis priklauso nuo vietos sąlygų, ežero tipo, vandens kokybės ir to, kiek plūduriuojančios konstrukcijos dengia paviršių. Vis dėlto Bomhofsplas pavyzdys rodo kryptį, kuria vis dažniau juda atsinaujinančios energetikos projektai: kartu su elektros gamyba iš anksto planuoti ir sprendimus gamtai.

    „Po plūduriuojančiais moduliais gali susiformuoti erdvės, kurios kai kurioms rūšims tampa saugesnės ir tinkamesnės įsikurti“, – teigė tyrėjų komanda, apibendrindama stebėsenos rezultatus.