Artėjant karštam savaitgaliui daug žmonių planuoja vykti prie ežerų ir kitų vandens telkinių. Tačiau gelbėtojai kasmet primena, kad būtent poilsis prie vandens per karščius tampa vienu rizikingiausių scenarijų, jei nepaisoma elementarių taisyklių.
Didžiausią pavojų kelia staigus kūno atšaldymas įkaitus: šokant į vandenį po ilgo buvimo saulėje gali ištikti šaltas šokas, sutrikti kvėpavimas, apimti panika. Rizika ypač padidėja vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems širdies ar kraujagyslių problemų.
Viena dažniausių ir skaudžiausių klaidų maudyklose yra alkoholio vartojimas. Apsvaigus blogėja koordinacija, sulėtėja reakcija, dažniau pervertinamos jėgos ir pasirenkamos pavojingos vietos, o tai gali baigtis skendimu net ir tiems, kurie save laiko gerais plaukikais.
Ne mažiau pavojinga maudytis nepažįstamuose telkiniuose ar vietose, kur nėra gelbėtojų. Srovės, staigūs gylio pokyčiai, dumblėtas dugnas ar vandens augalai gali netikėtai įtraukti, o pagalba atokesnėse vietose dažnai vėluoja.
Gelbėtojai taip pat ragina vengti šuolių į vandenį nuo lieptų, tiltelių ar krantų, kai nėra aišku, koks dugno gylis ir ar nėra kliūčių. Tokie šuoliai kasmet baigiasi sunkiomis traumomis, įskaitant galvos ir stuburo pažeidimus, o jų pasekmės gali būti negrįžtamos.
Per karščius svarbu įvertinti ir saulės poveikį: ilgai būnant atviroje saulėje gali ištikti perkaitimas ar šilumos smūgis, pasireiškiantis silpnumu, galvos skausmu, pykinimu ar sąmonės sutrikimu. Labiausiai rizikuoja vaikai, nes jie perkaista greičiau ir dažnai nepastebi pirmųjų simptomų.
„Jei įkaitote saulėje, į vandenį reikia eiti pamažu, sudrėkinti kūną ir tik tada plaukti, o ne šokti staiga“, – primena gelbėtojai.
Saugiausia rinktis oficialias, pažymėtas maudyklas, stebėti vaikus be pertraukų ir nepamiršti, kad pripučiami ratai ar čiužiniai nėra gelbėjimo priemonė. Karštomis dienomis padeda ir paprasti įpročiai: daugiau vandens, pertraukos pavėsyje, galvos apdangalas ir atsargus elgesys vandenyje.
