CP v2

Tag: Vandens naudojimas

  • Duomenų centrai kelia vis didesnį pasipriešinimą: bendruomenės nerimauja dėl vandens ir elektros

    DI bumas didina įtampą

    Spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas augina duomenų centrų paklausą, tačiau kartu stiprina ir vietos gyventojų pasipriešinimą. Įtampa kyla tarp nacionalinių ambicijų pritraukti investicijas ir bendruomenių, kurios susiduria su praktiniais projekto padariniais.

    Pastaraisiais mėnesiais diskusijos dėl duomenų centrų intensyvėja ne tik JAV, bet ir Europoje bei Azijoje. Kuo tankiau apgyvendinta teritorija ir kuo brangesnė elektra, tuo jautresnės tampa tokios investicijos.

    Kas labiausiai kelia nerimą?

    Dažniausiai įvardijamos problemos yra didelis elektros poreikis, vandens sunaudojimas aušinimui ir poveikis vietos infrastruktūrai. Gyventojai baiminasi, kad nauji objektai gali kilstelėti elektros kainas, o tinklo apkrova taps argumentu riboti kitų vartotojų plėtrą.

    Kita konfliktų ašis – žemės naudojimas ir urbanistiniai sprendimai. Dalis projektų planuojami šalia gyvenamųjų rajonų, todėl kyla triukšmo, transporto srautų ir vizualinės taršos klausimai.

    „Reikia rimtai įvertinti, kokią realią naudą duoda DI ir duomenų centrų plėtra vietos ekonomikai, ypač darbo vietų prasme“, – sakė Przemysławas Sztuczkowskis.

    Griežtėjantys ribojimai ir vėlavimai

    Augantis pasipriešinimas vis dažniau baigiasi teisiniais ginčais, papildomais reikalavimais ar išduodamų leidimų stabdymu. Dėl to dalis projektų vėluoja, mažinamas jų mastas, o kai kur investuotojai ieško alternatyvių vietų.

    Europoje vis dažniau keliami reikalavimai aiškiai pagrįsti energijos šaltinius ir efektyvumą, o kai kur svarstoma, ar didelio vartojimo objektai apskritai turėtų gauti prioritetą jungiantis prie tinklo. Tai didina riziką vystytojams ir investuotojams, nes keičiasi finansiniai modeliai ir terminai.

    Kur link gali pasisukti rinka?

    Tikėtina, kad dalis duomenų centrų plėtros persikels į regionus, kur lengviau gauti elektros galią, daugiau galimybių naudoti atsinaujinančią energiją ir mažiau konfliktų dėl žemės. Kartu auga spaudimas technologijų bendrovėms diegti efektyvesnes aušinimo sistemas ir skaidriau komunikuoti apie vandens bei elektros poreikius.

    DI bumas kol kas nerodo lėtėjimo ženklų, todėl duomenų centrų klausimas vis dažniau tampa ne tik verslo, bet ir viešosios politikos tema. Vietos bendruomenėms svarbiausia, kad investicijų nauda būtų apčiuopiama, o sąnaudos – aiškiai valdomos.

  • Lenkai masiškai semia vandenį iš gręžinių: baudos pribloškia – rekordinė siekia 178 000 eurų

    Lenkai masiškai semia vandenį iš gręžinių: baudos pribloškia – rekordinė siekia 178 000 eurų

    Lenkijoje daugėjant sausrų fiksuojamas ryškus pogrindinio vandens naudojimo šuolis, o kartu – ir vis daugiau atvejų, kai vanduo imamas nelegaliai arba viršijant leidimuose numatytas ribas. Tai ypač siejama su žemės ūkio sausra ir ilgėjančiais karščio periodais, kai ūkiams ir verslui prireikia papildomų vandens šaltinių.

    Valstybinio geologijos instituto ekspertai, vykdantys lauko tyrimus, nurodo, kad dalis gręžinių veikia be privalomų vandens naudojimo leidimų. Dėl hidrologinės sausros krenta upių ir telkinių lygis, todėl vis dažniau atsigręžiama į gilesnius vandeninguosius horizontus, kurie atsistato gerokai lėčiau.

    Lenkijos vandens institucija „Wody Polskie“ praneša, kad pernai už pogrindinio vandens paėmimą be leidimo buvo priimti 4 722 administraciniai sprendimai dėl sankcijų, o šiemet jų jau 1 798. Iš viso paskaičiuota daugiau kaip 3 300 000 eurų baudų, o didžiausia vienkartinė sankcija siekė apie 178 000 eurų.

    Ekohidrologai pabrėžia, kad teisės aktai aiškiai apibrėžia, kada leidimo nereikia, tačiau ribos dažnai peržengiamos būtent sausros metu. Pasak specialistų, be papildomų formalumų galima naudotis tik vadinamuoju įprastiniu vandens naudojimu, o viršijus nustatytą paros kiekį ar gręžinio parametrus privalomos registracijos ir leidimai.

    Kontrolės institucijos akcentuoja, kad tikrinama ne tik gręžinių legalumas, bet ir realiai paimamas vandens kiekis bei dokumentacija. Nustačius pažeidimus gali būti skiriamos didelės administracinės baudos, o patikrinimai gali vykti ir be išankstinio perspėjimo.

    Ekspertai perspėja, kad problema gali gilėti: mažėjant kritulių kiekiui ir dažnėjant karščio bangoms, auga spaudimas požeminiams vandens ištekliams. Kai kuriose vietovėse neapskaityto vandens paėmimo mastas, vertinama, gali sudaryti reikšmingą dalį nuo legaliai registruojamo suvartojimo, o tai apsunkina išteklių planavimą ir apsaugą.

    Lenkijos institucijos teigia, kad tikslas nėra vien bausti, bet ir apsaugoti strateginius vandens išteklius, kurie tampa vis svarbesni prisitaikant prie klimato kaitos. Kartu vis garsiau kalbama ir apie poreikį supaprastinti smulkių, nedidelės rizikos vandens paėmimo atvejų įteisinimą, kad žmonės ir ūkiai neskatintų šešėlinio naudojimo.

    Artimiausiais mėnesiais, jei išliks karšti ir sausi orai, nelegalių gręžinių bei neteisėto vandens paėmimo tema Lenkijoje gali skambėti vis dažniau. Specialistai pabrėžia, kad požeminio vandens atsargos nėra neišsemiamos, o jų atstatymas gali užtrukti metus ar net ilgiau, todėl prevencija ir aiški apskaita tampa kritiškai svarbios.