Dunojuje netoli Ráckeve miesto Vengrijoje miškininkui pavyko užfiksuoti retai pastebimą reiškinį, vadinamą vandens sūkuriu arba vandens velniu. Vaizdo įrašas nufilmuotas tuo metu, kai upėje fiksuojamas itin žemas vandens lygis, o pakrantėse atsiveria įprastai po vandeniu slypinčios seklumos.
Miškininkas pasakojo į pakrantę vykęs dokumentuoti neįprastai stipraus nusekimo, tačiau jo dėmesį patraukė netoliese besisukantis nedidelis dulkių viesulas. Kai oro srautas pasislinko link upės vagos, jis įjungė kamerą ir užfiksavo, kaip sūkurys, pasiekęs vandens paviršių, pradėjo kelti purslus.
Įsibėgėjęs oro stulpas vandenį pakėlė į viršų ir trumpam suformavo aiškiai matomą purslų piltuvą. Nors pats sūkurys nebuvo aukštas, po jo liko ryškus bangų pėdsakas, kuris kurį laiką dar buvo matomas vandens paviršiuje.
Kas yra vandens velnias?
Vengrijos meteorologai aiškina, kad terminas vandens velnias dažnai vartojamas apibendrintai ir ne visada reiškia klasikinį vandens viesulą. Dažniausiai tai trumpalaikis, nedidelio masto sūkurys virš vandens, galintis susidaryti tiek iš sausumoje susiformavusio dulkių viesulo, tiek staiga sustiprėjus vėjui ties pat vandens paviršiumi.
Tokiems sūkuriams susidaryti svarbūs keli veiksniai: įkaitęs paviršius, kylantys vertikalūs oro srautai, drėgmės kiekis ir vėjo krypties bei greičio pokyčiai. Dėl to reiškinys paprastai trunka trumpai, tačiau vizualiai atrodo itin įspūdingai.
„Po savęs jis paliko bangas, tarsi būtų pravažiavęs nedidelis kateris“, – sakė įrašą padaręs miškininkas.
Ar tokie sūkuriai pavojingi žmonėms?
Specialistai pabrėžia, kad mažas ir trumpalaikis vandens sūkurys savo galia neprilygsta tornadui ar stipriam vandens viesului. Vis dėlto priartėjus prie jo reikėtų išlikti atsargiems, nes staigūs vėjo gūsiai ir pakilę purslai gali trumpam pabloginti matomumą ir sukelti netikėtą bangavimą.
Didžiausia rizika paprastai kyla mažoms valtims ir pramoginiams laivams: net ir trumpas sūkurys gali sukelti nestabilumą, ypač jei vandens telkinys seklus, o laivas lengvas. Žmonėms krante tokie reiškiniai dažniausiai grėsmės nekelia, tačiau saugiausia jų nestebėti iš labai arti.
Dunojaus nusekimas ir platesnis kontekstas
Dunojaus vandens lygio svyravimai dažni, tačiau pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami ilgesni sausrų periodai ir karščio bangos. Tokios sąlygos spartina upių nusekimą, didina vandens temperatūrą ir keičia vietines vėjo cirkuliacijas, todėl trumpalaikiai sūkuriai gali tapti dažniau pastebimi.
Žemas vandens lygis Dunojuje turi ir praktinių pasekmių: sudėtingėja laivyba, kai kur ryškėja seklumos, o pakrantėse atsiveria naujai susiformavusios smėlio salos. Meteorologai pažymi, kad panašūs epizodai tampa svarbiu signalu stebėti hidrologinę situaciją ir ruoštis staigesniems gamtos reiškinių svyravimams.