CP v2

Tag: Vandens paukščiai

  • Biržų piliavietės fose plūduriuojantys nameliai prigijo: laukių pora jau įsirengė lizdą

    Biržų piliavietės fose plūduriuojantys nameliai prigijo: laukių pora jau įsirengė lizdą

    Biržų piliavietės fosoje įrengti penki plūduriuojantys nameliai-platformos jau sulaukė pirmųjų nuolatinių gyventojų. Konstrukcijos skirtos vandens paukščiams kaip saugi poilsio ir perėjimo vieta, o jų efektyvumas paaiškėjo greičiau, nei tikėtasi.

    Nameliai pastatyti įgyvendinant 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos programos projektą, kuriuo siekiama stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir žaliąją infrastruktūrą rekreacinėse teritorijose Biržuose ir Aizkrauklėje. Praktikoje tai reiškia paprastą, bet gamtai naudingą sprendimą: suteikti paukščiams ramesnę vietą ilsėtis ir perėti arčiau miesto.

    Vos įrengus platformas, fosos paukščiai jas pradėjo naudoti kaip atokvėpio saleles. Stebėta, kad ant jų mielai šildosi ir snūduriuoja vandens paukščiai, o toks elgesys paprastai rodo, kad vieta jiems atrodo pakankamai saugi.

    Balandžio pabaigoje užfiksuotas dar reikšmingesnis ženklas: viename iš namelių lizdavietę įsirengė laukių pora. Kol patelė laikosi lizde, patinėlis budriai stebi aplinką ir saugo teritoriją nuo galimų trikdžių.

    Laukys yra įprastas Lietuvos vandens telkinių gyventojas, dažnai apsigyvenantis ir nedideliuose vandens plotuose. Nors iš toliau kartais palaikomas antimi, laukys nėra antis: jis priklauso vandens vištelių šeimai ir lengvai atpažįstamas pagal tamsų apdarą bei baltą plokštelę ant kaktos.

    Ornitologų praktikoje tokios plūduriuojančios platformos vertinamos kaip viena iš priemonių, galinčių sumažinti trikdymą perėjimo metu ir padėti paukščiams sėkmingiau užauginti jauniklius. Laukių vados neretai būna gausios, todėl artimiausiu metu tikimasi sulaukti ir šeimynos pagausėjimo.

    Miesto vandens telkiniuose tokie sprendimai svarbūs ne vien dėl paukščių gausos, bet ir dėl bendros ekosistemos pusiausvyros. Kai paukščiai randa tinkamas vietas perėti, didėja tikimybė, kad rekreacinės erdvės bus puoselėjamos taip, jog būtų naudingos ir žmonėms, ir gamtai.

  • Nurogęś: kaip atpažinti šį žuvimis mintantį paukštį ir kodėl jis vis dažniau pasirodo miestuose

    Nurogęś: kaip atpažinti šį žuvimis mintantį paukštį ir kodėl jis vis dažniau pasirodo miestuose

    Nurogė (Mergus merganser) yra vienas didžiausių ančinių šeimos paukščių Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai specializuotas vandens plėšrūnas, dažniausiai medžiojantis žuvis, todėl ją dažniau pamatysite prie švarių, gerai įsotintų deguonimi vandenų.

    Europoje nurogės paprastai renkasi vėsesnio klimato regionus, o perėjimo vietoms ypač svarbus gausus žuvų išteklius. Dėl to paukštis dažniausiai aptinkamas prie upių su ramesne tėkme ir ežerų, kuriuos supa miškai, nes tokiose vietose lengviau rasti ir maisto, ir saugių lizdaviečių.

    Kaip atrodo nurogė?

    Suaugusi nurogė yra liekno, pailgo kūno, apie 60–70 centimetrų ilgio, o sparnų mostas gali siekti beveik metrą. Išskirtiniausias bruožas – ilgas, siauras snapas, kurio kraštuose yra smulkios dantytos iškilumos, padedančios sugriebti slidžią žuvį.

    Šis paukštis pasižymi ryškiu lyčių skirtumu. Per poravimosi laikotarpį patinas dažniausiai būna baltu kūnu ir tamsia nugara, o galva – juoda, su žalsvai melsvu blizgesiu; patelės plunksnos santūresnės, o rusvai ruda galva turi aiškiai matomą kuodą.

    Kur gyvena ir kodėl vis dažniau matoma miestuose?

    Nurogės ieško vietų, kur vanduo švarus, o žuvų daug, todėl jos natūraliai traukia prie didesnių upių ir ežerų. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje regionų pastebima, kad šie paukščiai plečia arealą ir tampa labiau prisitaikantys prie žmogaus aplinkos.

    Vienas iš paaiškinimų – miestuose dažnai atsiranda tinkamų buveinių: sutvarkytos upių pakrantės, žiemą neužšąlantys vandens telkiniai ir pakankamai žuvų. Dėl to nurogę vis dažniau galima stebėti net ir urbanizuotose vietose, ypač ten, kur yra didelės upės ir parkų vandens telkiniai.

    Mityba ir elgsena: plėšrūnas, kuris neria ir medžioja aktyviai

    Nurogė nėra įprasta „duonos trupinių“ ieškanti antis: ji nardo ir aktyviai persekioja grobį po vandeniu. Pagrindinį racioną sudaro žuvys, tačiau kartais mityba papildoma vandens bestuburiais, vabzdžiais ar varliagyviais.

    Kai kada nurogės medžioja ir grupėmis: paukščiai sudaro puslankio formos rikiuotę ir gena žuvis į seklesnes vietas. Toks elgesys didina sėkmę ir rodo, kad tai ne tik puikūs plaukikai, bet ir koordinuotai veikti gebantys paukščiai.

    Perėjimas: lizdas ne ant žemės

    Skirtingai nei daugelis ančių, nurogės dažnai peri medžių drevėse, kartais kelių metrų aukštyje. Patelė paprastai deda 8–12 kiaušinių ir peri apie mėnesį, o patinas jauniklių auginime dažniausiai nedalyvauja, nors perėjimo metu laikosi netoliese.

    Vos po kelių dienų nuo išsiritimo jaunikliai palieka drevę, šokdami žemyn, ir kartu su patele keliauja vandens link. Nors toks startas atrodo pavojingas, lengvas kūnas ir pūkai sumažina traumų riziką, o vandenyje jaunikliai pradeda mokytis patys susirasti maisto.

    Stebėtojai kartais pastebi jauniklius, trumpam įsitaisančius ant patelės nugaros. Taip jie greičiau sudrėkina plunksnas vandeniui atspariu sekretu, kuris padeda išlikti sausiems ir šiltiems, kol jų pačių plunksnų danga pilnai susiformuoja.