CP v2

Tag: Vandens šildytuvai

  • Ne skalbyklė ir ne televizorius: šis namų prietaisas dažniausiai išpučia sąskaitas už elektrą

    Ne skalbyklė ir ne televizorius: šis namų prietaisas dažniausiai išpučia sąskaitas už elektrą

    Sąskaitos už elektrą dažniausiai išauga ne dėl atsitiktinumo, o dėl kelių kasdien naudojamų prietaisų. Vieni jų per trumpą laiką pareikalauja didelės galios, kiti suvartoja nedaug, tačiau veikia be pertraukos visą parą.

    Didžiausias skirtumas paprastai atsiranda tarp prietaisų, kurie nuolat palaiko temperatūrą, ir tų, kuriuos įjungiame tik trumpam. Todėl dažniausiais namų elektros vartojimo lyderiais tampa šaldytuvai ir šaldikliai, elektriniai vandens šildytuvai bei patalpų šildymo ir vėsinimo įranga.

    Kas labiausiai kelia sąnaudas?

    Nuolat dirbantys prietaisai, tokie kaip šaldytuvas, daug energijos sunaudoja ne vien dėl amžiaus, bet ir dėl būklės. Susidėvėjusios durelių tarpinės, per aukšta nustatyta temperatūra ar prasta ventiliacija už šaldytuvo priverčia kompresorių veikti ilgiau, o tai tiesiogiai atsispindi sąskaitoje.

    Dar vienas dažnas sąskaitų „kaltininkas“ yra elektrinis vandens šildytuvas, ypač kai vanduo laikomas nuolat aukštoje temperatūroje. Kuo didesnė talpa ir kuo blogesnė izoliacija, tuo daugiau energijos reikia palaikyti šilumą, net jei karšto vandens tą dieną sunaudojama mažai.

    Didelės momentinės galios prietaisai, pavyzdžiui, elektrinis virdulys ar orkaitė, per trumpą laiką sunaudoja daug, tačiau jų įtaka metinėms sąnaudoms priklauso nuo įpročių. Dažna klaida yra kaitinti daugiau vandens nei reikia arba ilgai laikyti įjungtą orkaitę vien dėl įpročio, kai realiai pakaktų trumpesnio režimo ar konvekcijos.

    Paslėptas vartojimas ir būklės įtaka

    Sąnaudas didina ir techninės problemos: kalkėmis apaugęs kaitinimo elementas, prastai veikiantis termostatas ar užšalęs šaldiklis. Tokie prietaisai tą pačią užduotį atlieka ilgiau ir su didesne apkrova, todėl energijos suvartojimas auga net nepakeitus naudojimo įpročių.

    Nemažai žmonių nuvertina budėjimo režimą, kai televizoriai, garso sistemos ar kompiuterinė įranga lieka „miegoti“, bet vis tiek vartoja elektrą. Ilgainiui keli tokie prietaisai gali sudėti apčiuopiamą sumą, ypač jei namuose daug įrangos ir ji beveik niekada neatjungiama nuo tinklo.

    Ką galima padaryti be didelių išlaidų?

    Efektyviausia pradėti nuo paprastų veiksmų: atjungti budėjimo režimu paliekamą įrangą, naudoti jungiklius turinčius ilgintuvus ir peržiūrėti temperatūrų nustatymus šaldytuve bei vandens šildytuve. Taip pat verta reguliariai prižiūrėti prietaisus: nukalkinti virdulį, atitirpinti šaldiklį, išvalyti filtrus ir užtikrinti, kad įranga turėtų pakankamai oro cirkuliacijos.

    Jei taikomas dviejų laiko zonų tarifas, didesnės galios darbus, tokius kaip skalbimas, džiovinimas ar vandens šildymas, dažnai galima perkelti į pigesnes valandas. Prie apšvietimo sąnaudų mažinimo reikšmingai prisideda LED lempos, kurios, palyginti su kaitrinėmis, gali sumažinti apšvietimui tenkančias sąnaudas iki 80 proc.

  • JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    San Fransisko įlankos regione JAV bręsta sprendimas, kuris gali tapti precedentu visai šaliai: vietos oro kokybės priežiūros institucija svarsto faktiškai uždrausti naujų dujinių vandens šildytuvų pardavimą. Galutinis balsavimas numatomas spalio mėnesį, o diskusijų ašis sukasi tarp visuomenės sveikatos argumentų ir gyventojams tenkančių išlaidų.

    Už draudimą pasisakantys ekspertai pabrėžia, kad dujiniai buitiniai įrenginiai išskiria azoto oksidus, kurie prisideda prie smogo ir didina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Regiono vertinimu, tarša iš krosnių ir vandens šildytuvų kasmet siejama su iki 85 priešlaikinėmis mirtimis, o sveikatos sistemos ir visuomenės kaštai gali siekti iki 823 000 000 eurų per metus.

