Tag: Vandens lygis

  • Bodeno ežeras pasiekė žemiausią lygį per 135 metus: džiūsta uostai, žuvims trūksta deguonies

    Bodeno ežere, laikomame vienu svarbiausių geriamojo vandens šaltinių Europoje, fiksuojamas išskirtinai žemas vandens lygis. Ties Berlingenu Šveicarijoje matavimai pasiekė žemiausią ribą per 135 metus, o tai jaučiama ir pakrantės miesteliuose, ir ežero ekosistemose.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad kai kur uostuose vanduo tiesiog pasitraukė, o pakrantėse atsivėrė dumblėti ruožai. Kartu daugėja skundų dėl nemalonaus kvapo, kuris siejamas su apnuogėjusia augmenija ir dumblu.

    Ekspertai pabrėžia, kad situacija neįprasta tuo, jog ryškus nusekimas matomas rudenėjant, o ne žiemą, kai tokie reiškiniai pasitaiko dažniau. Pastarąjį mėnesį į šiaurę nuo Alpių iškrito tik apie 35–50 proc. įprasto kritulių kiekio, o šiltomis dienomis garavimas ežero lygį mažino maždaug 0,5 centimetro per parą.

    „Didžioji vandens dalis prarandama dėl nutekėjimų, garavimo ir vartojimo, o reikšmingo pagerėjimo greitai nesimato“, – sakė vietos gyventojas Timas Hensleris.

    Mažėjantis vandens kiekis kelia rizikų ir gyvajai gamtai. Žuvims kenkia keli veiksniai vienu metu: šiltesnis vanduo, žemesnis lygis ir mažesnis ištirpusio deguonies kiekis, todėl jautresnėse vietose gali daugėti kritinių zonų.

    Praktinių nepatogumų patiria ir gyventojai bei turistai. Kai kuriuose uostuose ribojamas įplaukimas, dalis prieplaukų tampa neprieinamos, o prieš nuomojantis valtis ar planuojant vandens pramogas rekomenduojama pasitikrinti vietos taisykles bei realią padėtį pakrantėje.

    Priežasčių grandinė dažniausiai siejama su keliais sezoniniais faktoriais: menkesniu sniego kiekiu Alpėse praėjusią žiemą, kritulių stoka pastaraisiais mėnesiais ir šiltojo sezono temperatūromis, kurios didina garavimą. Tokie epizodai vis dažniau aptariami ir platesniame klimato kaitos kontekste, kai ilgėja sausringi periodai, o vandens balansą tampa sunkiau prognozuoti.

    Bodeno ežeras telkšo Reino upės baseine ir ribojasi su Vokietija, Šveicarija bei Austrija. Tai didžiausias Alpių regiono ežeras: jo plotas siekia apie 536 kvadratinius kilometrus, o didžiausias gylis vietomis artėja prie 254 metrų.

  • Prie Balatono nufilmuotas elnias, vandenyje judėjęs tarsi delfinas: paaiškino, kodėl taip nutiko

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito vaizdo įrašas iš Vengrijos, kuriame prie Balatono ežero užfiksuotas elnias vandenyje juda ir šokinėja taip, kad primena delfino nėrimą. Įraše matyti, kaip gyvūnas bėga seklumoje, kartkartėmis šokdamas į priekį ir taškydamas vandenį.

    Vaizdai nufilmuoti pietinėje Balatono pakrantėje, kur seklus vanduo nusitęsia toli nuo kranto. Dėl tokio reljefo elnias gali judėti vandeniu beveik kaip sausuma, o iš šalies susidaro neįprastas „plaukimo“ įspūdis.

    Specialistai tokį elgesį aiškina ne gyvūno „mokėjimu nardyti“, o neįprastai žemu ežero lygiu ir plačiais seklumų plotais. Kai vanduo nusekęs, pakrantėje atsiveria daugiau kietesnio dugno zonų, todėl net stambūs laukiniai gyvūnai gali drąsiau bristi į vandenį ir ten judėti.

    Balatonas yra didžiausias Vidurio Europos ežeras, o jo pietinė pakrantė ir įprastomis sąlygomis garsėja lėtai gilėjančiu dugnu. Kai vandens mažiau, keliasdešimt metrų nuo kranto vanduo gali siekti tik kulkšnis ar kelius, todėl judesiai, kurie gilesniame vandenyje atrodytų kaip plaukimas, čia primena šuolius.

