Tag: Vandens ledas

  • Marso krateriuose aptiko keistus ledynus su stačiais šlaitais: kai kur siekia iki 209 metrų

    Marso krateriuose aptiko keistus ledynus su stačiais šlaitais: kai kur siekia iki 209 metrų

    Mokslininkai Marso šiauriniame pusrutulyje aptiko neįprastų, į skardžius panašių darinių, kurie, jų manymu, gali slėpti didelius, senovinius ledynus. Šie objektai pastebėti smūginiuose krateriuose netoli Alba Mons ugnikalnio regiono.

    Naujame tyrime, apie kurį rašo portalas „ScienceAlert“, aprašomi 29 statūs skardžiai kraterių šlaituose, galintys būti ledo turtingos sankaupos, dengtos uolienomis ir dulkėmis. Tyrėjai tikisi, kad šie radiniai padės geriau suprasti Marso klimato istoriją ir ledo išlikimo sąlygas.

    Nors šiandien Marsas yra šaltas ir sausas, o jo atmosfera per plona, kad skystas vanduo paviršiuje išsilaikytų, ledo planetoje vis dar gausu – ypač ties ašigaliais. Be to, mokslininkai seniau yra kėlę prielaidą, kad reikšmingų ledo atsargų gali būti ir po paviršiumi.

    Jei šie darinių kompleksai iš tiesų yra ledynai, jie galėtų tapti svarbiu orientyru būsimosioms misijoms, ieškančioms potencialių vandens išteklių. Kartu tai būtų dar vienas įrodymas, kad net ir palyginti „neseniai“ Marso istorijoje planetos sąlygos galėjo būti gerokai šaltesnės.

    29 objektai krateriuose ir 738 ištirti dariniai

    Geologinės struktūros nustatytos analizuojant NASA „Mars Reconnaissance Orbiter“ ir Europos kosmoso agentūros „ExoMars Trace Gas Orbiter“ darytus vaizdus. Tyrėjai iš viso išnagrinėjo 738 kraterius ir, naudodami palydovinių nuotraukų poras, sudarė erdvinius (3D) reljefo modelius.

    Gauti duomenys leido išskirti lobines, į ašigalio pusę orientuotas, stačiu priekiu pasižyminčias sankaupas kraterių šlaituose. Tyrėjai jas apibūdina kaip anksčiau neaprašytą ledyninės kilmės reljefo tipą Marse.

    Tyrime taip pat pasitelktas kompiuterinis modeliavimas, kuris padėjo įvertinti, kaip tokie ledynai galėjo susiformuoti ir kokiomis sąlygomis jie galėjo išlikti. Analizei prireikė ir palyginimų su Žemėje aptinkamais analogais.

    Stačios ledynų „pabaigos“ – iki 209 metrų aukščio

    Pagal tyrėjų pateiktą vertinimą, šie ledynai galėtų būti padengti uolienomis, dulkėmis ir kita medžiaga, kuri veiktų kaip apsauginis sluoksnis nuo Marso atmosferos poveikio. Tokia „danga“ teoriškai padėtų ledui išlikti ilgiau, nei jis išsilaikytų atvirame paviršiuje.

    Struktūros yra didelės: kai kurių darinių nuolydis tęsiasi iki 3 kilometrų, o pabaigoje staiga baigiasi beveik vertikaliu skardžiu. Kai kur skardžio aukštis siekia iki 209 metrų.

    Dar viena įdomi detalė – dalyje vietų matyti požymių, kad nuo kraterio krašto galėjo riedėti ir šlaitu žemyn slinkti uolienos, o apačioje kauptis nuogulomis. Tokie procesai svarbūs bandant suprasti, kaip ledas ir nuolaužos sąveikauja bei kaip tai keičia reljefo „išvaizdą“.

    Ką tai gali reikšti būsimoms misijoms

    Jei šie objektai iš tiesų slepia vandens ledą, svarbiausias klausimas būtų ne tik „kur“, bet ir „kaip“ jis yra uždengtas – nuo to priklausytų, ar ir kiek realu ateityje pasiekti potencialias vandens atsargas. Tyrėjai pabrėžia, kad ledo vieta ir dengiančio sluoksnio savybės gali būti lemiamos planuojant bet kokį išteklių panaudojimą.

    Tolimesni tyrimo žingsniai galėtų apimti detalesnių vaizdų rinkimą, panašių darinių paiešką kitose Marso vietose ir papildomus palyginamuosius darbus Žemėje. Mokslininkai taip pat sieks tiksliau nustatyti, kada ši Marso dalis galėjo būti padengta ledu ir kaip planetos klimatas kito dėl jos ašies posvyrio pokyčių.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.