    Ką numato siūlomos datos

    San Fransisko įlankos oro kokybės valdymo apygarda dar 2023 metais patvirtino nulinės taršos ribas namų šildymo sistemoms ir vandens šildytuvams. Pagal dabar svarstomą formuluotę, naujų dujinių vandens šildytuvų prekyba būtų ribojama nuo 2027 metų sausio, o krosnims analogiški reikalavimai įsigaliotų nuo 2029 metų.

    Vis dėlto institucijos specialistai siūlo kompromisą: įsigaliojimą nukelti devyniais mėnesiais ir pradžią perkelti į 2027 metų spalį. Šis pokytis pristatomas kaip būdas suteikti daugiau laiko pasiruošti tiek gyventojams, tiek rangovams ir įrangos tiekėjams.

    Brangiausia dalis – įrengimas

    Didžiausią pasipriešinimą kelia kaina: šilumos siurblio tipo vandens šildytuvo įrengimas vidutiniškai kainuoja apie 6 500 eurų, tai yra maždaug dukart daugiau nei įprastos dujinės įrangos pasirinkimas. Nors vietos ir valstijos subsidijos gali sumažinti skirtumą, jų pasiekiamumas, anot kritikų, skiriasi priklausomai nuo pajamų, informuotumo ir administracinių barjerų.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad daliai būstų prireiktų elektros įvado ar skydelio modernizavimo. Tokie darbai gali kainuoti nuo maždaug 1 900 iki 28 000 eurų, todėl dalis regiono politikų ragina arba atidėti reikalavimų taikymą, arba remtis savanorišku perėjimu.

    „Man atrodo, kad dabar tam netinkamas metas. Kokia šiandien pagrindinė žmonių tema? Įperkamumas“, – sakė Alamedos apygardos prižiūrėtojas Davidas Haubertas.

    Išimtys: kas galėtų nesilaikyti

    Kad sprendimas būtų įgyvendinamas realybėje, siūloma numatyti vienkartines išimtis tiems, kam įrengti šilumos siurblio vandens šildytuvą yra nepraktiška arba pernelyg brangu. Į išimčių grupę patektų mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, taip pat būstai, kuriuose trūksta vietos ar yra elektros infrastruktūros apribojimų.

    Šilumos siurblio vandens šildytuvams dažnai reikia pakankamai oro tūrio ir erdvės, todėl kai kuriuose pastatuose įrengimas tampa technologiškai sudėtingas. Pagal aptariamą modelį, išimtį gavę gyventojai galėtų įsirengti dujinį įrenginį ir naudoti jį visą jo eksploatacijos laiką, o institucija skaičiuoja, kad išimtys galėtų apimti iki 38 proc. vandens šildytuvų keitimų.

    „Jeigu reikia griauti sieną, gausite išimtį. Jeigu reikia modernizuoti elektros skydelį, gausite išimtį“, – sakė institucijos politikos skyriaus vadovo pavaduotojas Gregas Nuddas.

    Ginčas dėl įperkamumo ir sveikatos

    Taisyklės šalininkai pabrėžia, kad įperkamumas nėra tik įrangos sąskaita, nes taršos poveikis sveikatai taip pat turi kainą. Anot valdybos pirmininkės Lynda Hopkins, mažesnes pajamas gaunančios bendruomenės dažniau patiria astmos, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų naštą, kuri virsta praleistomis darbo dienomis ir didesnėmis išlaidomis gydymui.

    „Kai kalbame apie įperkamumą, pakalbėkime ir apie astmos įperkamumą“, – sakė Lynda Hopkins.

    Net ir su išimtimis didžioji dalis būstų vis tiek patektų į naujų reikalavimų lauką, todėl institucija tikisi reikšmingai sumažinti azoto oksidų emisijas. Galutinis sprendimas taps svarbiu signalu kitoms valstijoms, kurios svarsto panašias priemones, o Bay Area modelis gali būti vertinamas ir kaip pavyzdys, ir kaip įspėjimas, kaip suderinti klimato, sveikatos ir socialinio teisingumo tikslus.

    Diskusijas šiek tiek keičia ir technologijų raida: kai taisyklės buvo rengiamos, rinkoje dar nebuvo 120 voltų šilumos siurblio vandens šildytuvų, o dabar jau siūlomi modeliai, kuriuos galima jungti į įprastą buitinį lizdą. Tai kai kuriems namų ūkiams gali sumažinti įrengimo sudėtingumą, tačiau sprendžiant dėl draudimo esmė išlieka ta pati: kiek greitai ir kokia kaina realu atsisakyti dujų buityje.