CP v2

Tag: Vandens tarša

  • Miestelis Ajovoje išleido apie 740 000 eurų naujam gręžiniui, bet geria vandenį iš 1963 metų

    Miestelis Ajovoje išleido apie 740 000 eurų naujam gręžiniui, bet geria vandenį iš 1963 metų

    Prinstono miestelis Ajovoje, įsikūręs prie Misisipės upės, ilgą laiką rėmėsi vienu senu gręžiniu, įrengtu 1963 metais. Tikėdamasi pagaliau turėti atsarginį vandens šaltinį, bendruomenė investavo apie 740 000 eurų į naują gręžinį ir vandens bokštą.

    Tačiau naujasis gręžinys nuo 2024 metų rugsėjo yra sustabdytas: tyrimai parodė, kad nitratų kiekis viršija JAV nustatytą geriamojo vandens saugos ribą. Dėl to miestelio namų ūkiai ir verslai liko priklausomi nuo šešis dešimtmečius veikiančio gręžinio, o alternatyvos brangsta.

    Naujas gręžinys, bet vanduo netinkamas

    Problemos prasidėjo dar iki to, kai naujasis šaltinis tapo kasdieniu sprendimu. 2022 metų pabaigoje per galingas siurblys prisidėjo prie vandentiekio avarijų, o pakeitus variklį atsivėrė didesnė bėda: prastesnė vandens sudėtis.

    Ajovos reguliuotojai 2024 metų rugsėjo mėnesį informavo, kad naujame gręžinyje nitratų koncentracija siekė 12,1 miligramo litre, kai leistina riba yra 10 miligramų litre. Vėliau rodikliai dar kilo ir 2025 metų pavasarį fiksuotos reikšmės apie 16 miligramų litre, todėl gręžinys taip ir negrįžo į eksploataciją.

    „Mums reikia patikimo atsarginio šaltinio, nes žmonėms būtinas saugus geriamasis vanduo“, – sakė miesto viešųjų darbų vadovas Chrisas Rindleris.

    Kodėl nitratai aptinkami giliame vandenyje?

    Prinstono gręžiniai siekia maždaug 137 metrų gylį ir ima vandenį iš Silūro–Devono vandeningojo sluoksnio, kurį nuo paviršiaus turėtų saugoti molio ir uolienų sluoksniai. Ilgą laiką manyta, kad toks gylis sumažina riziką, jog žemdirbystės tarša prasiskverbs į geriamąjį vandenį.

    Vis dėlto Ajovoje nitratų tarša siejama su intensyvia žemdirbyste, trąšomis ir mėšlu, o problemos ženklai fiksuojami ne tik paviršiniuose vandenyse. Geologų vertinimu, vandeningųjų sluoksnių taršos keliai gali būti sudėtingesni: tarša gali migruoti per plyšius klintyse arba patekti per techninius gręžinio konstrukcijos pažeidimus.

    „Tai nėra vieno miestelio istorija, o didesnio masto reiškinys, kurį dar bandome suprasti“, – sakė Ajovos geologijos tarnybos atstovas Ryanas Clarkas.

    Brangūs sprendimai ir ribotos galimybės

    Miesto valdžia bandė mažinti riziką ir 2025 metų pavasarį išsinuomojo apie 10 hektarų žemės aplink probleminį gręžinį, mokėdama, kad šioje zonoje nebūtų tręšiama. Tačiau per metus nitratų rodikliai sumažėjo tik maždaug 1 miligramu litre, todėl vanduo išlieka virš normos.

    Vienas realiausių techninių sprendimų būtų atvirkštinio osmoso filtravimo sistema, tačiau jos įrengimas mažam miesteliui kainuotų daugiau nei 920 000 eurų. Kita kryptis yra jungimasis prie didesnio vandens tiekėjo, bet tokie sprendimai paprastai reiškia papildomas investicijas į infrastruktūrą ir politiškai jautrius įsipareigojimus.

    Dabar miestelis viliasi, kad problema gali būti bent iš dalies konstrukcinė, pavyzdžiui, įtrūkęs gręžinio vamzdis, leidžiantis patekti užterštesniam vandeniui iš aukštesnių sluoksnių. Jei pažeidimas pasitvirtintų, tai būtų taisoma, tačiau jei nitratai keliauja per uolienų plyšius pačiame vandeningajame sluoksnyje, sprendimai taptų dar sudėtingesni ir brangesni.

    Kol vyksta tyrimai ir ieškoma finansavimo, Prinstonas lieka priklausomas nuo 1963 metais įrengto gręžinio, o kelių šimtų gyventojų bendruomenei tenka spręsti paradoksą: investuota didelė suma, bet naudotis nauju šaltiniu kol kas negalima.

  • Smūgis Bortnyčių aeracijos stočiai Kyjive: ekspertas įspėja dėl galimo nevalytų nuotekų patekimo į Dnipro upę

    Po Rusijos smūgio Bortnyčių aeracijos stočiai Kyjive viešojoje erdvėje paplito neramios prognozės apie galimą vandens taršą ir žuvų kritimą. Miesto infrastruktūrą analizuojantys specialistai pabrėžia, kad realios pasekmės priklausys nuo to, kiek sutriko nuotekų valymo grandinė ir ar pavyks greitai stabilizuoti darbą.