    Ekologai pabrėžia, kad laukiniai gyvūnai paprastai vengia atvirų, žmonių lankomų pakrančių, todėl tokie įrašai pasitaiko retai ir greitai sulaukia dėmesio. Vis dėlto pats elgesys nėra mistinis: elnias tiesiog juda jam saugioje, seklioje zonoje.

    Tuo pačiu tai priminimas, kad vandens lygio svyravimai gali keisti gyvūnų maršrutus ir įpročius, ypač šiltuoju sezonu. Jei seklumos plečiasi, gyvūnai gali dažniau pasirodyti netipinėse vietose, o žmonėms rekomenduojama jų nevaryti, nešerti ir laikytis atstumo.

  • Pagėgių savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija: potvynis užliejo kelius ir riboja eismą

    Pagėgių savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija: potvynis užliejo kelius ir riboja eismą

    Pagėgių savivaldybėje nuo 2026 kovo 19 dienos paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Sprendimas priimtas dėl gamtinio įvykio, kai fiksuojamas labai aukštas vandens lygis ir potvynis kelia riziką žmonių saugumui, turtui bei aplinkai.

    Ekstremalioji situacija taikoma Stoniškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijų teritorijose. Savivaldybė nurodo, kad dėl apsemtų ruožų kai kuriuose rajoniniuose keliuose gali būti nutrauktas transporto priemonių eismas, ypač ten, kur nėra apylankos ar galimybės ją įrengti.

    Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla ne tik vairuotojams, bet ir specialiosioms tarnyboms, kai prastėja privažiavimas prie atokesnių vietovių. Potvynio metu vandens lygis gali kilti staigiai, todėl eismo ribojimai paprastai įvedami prevenciškai, siekiant išvengti įstrigusių automobilių ir pavojingų situacijų.

    Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta Pagėgių savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė. Operacijų vadovas koordinuoja institucijų veiksmus, užtikrina informacijos apsikeitimą ir sprendimų priėmimą, kai būtina reaguoti į kintančią situaciją vietoje.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus dėl galimų eismo ribojimų, užliejamų ruožų ir saugos rekomendacijų. Vairuotojams patariama nevažiuoti per apsemtus kelių ruožus, nes net ir nedidelis vandens sluoksnis gali paslėpti kelio pažaidas, srovę ar gilesnes duobes.

  • Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo 2026 metų kovo 31 dienos atšaukiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta dėl gamtinio įvykio – labai aukšto vandens lygio ir potvynio. Ekstremalioji situacija galiojo Pagėgių, Stoniškių, Vilkyškių ir Lumpėnų seniūnijų teritorijose.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimas susijęs su potvynio keltais pavojais žmonių gyvybei ir sveikatai, turtui bei aplinkai. Taip pat buvo vertinama situacija keliuose, kai dėl apsemtų ruožų tekdavo laikinai nutraukti transporto priemonių eismą rajoniniuose keliuose, ypač tais atvejais, kai nebuvo įmanoma organizuoti apylankos.

    Potvyniai šio regiono gyvenime nėra išskirtinis reiškinys, ypač pavasarį, kai tirpstant sniegui ir gausiau lyjant kyla vandens lygis upėse bei užliejamose teritorijose. Praktikoje tokios situacijos dažniausiai lemia ne tik užliejamas pievas ar sodybas, bet ir didžiausią kasdienį nepatogumą – sutrikusį susisiekimą, kai atskiros gyvenvietės laikinai tampa sunkiau pasiekiamos.

    Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimas paprastai reiškia, kad grėsmės faktorius yra suvaldytas arba sumažėjęs iki lygio, kai pakanka įprastų institucijų veikimo priemonių. Tai nereiškia, kad rizika visiškai išnyksta, tačiau signalizuoja, jog ekstremalių veiksmų ir režimo taikymo nebereikia.

    Sprendimas įformintas 2026 metų kovo 30 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. M1-89 Dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti oficialią savivaldybės bei atsakingų tarnybų informaciją, ypač jei vandens lygis vėl imtų kilti ar keistųsi eismo sąlygos vietiniuose keliuose.