    Kyjivo Miesto instituto vadovas Oleksandras Serhijenka teigė, kad blogiausias scenarijus būtų situacija, kai nuotekos laikinai liktų be pilnaverčio valymo. Tokiu atveju dalis nevalytų nuotekų teoriškai galėtų patekti į Dnipro upę, o tai didintų taršos riziką žemiau upės tėkmėje esančioms gyvenvietėms.

    „Blogiausia, kas gali nutikti, kad nuotekų valymas nevyks ir nevalytas vanduo gali patekti į Dnipro upę“, – sakė Oleksandras Serhijenka.

    Eksperto teigimu, Bortnyčių kompleksas yra pagrindinis taškas, kuriame sukoncentruojamos buitinės ir pramoninės nuotekos, todėl jo darbas kritiškai svarbus visai miesto vandentvarkos sistemai. Jis taip pat akcentavo, kad Kyjive nėra reikšmingo metalurginės pramonės nuotekų srauto, o dalis kitų pramonės šakų vandenį naudoja taip, kad tarša nebūtinai būna panaši į sunkiosios pramonės.

    Pasak O. Serhijenkos, socialiniuose tinkluose pasirodę teiginiai apie neišvengiamą masinį žuvų kritimą ar žmonių apsinuodijimą šiuo metu yra labiau spėlionės nei faktai. Dėl poveikio masto esą sudėtinga spręsti iš karto, o didžiausias praktinis iššūkis gali tekti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms miestuose, esančiuose žemiau Dnipro tėkmėje.

    Kyjive tokio pobūdžio infrastruktūros pažeidimai reiškia ne tik fizinius sugadinimus, bet ir riziką procesų stabilumui, nes nuotekų valymas priklauso nuo elektros, siurblių, mechaninių ir biologinių valymo etapų veikimo. Jei dalis įrenginių sustoja, sistemoje gali atsirasti perkrovos, o avariniais režimais tenka perskirstyti srautus arba mažinti valymo efektyvumą.

    Naktį į gegužės 24 dieną per ataką Kyjive žuvo du žmonės, pranešta ir apie sužeistuosius. Mieste fiksuoti ir kiti apgadinimai, o tarnybos vertino žalą bei atstatymo poreikius, įskaitant svarbius transporto ir komunalinės infrastruktūros objektus.

  • Juodojoje jūroje prie Odesos masiškai žūsta medūzos: ekologai įvardija, kas nutiko

    Juodojoje jūroje Odesos srityje, netoli Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko, užfiksuota masinė medūzų žūtis. Parko tyrėjai pakrantėje rado daugybę ausytųjų medūzų Aurelia aurita ir didžiųjų medūzų Rhizostoma pulmo, išmestų į krantą užterštose seklumose.

    Anot vietos specialistų, situacija siejama su į jūrą patekusiais dideliais aliejaus kiekiais, kurie vandenyje sudaro plėvelę ir emulsiją. Tokia plėvelė mažina deguonies patekimą į vandenį ir riboja šviesą, todėl nukenčia tiek planktonas, tiek bestuburiai, o pasekmės greitai persiduoda visai maisto grandinei.

    „Per pakrantės apžiūras medūzos buvo aptiktos tarsi aliejaus emulsijoje, o žuvusių individų kiekis leidžia kalbėti apie labai didelius nuostolius“, – sakė Tuzlovo limanų nacionalinio parko atstovai.

    Remiantis Odesos srities pranešimais, taršą galėjo lemti apgadinta infrastruktūra uoste Čornomorske, po kurios į aplinką pateko dideli augalinio aliejaus kiekiai. Tokiais atvejais dalis teršalų pasiekia atvirą jūrą, o kita dalis, priklausomai nuo vėjų ir srovių, nusėda pakrantėse ir uždarose įlankose.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad augalinis aliejus nėra toks pats kaip nafta, tačiau masiškai patekęs į vandenį vis tiek sukelia rimtą ekologinį poveikį. Plėvelė vandens paviršiuje trikdo dujų apykaitą, o pakrantėse užteršia dumblius, moliuskus ir kitus organizmus, kuriuos vėliau išmeta į krantą.

    Medūzos dažnai laikomos atspariais organizmais, tačiau staigus deguonies sumažėjimas ir kontaktas su teršalų emulsija gali būti pražūtingas, ypač seklumose, kur vanduo greitai įšyla. Tokiose zonose deguonies stygius vystosi greičiau, o užterštumas tampa labiau koncentruotas.

    Ekologai pabrėžia, kad masinė medūzų žūtis yra ir indikatorius, jog problema gali būti platesnė nei vien pakrantės ruožas. Jei tarša išplinta, ji gali paveikti žuvis, paukščius ir saugomų teritorijų biologinę įvairovę, todėl būtini nuoseklūs vandens ir pakrantės tyrimai.

    Parko ir regiono aplinkosaugininkai tęsia pakrančių stebėseną ir fiksuoja taršos mastą, įskaitant užterštas juostas smėlio nerijose bei limanų prieigose. Tolimesni veiksmai paprastai apima taršos šaltinio patikrinimą, laboratorinius mėginių tyrimus ir sprendimus dėl valymo darbų, jei tarša pasiekia jautrias buveines.

    Pasak ekologų, tokios situacijos Juodojoje jūroje tampa ypač pavojingos tuomet, kai sutampa keli veiksniai: tarša, šiltasis sezonas ir ilgesnis vandens užsistovėjimas pakrantės seklumose. Dėl to net ir palyginti greitai iš pažiūros išsisklaidantys teršalai gali palikti ilgalaikį pėdsaką ekosistemoms.